KLAUSIMAS man 16 metų, labai pradėjau išgyventi ir nervintis dėl savo ateities, ypač dėl mokslų. Atrodo, mokausi gerai, tačiau nepasitikiu savo jėgomis, dažnai galvoju, kad neišlaikysiu egzaminų…
Žinau, kaip spręsti tik tuos uždavinius, kuriuos parodo mokytoja. Nežinau, ar sugebėsiu pasirinkti teisingą uždavinio sprendimo būdą, kai jos nebus šalia. Tiesiog nepasitikiu savo jėgomis, ir kuo toliau, tuo labiau bijau.
Norėčiau būti aktore, manau, kad tikrai turiu sugebėjimų, bet nėra kur jų išbandyti ir įsitikinti kad tikrai tai sugebu, todėl galvoju: jei stočiau į aktorystę, ten neįstočiau, nes nepasitikiu savo jėgomis. Dar mąsčiau apie stojimą į psichologiją, bet galvoju, kad neišlaikysiu matematikos egzamino, labai bijau.
ATSAKYMAS: matau, kad tave užgulę rūpesčiai dėl nepasitikėjimo savimi yra svarbiausi. Daugelis nerimauja, kad nepasiseks per kontrolinį ar kad blogai pagros per muzikos mokyklos egzaminą, ar kad neišlaikys egzaminų dešimtoje klasėje.
Bet laikas praeina, įvykiai įvyksta ir tokios abejonės išsisklaido. Tau dar nėra nė karto labai nepasisekę. Tau neduoda ramybės tavo pačios mintys. Tai yra didžiausias nerimo šaltinis ir energijos eikvojimas.
Tu tarytum pati sau trukdai, nes negali baigti abejojusi ir bijojusi. Ši būsena yra labai kankinanti, nes atima labai daug jėgų.
Noriu tau pasakyti, kad tavo situacijoje nėra pagrindo manyti, kad tu neišlaikysi egzamino. Tu gerai moki matematiką, tu išsprendi užduotis, tu gauni gerus įvertinimus iš mokytojos. Tai reiškia, kad žinių turi pakankamai. Aš džiaugiuosi, kad tu mokaisi ir turi kuo pasididžiuoti, nors tau taip ir neatrodo.
Tu turi žinoti ir tokį dalyką: nėra žmonių pasaulyje, kurie tobulai mokėtų matematiką. Visi ko nors truputį nemoka arba gali padaryti klaidų, spręsdami užduotis arba sudarinėdami lygtis.
Reikia tą dalyką mokėti tiesiog pakankamai, atleisti sau už kai kurias klaidas, be perstojo nereikalauti iš savęs teisingų sprendimų. Svarbu mokėti ieškoti, kur klaida ir ją pataisyti, kai randi.
Negalima kankinti savęs mintimis ir svarstymais – va, aš neparašiau, to aš nemokėjau, čia aš suklydau, man neišeis, nepavyks, aš nebaigsiu mokyklos, neįstosiu į aukštąją, mano karjera sugrius ir t.t.
Visų pirma, jeigu padarysi klaidų rytdienos kontroliniame, tai toli gražu dar nereiškia, kad visa tavo ateitis sugrius. Patikėk. Jeigu neišlaikysi egzamino, išlaikysi jį po metų. Jeigu visai neišlaikysi, turėsi galimybę rinktis kitą profesiją – be matematikos ar be aukštojo mokslo. Jeigu dabar sureagavai piktai į mano žodžius – tai geras ženklas.
Verta išmokti atidėti savo mintis apie savo nesugebėjimus ir imtis pačių matematikos užduočių. Kai turėsi daugiau laiko, vėl grįši prie savo abejonių. Kai atlieki užduotį, reikia galvoti apie užduotį. Yra daug sportininkų, kurie irgi abejoja, ar jiems pavyks tas ar anas, ar jie pasieks gerų rezultatų.
Bet sportininkai moka užmiršti viską pasaulyje prieš startą ir sukaupia savo jėgas ir drąsą būtent pratimui: bėgimui ar kamuolio metimui. Ir jiems dažniausiai pavyksta.
Jeigu ir nepavyksta užimti geriausių vietų, tai tikrai nereiškia, kad jie negabūs arba nedarbštūs. Tiesiog kiti už juos truputį pranašesni ir gal kitiems tuo varžybų momentu nusišypsojo sėkmė.
Nėra jokių receptų arba patarimų, kurie garantuotų, kad tu tikrai sėkmingai padarysi tą ar tą, sėkmingai pasirinksi dalyką ar kur nors tikrai įstosi. Niekur nėra jokių šimtaprocentinių garantijų.
Nereikia iš savęs reikalauti tobulai viską padaryti. Neįmanoma sukontroliuoti gyvenimo: išmokti visų užduočių, sužinoti, ką teisingai pasirinkti, apsirengti ar išlipti iš lovos ta koja. Gyvenimas visada pakiš netikėtumų.
Tobulumas yra toks dalykas, kurio niekada negalima ir neįmanoma pasiekti. Todėl jis ir yra tobulumas. Žmogus irgi begali tapti Dievu. Žmogus – tai žmogus, o Dievas – tai Dievas. Tiesiog abejojant ir nerimaujant reikia rizikuoti ir bandyti. Ir leisti sau atsipalaiduoti, ir patirti daugiau kasdienių malonumų.
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.
