Kai gimė sesuo išvažiavome ir ten gyvenome 5 metus, kol patėvis susirado kitą. Sesuo liko pas tėvą. Aš ir mama grįžome pas mamos mamą į gimtąjį miestą. Bet mama ir močiute nesutarė, todėl mama, susiradusi vyrą, išėjo pas jį gyventi ir pasigimdė trečią vaiką.
Aš likau gyventi pas močiutę, nes tada galvojau, kad taip bus geriau, kad močiutė bus gera ir man bus gerai.
Praėjus metams močiutė liepdavo daryti daug darbų, kurių būdavau nepratęs daryti: tvarkyti namus, siurbti dulkes, plauti indus ir pan.
Praėjus dar metams, įvyko teismas, kuriame aš dalyvavau ir turėjau nuspręsti, kur man gyventi: ar su motina, kuri nėjo į darbą, ją išlaikė vyras, ar su močiute.
Mama pati nei protinga (nes kai buvo maža ją pertrenkė autobusas ir padarė žalos smegenims), nei labai gera. Su močiute aš būsiu pavalgęs, apsirengęs, nusiprausęs ir mokytas, bet ji mane už menkiausią smulkmeną bara pusę dienos ir kartais net muša.
Pavyzdžiui, kai iš vienos pamokos gavau 6 ar kai neišploviau indų, ar susirgau, peikė visą dieną, o kai išmečiau kiaušinį ar obuoliu pataikiau pro atvirą langą į kaimynų butą, tai net kumščių paragavau.
Bet aš pasirinkau gyventi su močiute 2 metus, ji net pati sakydavo, kad ji yra psichinė ligonė, kad mes su mama jai nervus „suėdėme“. Gal ji ir tiesi, aš tai dar nežinau, į ką būsiu panašus: ar į tėvą – girtuoklį neišsimokslinusį, gražų bei darbštų, ar į motiną – neprotingą, savanaudišką, tingią ir neapgalvojančią savo veiksmų.
Taip gyvenau iki dabar ir man dabar jau reikia pasirinkti: ar likti pas močiutę iki pilnametystės ar eiti gyventi pas mamą, pas kurią jau sugrįžo mano
sesuo ir ten pasidarė dar mažiau vietos man ir mano daiktams, be to
nepasikeitė ir finansinė situacija, pinigus mama leidžia neskaičiuodama.
Ką man daryti?
ATSAKYMAS: mane sujaudino tavo laiškas. Tau gyvenime teko tokių didelių išbandymų, kurie daugeliui iš mūsų ir nesisapnavo. Stengdamasi patarti, suskirstysiu savo mintis į dalis, pagal pagrindinius veikiančius tavo šeimos asmenis. Taip bus aiškiau suprasti ir nutarti, ką daryti.
Pradėkime nuo tavęs paties. Pirmiausia, noriu tave pagirti už minčių gilumą ir atvirumą, dėstant savo problemą. Tu esi labai stiprus, atsparus negandoms, protingas ir rimtas žmogus, nors labai jaunas. Tu tikrai suprantamai ir sklandžiai aprašei savo rūpestį.
Tu moki vaizdingai ir nuosekliai dėstyti savo mintis. Jeigu pats rašei laišką, tai tikrai esi iš tų, kurie gerai moka gimtąją kalbą. Panašu, kad tu neblogai mokaisi. Tu, ko gero, esi ir linksmas, ir padaužiškas, nes kartais, kaip ir kiti paaugliai, pamėtai obuolių ar svogūnų kaimynams į langus.
Tu prisidedi prie namų ruošos darbų, reiškia, esi ūkiškas ir rūpiniesi namais, kuriuose gyveni.
Tikrai sunku apsispręsti, pas ką gyventi. Jeigu gyvensi pas mamą, tai turėsi vienokių problemų. Jeigu liksi su močiute – kitokių.
Nekaltink savęs, kad esi toks, koks esi. Gali save smerkti už skirtingus savo poelgius. Bet ne už tai, koks esi žmogus. Gal pamiršai nupirkti cukraus, nors tavęs prašė? Ištaisyk savo klaidą – nueik ir nupirk jo kitą dieną. Gali susinervinti, kad gavai dvejetą. Pasistenk kitą kartą būti labiau pasiruošęs pamokai.
Gali susinervinti, supykti ar išsigąsti. Tai tavo jausmai. Bet gerai būtų, kad nebartum savęs už jausmus, o susilaikytum nuo poelgių, kuriuos kartai neapgalvotai padarai, kai tave apima emocijos.
Jeigu meti akmenį į draugą, ant kurio supykai, pats supranti, kad tai yra blogai. Teisėtai pykdamas, rask, kaip kitaip „išsikrauti“ – pasakyk jam, kad jis tave siutina. Tu nesi blogas žmogus, tu esi žmogus, kuris gali pasielgti ir gerai, ir nelabai tinkamai.
Dabar noriu pasakyti keletą žodžių, ką manau apie tavo mamą. Visos mamos myli savo vaikus. Kaip moka, taip ir myli. O mokėjimas mylėti būna labai skirtingas. Labai liūdna, kad jūs negalite visi taikiai ir ilgai gyventi drauge vienoje vietoje.
Visų pirma, mamai nelengva susitvarkyti savo gyvenimą. Antra, ji patyrė didelę traumą, kuri paveikė jos sveikatą, gebėjimą susirasti darbą ir pastoviai dirbti, būti ramia, kantria ir mylinčia mama.
