Paaugliai, davę skaistybės priesaiką, tokiu pat metu pradeda lytinius santykius, kaip ir nedavę jos. Tačiau davusieji, pradėję lytinius santykius, rečiau naudojasi prezervatyvais ar kita kontracepcija, teigiama žurnale „Pediatrics“.
Tyrimas parodė, kad skaistybės priesaikos neturi įtakos jaunų žmonių lytinei elgsenai.
Tuo tarpu JAV vyriausybė 2008 m. skyrė 176 mln. JAV dol. programoms, kurios skatina susilaikymą.
Janet E. Rosenbaum iš Johno Hopkinso universiteto rėmėsi Paauglių sveikatos nacionalinio tyrimo duomenimis: 1995, 1996 ir 2001 m. buvo apklausiami mokyklą lankantys moksleiviai. Buvo lyginami skaistybės priesaiką davusieji paaugliai su priesaikos nedavusiais, bet turinčiais panašias charakteristikas, panašų požiūrį į nesantuokinį lytinį gyvenimą ir kontracepcijos vartojimą.
Tyrimas parodė, kad po penkerių metų daugiau kaip pusė skaistybės priesaiką davusių ir nedavusių pradėjo lytinius santykius ir abi grupės turėjo panašius lytiškai plintančių infekcijų rodiklius.
Priesaiką davusieji rečiau naudojosi kontracepcija arba naudojo ją nepastoviai. 24 proc. jaunuolių, kurie teigė būsią skaistūs, lytinių santykių metu naudojosi prezervatyvu. 82 proc. priesaiką davusių vėliau paneigė, norėję likti skaistūs.
J. Rosenbaum teigė, kad skaistybės priesaiką davę paaugliai gali rečiau naudotis kontracepcijos priemonėmis, nes abstinencijos programos skiepija neigiamą nuostatą apie vaisingumo reguliavimą.
Guttmacher institutas savo tyrime pateikia, kad 1995-2002 m. paauglių nėštumų sumažėjo 86 proc. dėl padidėjusio paauglių kontracepcijos vartojimo ir tik 14 proc. dėl atidėtų lytinių santykių.
J. Rosenbaum tyrimo rezultatai rodo, kad dauguma jaunuolių, davusių ar sulaužiusių skaistybės priesaiką, rečiau naudojasi prezervatyvu, rečiau tikrinasi dėl LPI, nei priesaikos nedavusieji.
