Meilė yra daugialypė. Ji netelpa į apibrėžimus, taisykles, nepaklūsta norams. Kai kurias meilės formas mes pripažįstame ir aukštiname, kai kurias smerkiame. Bet vis dėlto mylime kiekvienas. Skirtingai: beatodairiškai, karštai, per nuotolį, tyliai, beprotiškai…
Šiame straipsnyje norėčiau pasidalinti apie meilės įvairovę.
Meilės klasifikavimui labai svarbūs yra trys esminiai dalykai – aistra, artimumas ir įsipareigojimas. Tai trys kertiniai psichologo Roberto Sternbergo meilės trikampio kampai. Taigi kokia gali būti ta meilė?
Erotinė meilė
Tai aistringa meilė, lydima stiprių emocijų ir ankstyvo seksualinio ryšio. Tai – staigi „cheminė reakcija“ arba – „meilė iš pirmo žvilgsnio“.
Mylintieji erotinę meilę išreiškia žodžiais, liesdami vienas kitą. Jie trokšta kuo dažnesnio fizinio kontakto. Jie mano, kad meilė – teigiamų emocijų šaltinis ir svarbiausias gyvenime dalykas. Vis dėlto mylintieji erotiška meile nėra jos „apsėsti“.
Draugiškoji meilė
Tai meilė, kuri gimsta palaipsniui iš gilesnio kito asmens pažinimo, abipusio atsiskleidimo ir supratimo. Tai jau ne per akimirką įsiplieskęs jausmas, bet išaugintas, subrandintas.
Draugiški santykiai yra lengvi, jie nesiremia emocijomis, kurios kyla, kai žmogus vienas kitą menkai pažįsta. Mylintieji mano, kad meilė yra šeimos ir visuomenės pagrindas.
Blogai tik tai, kad draugystei tapus meile, šiai meilei trūksta aistros polėkio. Dažnai mylintieji drovisi intensyvių jausmų ir seksualinio ryšio. Emocijų nėra santykiuose daug. Tai šiltas, patikimas, intymus dviejų žmonių ryšys.
Užvaldanti meilė
Tokia meilė visiškai užvaldo žmogų. Jo mintys, fantazijos dažnai kupinos nerimo, netikrumo, įtampos ir sukasi vien tik apie mylimąją/-ąjį. Troškimas nuolat matyti mylimąjį/-ąją labai stiprus, o trukdymai tai pasiekti sukelia daug skausmo.
Dažnai pasireiškia jausmų kontrolės netekimas. Susikuriamos įvairios problemos dėl itin intensyvių jausmų, t.y. dažnai pasireiškia pavydo scenos („Kodėl nepaskambinai vakare?“, „Turi laiko draugams, o man ir nebelieka“ ir kt.), prisiimamas aukos vaidmuo („Aš dėl tavęs taip stengiuosi, o tau tai visiškai nerūpi“ ir kt.).
Reikalaujama dėmesio, meilės patvirtinimo. Vienas vaikinas pasakojo, kad jis labai myli savo merginą, bet ji nuolat kontroliuoja jį – kur, su kuo būna, kada grįš ir t.t.
Nuolatinė kontrolė išduoda žmogaus menką pasitikėjimą savimi, žemą jo savivertę. Užvaldyti meilės asmenys be mylimojo/-osios meilės gyvenime nieko daugiau nemato ir bet kuria kaina siekia tą meilę užsitarnauti, išlaikyti.
Mylimasis gali pavargti nuo „apsėstojo“ įkyrumo ir dažnai ši meilė baigiasi nelaimingai – išsiskyrimu.
Pragmatiška meilė
Nors pragmatiškumas vertinamas labai kritiškai ir dažnai siejame pragmatizmą su išskaičiavimu, tačiau ši meilė yra pakankamai stabili.
Ieškomas toks partneris, su kuriuo būtų galima patenkinti savus poreikius ir kuris tiktų įvairiais požiūriais – išvaizda, išsilavinimu, socialine padėtimi, interesais ir pan.
