Ne paslaptis, jog net labiausiai patyręs melagis, sakydamas netiesą, išsiduoda: savo elgesiu, kalbėjimo tonu, išraiškomis ar gestais. Bėda tik ta, kad mes neatkreipiame dėmesio į melagių kūno kalbą.
Dažnai bendraudami su žmonėmis, mes per mažai dėmesio skiriame kūno kalbai, girdime tik tai, ką sako lūpos, o žodžiai labai lengvai gali mus… apmulkinti, rašo thefreelibrary.com.
Melagį demaskuoti galime, ne tik pateikę jam prieš nosį faktus, bet ir atidžiau pasižiūrėjus į žmogaus judesius bei pasitelkus kelis senolių, tyrėjų ir psichologų aptiktus melagių bruožus.
Kaip elgiasi melagis?
· Fizinė ekspresija yra suvaržyta, mažiau judesių rankomis ar kojomis;
· Asmuo, kuris stengiasi jus apgauti, vengia akių kontakto;
· Rankomis dažnai liečia savo veidą. Ranka slysta nuo nosies ligi ausies ar ją kaso. Tikėtina, kad neliečia savo krūtinės ir vietų aplink širdį, teigiama blifaloo.com;
· Emocijų reiškimas nenatūralus, tai per daug lėtas, tai per daug staigus;
· Gestai ir emocijos neatitinka verbalinio bendravimo;
· Išraiškos yra susijusios tik su burnos judesiais, o įprastai žmogaus emocijai išreikšti padeda visas veidas. Pavyzdžiui, jei kas šypsosi, tai mum išduoda ne tik pakelti lūpų kampučiai, bet ir skruostai, akys, nosis, antakiai, o melagio atveju – tai tik burnos judesys;
· Kai kurie žmonės linkę labiau prakaituoti, kai meluoja, tai galime matyti ant kaktos ar delnų;
· Kai kurie žmonės meluodami būna pernelyg meilūs ir lipšnūs.
.
Jei melagį demaskuoji
Jei pradėtumėme kaltinti žmogų melu, kaltas akimirksniu imtųsi gynybos, nekaltas dažniau puolimo. Melagis jaučiasi nejaukiai susidurdamas veidu į veidą su kaltintoju, todėl dažnai nusuka veidą ar visą kūną. Melagis dažnai to nejusdamas padės kokį nors daiktą tarp jūsų ir savęs, tai gali būti knyga, kavos puodelis, mobilusis telefonas ir pan.
Kai apkaltini žmogų melu, tikrasis melagis akcentuoja savo nekaltumą ne vieną ir ne du kartus, pasakojama blifaloo.com.
Melagio kalba
· Melagis atsakydamas į jūsų klausymą neretai vartos jūsų klausimo žodžius. Pvz. „Ar valgei šiandien pyragą?” atsakymas: „Ne, šiandien pyrago nevalgiau”;
· Didesnė tikimybė, jog trumpesni ir paprastesni sakiniai yra teisybė. Ilgi ir komplikuoti dažniau išduoda melą;
· Meluojantis žmogus gali kalbėti daugiau negu jam įprasta, pridedama daug reikalingų jūsų įtikinimui detalių. Jam nejauku, kai pokalbyje stoja tyla ar pauzė;
· Melagis kalboje gali atsisakyti įvardžių ir kalbėti labai monotoniškai;
· Žodžiai, sintaksė ir gramatika gali būti šiek tiek iškraipyti, kalbama lengvai;
· Kartais stipriu melo požymiu gali būti staigus temos pakeitimas. Ypač kai matome, jog įtariamas melagis jaučiasi gerai, kol negrįžtama vėl prie buvusio nemalonaus pokalbio, matome žmogaus sutrikimą. Kartais melagis bando išvengti temos pasitelkdamas humorą ar sarkazmą;
· Melagio istorijoje dažnai trūksta detalių, o paprašius istoriją pakartoti senosios dingsta ir atsirandą naujų;
· Dažnai kartojamas frazės „kalbant atvirai”, „nieko neslepiant” ar pan.;
· Dažni vartojimai frazių „mm”, „hmm”, „ahm” taip pat gali rodyti melą, laiko tempimą, kol sugalvojamas atsakymas.
Ne visi aplink tave yra melagiai
Jei pastebėjote žmogų, turintį kelis paminėtus bruožus, neskubėkite jo atstumti ar išvadinti melagiu. Būtina tokius dalykus lyginti su natūraliu žmogaus elgesiu ir taikyti juos tada, kai turite pagrindo žmogų kaltinti melu.
