DELFI gatvė sulaukė dar vieno trumpo, paprasto, tačiau konkretaus pasiūlymo, kaip susidraugauti su tėvais, kaip nutraukti nesibaigiantį barnių maratoną. Martyna pasiūlė išklausyti jos istorijos ir pasimokyti iš jos patirties.
„Prieš dvejus metus, kaip ir kiekvieną normalią dieną, turėjau eiti į muzikos mokyklą. Ten mano pamoka baigėsi 17.30h. Aš su mama visada buvau susitarusi, kad ji manęs atvažiuos pasiimti.
Kaip tik tą dieną neturėjau mobilaus telefono (aš jo nesinešioju), o mama pamiršo manęs atvažiuoti pasiimti.
Prisimenu, stoviu prie muzikos mokyklos, žiūriu į laikrodį – jau 17.45h, po keliolikos minučių išgirstu bažnyčios varpus – aišku 18.00h. Neapsikenčiau laukti ir ėjau pėsčia namo.
Grįžusi namo nieko neradau, pagalvojau – mama tik dabar išvažiavo manęs pasiimti ir mes prasilenkėme. Pasėdėjau kieme kelias minutes (tada buvo vėlyvas pavasaris) ir išgirdau, kad mama grįžo namo, manęs neradusi.
Kai susitikome ėmėme bartis, pasibarėme, susitaikėme ir prisiekėme, kad niekada nepamiršime savo mobiliųjų telefonų (mano mama juo taip pat labai retai naudojasi). Dabar, prisiminus šį konfliktą, tik juokas ima.“
Martynos istorija gali pasirodyti visai nekonfliktiška, būna kur kas didesnių barnių su šeimos nariais. Tačiau viena aišku – pranešti savo buvimo vietą, susiskambinti su tėvais ir aptarti veiksmų planą – labai naudinga. Taip išvengiama daug problemų.