Ši meilė yra racionali. Ji ieško panašumų, kurie vienytų ir skatintų augti, tobulėti, o ne spręsti dar asmeninių problemų – prastas partnerio darbas, nepakankamas išsilavinimas ir t.t.
Meilė, pragmatikų nuomone, yra svarbi gyvenimo dalis, bet nėra pasaulyje tokio svarbaus žmogaus, dėl kurio būtų verta aukotis. Ši meilė apsaugo nuo priklausomybės nuo kito bei aukojimosi. Tai dviejų laisvų asmenybių meilė.
Tokius santykius kuria brandžios ir tvirtos asmenybės, kurios santykius suvokia ne kaip duotybę, o kaip nuolatinį santykių kūrimo procesą.
Pasiaukojanti meilė
Tai visiškas atsidavimas mylimam asmeniui, nepaisant savo norų ir interesų. Tai besąlygiškas rūpinimasis kitu, jo gerove, atleidimas ir nuolatinis pasiaukojimas. Tai vergo – šeimininko, aukos – smurtautojo santykiai.
Šiuose santykiuose kitas žmogus pamiršta save ir „ištirpsta“ jo asmenybė. Dažnai tai būna porose, kur dominuoja vienas iš partnerių. Tikriausiai teko kada girdėti atsakymą į klausimą: „O tu norėtumei vasarą važiuoti kartu su mumis prie jūros?“, atsakymas: „Žinai, reikėtų paklausti vaikino, ką jis apie tai mano“.
Klausimas užduodamas asmeniui, kuris jau neturi balso teisės. Toks „sulipimas į vieną“ ir aukojimasis anksčiau ar vėliau baigiasi išsiskyrimu, nes nuobodi asmenybė, kuri yra tik tavo veidrodis, negali ilgai žavėti. Ne bent šalia esantis asmuo yra irgi ne itin brandus ir jam to begalinio rūpesčio nebūna per daug.
Meilė kaip žaidimas
Tai vyrams būdingesnė meilės rūšis. Tai tokia meilė, kai žmogus mėgsta „žaisti“ meilę ir ją laimėti. Toks asmuo gali vienu metu turėti kelis partnerius.
Tokie asmenys nelinkę užmegzti patvarių emocinių ryšių. Jie lengvai gali pereiti nuo vieno partnerio prie kito. Žaidimu mėgaujamasi, kai yra tam tikra pusiausvyra santykiuose – ne per daug jausmo ir ne per mažai.
Tai būdingi „meilužių“ santykiai, kai vieno jausmai suintensyvėja – kitas padeda jam išlaikyti savikontrolę ir atstumą. Moterims sunkiau yra būti „antroms“, nes moteris siekia daugiau draugiškos meilės, o vyrai mėgaujasi erotine meile.
Melas ir nenuoširdumas yra svarbiausios žaidimo taisyklės, ir tai daroma, siekiant neįžeisti kito asmens, todėl vyrai gali ilgus metus žadėti, kad išsiskirs su savo bjauria mergina.
Dažniausiai tai meilė, kur mylimieji mėgaujasi seksu ir jo įvairove, tačiau nesieja jo su jausmais.
Negalėčiau atsakyti, kuriai meilei teikti pirmenybę. Manau, kad jos visos savaip svarbios ir reikšmingos. Dažnai žvelgiame labai stereotipiškai į meilę – žaidimą, pasiaukojančią, užvaldančią – tačiau visgi net ir šiose meilėse yra savų vertybių. Juk mylėdamas, kokia ji bebūtų, žmogus nesijaučia vienišas. Mylėdami mes atrandame gyvenimo prasmę, pajuntame savo reikšmę.
Meilė mus užaugina sparnus tobulėjimui, uždega optimizmu. Ji dažnai siejama su teigiamomis emocijomis. Taigi, pažvelkite į savo meilę. Jeigu meilė teikia daugiau skausmo, abejonių – tai gal tik save apgaudinėjate, kad tai tikrų tikriausia meilė?
Mylėkite ir būkite mylimi.
Sėkmės, meilės ir kantrybės.
Visada Jūsų ir su Jumis
Rasa Kuodytė-Kazielienė