Trečia, tavo mamai nebuvo lengva jos vaikystėje, nes jos tėtis gėrė, o mama, tavo močiutė, nesugebėjo nutraukti su juo ryšių, buvo nervinga ir rėksminga. Tais laikais skyrybomis niekas nepiktnaudžiavo, nes bijojo aplinkinių pasmerkimo.
Tavo tėtis turi irgi ir dorybių, ir ydų – jis darbštus, bet geriantis. Bet vis tiek tavo tėvas.
Tavo močiutė yra kaip ir visi mirtingieji. Tau būna su ja labai sunku, kai ji ima nervintis, bartis, šaukti ir kaltinti tave, kad esi panašus į savo artimuosius, kad gavai šešis ar neišsiurbei buto. Tada tikrai norisi staugti iš nevilties, daužyti galvą į sieną ar prakeikti likimą.
Kita vertus, ji išmokė tave tvarkyti namus, plauti indus, reguliariai mokytis, siekti tikslo. Ji moka taip tvarkyti ūkį, kad būtum pavalgydintas, aprengtas. Čia yra gerosios tavo močiutės pusės. Ką gi, jai nepavyko išauginti tavo mamos, gal ji jaučiasi labai dėl to kalta.
Todėl ji tiek vilčių deda į tave: išgyvena, kad gerai baigtum mokslus, kad turėtum profesiją, darbą, savo šeimą. O kaip ji tave auklėja – tai jau problemiškas klausimas. Niekam nevalia mušti vienam kito. Netinkamu suaugusių elgesiu su vaikais rūpinasi įstaigos, kurios atsako už vaikų saugumą.
Dabar vėl pakalbėkime apie tave.
Pirmiausia, žinau, kaip sunku rinktis. Ypač tarp mamos ir močiutės. Tu prie kiekvienos iš jų esi pripratęs. Kiekvienai tu turi aibę teisėtų priekaištų ir jūrą šiltų jausmų.
Žinoma, kad tu myli ir mamą, ir močiutę. Bet jos suaugusios, turi pačios atsakyti už savo veiksmus ir poelgius. O tu – dar paauglys. Tau reikia apsaugos, sudrausminimo, globos ir palaikymo. Pasvarstykime, ką daryti.
Antra. Reikia rimtai apsvarstyti, pas ką likti. Jeigu eisi pas mamą, būsi greta jos, drauge su sesėmis. Tai tavo artimiausi žmonės. Bet jeigu ten nebūna ramybės, galbūt renkasi svečiai, trūksta pinigų ir būtiniausių priemonių, tu neturėsi savo kampo, tai – ne kas.
Jeigu mama tavęs neragins mokytis, neskatins padėti šeimoje, nemokys, kaip tvarkyti pinigus, nes jai pačiai sunkiai sekasi, tau bus tai blogas pavyzdys.
Trečia. Sakykime, kad lieki pas močiutę, kuri nervinga, įsitempusi, šūkaujanti ir pakelianti ranką. Tada turi pasitelkti savo išmintį, ir kantrybę. Močiutė nėra teisi, sakydama, kad esi panašus į tėvą ar motiną, kai blogai ką nors padarai.
Kiekvienas truputį panašus ir truputį nepanašus į tėvus. Tu jau dabar ir mokaisi, ir mąstai savarankiškai, o jeigu negeri ir nesiruoši gerti, jeigu ketini siekti savo tikslų – tai būsi panašus į tėvus iš akių, bet kitoks, rinkdamasis savo gyvenimo kelią.
Ketvirta. Močiutės namuose trūksta ramybės, bet tai yra šiltas kampas ir soti vakarienė. Tai – privalumas. Jeigu ji smurtauja, neperimk iš jos tokio elgesio. Tu negali suduoti močiutei, bet gali sustabdyti jos pakeltą ranką prieš tave. Tikiuosi, supranti, koks yra skirtumas tarp „sulaikyti ranką“ ir „suduoti atgal“.
Penkta. Pasikalbėk su auklėtoja. Auklėtoja tau gali padėti. Ji gali paaiškinti močiutei, kad šešetas yra geras pažymys ir kad tu gali būti pavyzdžiu kitiems. Pasikalbėk su socialine pedagoge, kad sudarytumėte planą, kaip pagerinti santykius su močiute. Niekas tavęs nesmerks už tai, kad ieškai išeities.
Šešta. Lankyk popamokinius užsiėmimus, kurie tau prie širdies. Tada turėsi mažiau būti namuose ir pyktis su močiute, jeigu su ja liksi gyventi. Žaisk krepšinį arba futbolą, padėk draugui mokytis lietuvių kalbos.
Imk dirbti pas kalvį, išmok ko nors naudingo. Nueik pas vienuolius, su kuriais pasidalinsi savo problemomis. Gali pasisiūlyti padėti jiems kokį nors prasmingą darbą daryti. Nusipirk dideles ausines klausytis muzikos namuose.
Septinta. Pasvarstyk, kuo nori tapti. Pradėk po truputį to mokytis, skaityti apie tai. Gal gali susirasti mokyklą su bendrabučiu.
Septinta. Atsisėsk ir apgalvok, kuo pasitiki ir su kuo galėtum iš širdies pasikalbėti apie savo gyvenimą. Nelauk, kol imsi jausti neviltį. Pasikalbėk su žmonėmis apie tai, ką tau daryti.
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.
