KLAUSIMAS: žinau, šia tema jau buvo rašyta daug, tačiau tai mane neramina. Man tuoj 23 metai, o aš dar niekada nesu turėjęs panelės, savo sielos draugės. Kiek stengiausi ją surasti, dar nepradėjus draugauti, gaunu neigiamą atsakymą.
Nežinau, man lyg nieko ir netrūksta: išvaizda nebloga, bendrauti moku. Tačiau susidaro įspūdis, kad merginos manęs „išsigąsta”.
Mokausi universitete ir, manyčiau, intelekto man tikrai netrūksta. Ar tiesa, kad kai kurie vaikinai gali turėti visas merginas, kurių jie nori, o kiti kaip aš – jokios? Ko reikia, kad užkariaučiau merginos širdį? Kaip jas sudominti? Kaip jų „neišgąsdinti”?
ATSAKYMAS: beveik kiekvienas laiško autorius nori sužinoti, kaip užkariauti priešingos lyties širdį. Ir 99% skaitytojų žino pagrindines taisykles, kaip elgtis arba kaip nesielgti, kad patiktum.
Todėl pokalbį verta pradėti ne nuo receptų, kaip priversti pamilti, bet nuo situacijos analizavimo. Taip jau yra , kad žmogus pats lemia savo ateitį ir prisideda prie savo santykių kūrimo, bendravimo, draugystės ir meilės.
Kadangi žmoguje esti dvi tarpusavyje kovojančios jėgos (siekis bendrauti ir siekis išsaugoti nepriklausomybę), tai jų kova ir lemia, kaip žmogus sukuria santykius.
Viena iš jėgų – susidomėjimas, trauka ir noras būti su kitu žmogumi drauge. Ji skatina, „ragina“ ir verčia ieškoti sau poros, „antros pusės“, artimos sielos, gyvenimo draugo. Apie ją dažniausiai galima nujausti arba nutuokti iš savo jausmų, minčių ir fantazijų, o kartais ir poelgių.
Ieškome sau draugo ar draugės klubuose, fantazuojame apie erotiką arba romantiką santykiuose, ilgimės ir jaučiame „jausmų alkį“. Ir dar daug visokių dalykų darome. Tai natūralu, normalu ir „valio“, kad taip yra.
Tačiau kraštutinumas – kai žmogus bet kokia kaina siekia santykių, netgi paaukodamas orumą, pinigus, sveikatą, gyvybę. Taip elgiasi vyrai ir moterys, išleidžiantys savo turtą dėl meilės, moterys ir vyrai, iš pasiaukojimo ar naudos sukuriantys santykius su alkoholiu sergančiais, su įkalinimo įstaigose esančiais, su tiesiog išnaudojančiais ir smurtaujančiais asmenimis.
Tavo atveju mus labiau domina kita vidinė jėga. Jos tikslas – išsaugoti nepriklausomybę, autonomiją, savarankiškumą, kadangi artimi santykiai būtinai riboja mūsų laisvę. Manyčiau, kad tau verta būtų apie tai susimąstyti.
Viena vertus, tu ieškai draugės, kita – „išgąsdini“ merginas. Taigi, tavo vidinė kova vyksta tarp laisvės praradimo ir laisvės išsaugojimo.
Turiu paguosti, kad tokia vidinė kova žmogui ne visada suprantama arba sąmoningai apčiuopiama. Ji vyksta pasąmonėje. Taip kaip vulkano viduje verda daug visokių dalykų. Tik iš vulkano papsėjimo, dūmų debesies, akmenų išmetimo, lavos išsiliejimo galime nutuokti, kas vyksta vulkano viduje.
Taip pat ir su tavimi – kas ten vyksta, nežinoma. Bet matome, kad kažkaip keistai pasielgi ir atbaidai paneles. Gal „išgąsdini“ merginas, norėdamas išlaikyti savo nepriklausomybę?
„Išgąsdini“ ir lieki saugus, savarankiškas. Tačiau vienišas. Kas tave verčia saugotis to, ko taip trokšti, – sunkus klausimas.
Pasikalbėk su draugėmis ir paklausk jų apie savo elgesį. Pasiguosk vaikinams, jie irgi turės, ką tau pasakyti. Įsiklausyk, kaip apie vyrų ir moterų santykius kalbama tavo šeimoje. Tai iš dalies tau atsakys, koks tavo elgesys yra „gąsdinantis“. O tada galėsi ir pats keistis.
Baisu užmegzti artimus santykius, tačiau rizikuoti verta. Visada gali pasitarti su psichoterapeutu, jeigu reikėtų.
