Visi laukiame naujų metų, tikėdamiesi, kad atsikėlę sausio pirmosios ryte, rasime savo gyvenimą visiškai pasikeitusį. Galbūt susitiksime pasakų princą, pasieksime mokslo aukštumų, gal iš niekur nukris koks vienas kitas milijonas…
Tačiau atsikeliame ryte skaudančia galva ir suprantame, kad viskas liko po senovei. Ir taip metai iš metų… Kada kas nors pasikeis?
Štai atskuba Naujieji – jaučio metai. Skaitome horoskopus ateinantiems metams, tikimės, kad šie bus fantastiški, kad pagaliau atėjo ir mūsų era. Tačiau sausio pradžioje, atsitokėję, pradedame teisintis: „Juk nesvarbu, kad dar nesiseka… Tikrieji nauji metai, pasak kinų, prasideda tik vasarį, viskas pradės keistis būtent tada!“
Bet galbūt horoskopai ir laikas čia niekuo dėti? Gal pakaks tikėtis kažko iš likimo? Užtenka galvoti, kad kitų metų simbolis, auksinis jautis, tau atneš dovanų, gal pats metas tiesiog griebti jautį už ragų ir tai, ko nusipelnei, pasiimti pačiam/-iai?
Nežiūrėk atgal
Pirmas dalykas, ką vertėtų padaryti ateinančiais metais, tai mesti visas nostalgiškas nuotaikas ir pabaigti pradėtus darbus, kad jie nebekankintų sąžinės.
Psichologų teigimu, gyvenimas yra tarsi statomas namas. Jei pamatai kreivi – ant jų nepastatysi gero namo. Tačiau kreivus pamatus įmanoma pataisyti.
Taip pat nepavyks įvykdyti statybų plano, jei netobulėsi, o tik kilosi iš vietos į vietą jau turimas plytas. Jei visgi lauki vasario mėnesio, tikėdamasis/-i, kad kinų horoskopas išsipildys ir nejučiomis tapsi labai laimingu/-a – mesk tokius niekus iš galvos.
Tikėtis pasakiško žvaigždžių lietaus yra tas pats, kas pasidėti sąsiuvinį po pagalve prieš svarbų kontrolinį ir tikėtis, kad nesimokius, o tik miegojus ant knygų, gausi už kontrolinį aukštą balą.
Mylėk dabar
Nieko nėra blogiau, nei gyventi lūkesčiais. Svajojant apie ateitį viskas, atrodo, taip žavu, o esamuoju momentu – niekinga.
Tačiau kaip sako kinų išmintis: „Jei esame „čia“ ir turime susikūrę kitą, puikesnį „ten“, tai kai mūsų „ten“ taps „čia“, mes vėl susikursime kitą, geresnį „ten“ ir gana niekada nebus“.
Tad dar vienas dalykas, kurį reikėtų padaryti sulaukus ar net belaukiant naujų metų – nustoti kurti svajones, o tiesiog mėgautis esamuoju momentu, o svajones stengtis įgyvendinti.
Anksčiau mėgau sakyti, jog kai man bus 16 – kalnus nuversiu, po to, kai bus – 18, po to – 20… Bėgti nebėra kur. Laikas mėgautis dabartimi, mylėti gyvenimą.
Nesusižavėti „vėliau“
Dar vienas svarbus dalykas, be kurio tikrai nepagausi ateinančių metų jaučio, tai vilčių kūrimas. Kai man buvo 15, maniau, kad dabar stengtis per daug nereikia, dar esu labai jauna, o kai tik užsinorėsiu ir spragtelėsiu pirštais – viskas, ko noriu, išsipildys.
Laikas parodė, kad siekiant norų išsipildymo, reikia įdėti daug darbo. Lengvai norai pildosi tik amerikietiškų filmų ir vaikiškų pasakų herojams. Neatskris fėja, nepamojuos lazdele, nei iš šio, nei iš to neatsiras pasakų princas, nauja mašina, prabangūs kostiumėliai ir kvepalai…
Anksčiau maniau, kad bijau mirties, vėliau supratau, kad bijau atsikelti, sulaukusi kokių 50-ties ir suprasti, kad vis dar manau, jog jau rytoj, kibsiu iš peties tvarkyti savo gyvenimą, o galiausiai suprasiu, kad taip ir sėdžiu, kaip godi seno jūreivio žmona prie suskilusios geldos.
Tad jei tikiesi nepakartojamų naujų metų, laimės, meilės, tai pabandyk būti ateinančių metų jaučio vertu matadoru! Gali griebti jį už ragų! Nesigręžioti, nelaukti… Duok gyvenimui ir gauk iš gyvenimo grąžos. Lai naujų metų jautis būna nuolankus ir per daug neužsispyręs! Gerų Naujųjų, 2009-ųjų metų!
