KLAUSIMAS: turiu vaikiną, su kuriuo draugauju jau antrą mėnesį. Galvoje vis sukasi mintis, kad jis vertas geresnės. Jis nuostabus, dailus, linksmas, šmaikštus, geidžiamas…
Aš nesu linkusi savęs nuvertinti. Greičiau net priešingai. Bet nuolat, pamačiusi simpatišką panelę gatvėje mąstau, jog tokios panelės turėtų būti mano vaikino kompanijoje, o ne aš.
Mano visi buvę vaikinai buvo kur kas paprastesni nei dabartinis. Aš esu simpatiška, miela, draugiška… Iš vaikinų tai girdžiu nuolatos. Bet prie savojo jaučiuosi prastesnė, ne tokia kaip jis. Ne tokio „lygio“.
Nesistebiu, kad dauguma mūsų susitikimų vyksta tokiose vietose, kur ne itin daug žmonių. Kaip man teisingai pasielgti? Prie savo vaikino jaučiuosi prastesnė.
ATSAKYMAS: jausmas, kai jautiesi prastesnė už savo vaikiną, labai nemalonus, žeminantis ir keliantis nerimą. Tada tikrai ima lįsti į galvą mintys, kad jis vertas geresnės panelės.
„Ne tau, Martynai, mėlynas dangus, ne tau, berneli, rožėm klotas kelias, ieškok, Martynai, prastesnės panelės,“ – taip maždaug vienoje dainoje dainuoja grupė „Antis“. Tu – ne Martynas, tačiau jautiesi panašiai.
Kažkodėl tu nusprendei, kad jam esi per prasta. O kodėl, žinai tik tu pati. Nesitikėjai, kad jis toks „kietas“, protingas, geidžiamas, gali atkreipti į tave dėmesį. Ko gero, seniai svajojai apie jo dėmesį, o dabar negali patikėti, kad jūs bendraujate.
Ką vadini „kitu lygiu“? Tai – pinigai ar protas, ar drabužių kokybė, gal mobilaus telefono markė. Gal jis vyresnis už tave?
Tai jaunutes merginas tiesiog „nukošia“, kai vyresnis bičas skiria joms minutėlę savo dėmesio, moka pasakyti žodžius, kurių jos laukia nesulaukia iš bendraamžių.
Aš labai nustebusi, kad tu būdama protinga ir supratinga, žinanti, kad tikrų santykių už materialines vertybes nenusipirksi ilgam, taip „supasavai“, kad leidiesi kviečiama į vietas, kur kiti žmonės beveik nevaikšto. Tai nelabai išmintinga ir nelabai saugu.
Kadangi parašei, kad ankstesni vaikinai buvo paprastesni, o aš supratau kaip „prastesni“, ar tai reiškia, kad visus žmones, taip pat ir save, skirstai į „žemesnio“ ir „aukštesnio lygio“ žmones.
Tuomet tu – užburtame rate: vieną kartą tu jausiesi pranašesnė, kitą kartą – kitas žmogus bus už tave geresnis. Ir visą laiką santykiai tavęs netenkins…
Visi žmonės – lygūs, bet skirtingi savo padėtimi, išvaizda, charakteriu ir dar daugeliu požymių.
Žmonių skirtumai yra žavūs, jie praturtina mus, tačiau tai nereiškia, kad mokydamiesi iš kitų, mes tampame prastesni.
Labiau pasitikėk savimi ir neteisk kitų, kitaip niekaip nerasi sau skirto ir tinkamo žmogaus.
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Pasaulis ir aš”.
