Sėdi sau ant fotelio namuose, vartai žurnalą ir galvoji: „trūksta dėmesio!”. Ne, ne tokio berniukiško „labas, kaip tau sekasi?“, o tikro, vyriško! Gėlių, flirto, „pasigraibymo“ kino teatre… Paskambini savo vieninteliam, o šis burbteli: „dabar aš užsiėmęs, ko nori? Vakare su draugais žiurėsime „fūlę“, gal kitą dieną“.
Ir štai, atrodo, taip niežtėjo nugarą, sparnai kalėsi, o tau – lyg su vėzdu per galvą. O tiksliau su futbolo kamuoliu. Dėmesio teks palaukti…
Daugeliui merginų iki skausmo pažįstama situacija, kai tikrai sudvejoji, ar jūs skirti vienas kitam, kai „fūlė“ yra viskas.
Sukirbejo, kai tavo antroji pusė tau pasakė „ne“? Tačiau nusileisti ir pripažinti, jog draugas turi teisę į savo pomėgius – nesugebėjai. Suraukei antakius, pasispjaudei liepsnomis ir tavo kaprizai atsimušė lyg žirniai į sieną.
Tiesiog taip yra, jog vaikinai nenutuokia, jog jų dėmesys ramina merginas ir yra joms tiek pat svarbus kaip bitei medus.
Žodelio „prašau“ neužteko – vaikino reakcija abejinga – princesės širdelė užgauta.
Situacija rutuliojasi toliau. Tas besmegenis visą vakarą nei žinutės neišspaudė, todėl diagnozuoji pasaulio pabaigą ir užpyksti dar labiau. Kai atsiduriu panašioje situacijoje ir jaučiu, jog pradedu kaltinti kitą, kaipmat prisimenu, ką pasakė Nila Kohla, viena protinga moteriškaitė išleidusi knygą apie tai, kaip moterims jaustis laimingoms.
„Nedėk lūkesčių į kitus – neteks nusvilti“ – rašė ji. Prisisvajojai apie romantišką vakarą, šis neįvyko – tragedija. Kas kaltas? Neapsiverčia liežuvis pasakyti?
Dažnai merginos piktinasi „aš jam širdį atiduodu, o jis man net žinutės parašyti negali“, bet ar nevertėtų apsvarstyti kodėl? Galbūt pati turi per daug laisvo laiko jūsų meilės apmąstymams, o štai jis, žaisdamas kompiuteriu, spardydamas kamuolį ar tiesiog miegodamas, negalvoja apie jus.
Kai esi susikoncentravusi į tai, ką darai, kas tau patinka ir pašalinių minčių tiesiog nekyla. Žmogus turi savo pomėgius taip pat kaip ir tu, o juos gerbti reikia!
Jei taip atsitinka, jog jis visgi parašo, tu jau būni pavirtusi į raganą ir puoli priekaištauti. Greitai supranti, kad šneki monologu, o tavo vienintelis siekia švelniai ir kuo greičiau baigti pokalbį. Puoli į paniką.
Frazės: „tu nesiklausai“ ir „man stinga tavo dėmesio“ – vaikinų kalboje nėra tapačios. Vaikinas negali prieštarauti antrajai frazei, juk išreiški konkretų norą, bet pirmoji jį dar labiau atbaido nuo noro klausytis.
Pastebėjusios, jog vaikinas „negirdi“, pradedame kelti balsą, bet mylimieji – kaip vaikai, barami jie retai kada mėgina suprasti kiekvieną jam tariamą žodį.
Naktis ilga, pagalvoti yra apie ką… Viską apsvarsčiusi supranti, jog nieko neatsitiko, kad vakarą jis praleido ne su tavimi. Savaime suprantama, jei tu neužsiėmusi, tai nereiškia, kad gali būti neužsiėmęs jis.
Nebūtinai tavo vaikinas turi dirbti, griaužti knygas ar padėti mamai. Gal tiesiog jis pavargęs ir nori ramiai praleisti vakarą prie televizoriaus? Ar suktum galvą, ką veikia jis, jei pati būtum pižamų vakarėlyje pas draugę, ruoštumeisi svarbiam kontroliniui ar darytumeisi manikiūrą?
Viską apsvarsčiusi, nori pasikalbėti, galbūt atsiprašyti ar rasti kompromisą, bet iš vaikino išgirsti tik ramų pasiūlymą „gal padarykim tai kitą kartą, aš nenusiteikęs apie tai kalbėti“. Aišku, tokiu atsakymu neapsidžiaugi.
Atrodo, jog vėl kaip loterijos bilietas buvai iškeista į kitą „prizą“. Mūsų princams vertėtų nepamiršti, kad merginos kalba apie problemas, nebūtinai norėdamos juos pakeisti, apkaltinti, su jais susipykti ir net ne todėl, kad problemas išspręstų.
Kalbėdamos apie įvairias santykių bėdas, jos tiesiog nori dvasiškai tobulėti, emociškai išsikrauti. Vaikinas jaučiasi įvertintas tada, kai kažkas pripažįsta jo pastangas, o mergina – kai turi galimybę kalbėti, bet tam ne visada užtenka papliurpti su draugėmis.
Tokioje situacijoje vaikinas visų pirma turėtų nustoti galvoti, jog mergina nori jį sudraskyti į gabalus. Jei mergina vis dar su tavimi, tai, matyt, nesi toks nevykęs, kaip kad tau atrodo, jog ji apie tave galvoja.
Mes norime būti tiesiog išklausytos. Kuo mažiau vaikinas linkęs klausytis, tuo labiau mes linkusios tirštinti spalvas, kad būtume išgirstos.
Tačiau jei jau savo vieninteliam to išaiškinti negali, pabandyk gudrauti. Psichologai teigia, jog jei vaikinas nenori išklausyti, bet kokiam pokalbiui jį reikėtų paruošti, t.y. paskatinti. Būtent!
Jei pokalbis apie santykius tavo mylimajam – tikra tragedija, pabandyk jį pagirti, padėkok už pagalbą ir pasakyk, kad vertini pastangas. Nepulk rėkti „ar tau sunku suprasti?“, tokia frazė žeidžia vyriškumą, žemina vaikiną kaip žmogų.
Verčiau pripažink, kad tai padaryti nėra lengva. Didelė tikimybė, jog jei rūpi vaikinui ir jis šitaip bus paskatintas, vieną kartą atlikęs šią nelengvą užduotį, kitą kartą su malonumu galės ją atlikti ir dar kartą.
Aišku, nekalbame apie tuos atvejus, kai myli tik tu, o tavo ereliui rūpi tik tiek, kiek pavyksta tave kartas nuo karto įsitempti į lovą. Tokį vaikiną kaip teniso kamuoliuką geriau būtų sviesti nuo savęs kuo toliau. Viena santykių nesukursi.
Kiekvienam iš mūsų reikėtų išmokti valdyti savo emocijas. Norit sukurti gerus santykius, neužtenka tik mokėti išklausyti, reikia mokėti ir išsakyti savo jausmus. Matyt, jei nuo pat pradžių būtum išgirdusi, ką tau sako vaikinas, kad šiandien jis turi kitų planų (nes turėti jų jis gali, tu – ne pasaulio bamba), nebūtum susierzinusi ir pykusi.
Norėti yra šaunu, bet savo norus kartais reikia pamatuoti. Vaikinai ir merginos turi labai skirtingą santykių suvokimą, o tai abi pusės dažnai pamiršta.
Jei žmogus tau nesuteikia tiek dėmesio, kiek nori, tai nereiškia, jog jis neskiria tau jo tiek, kiek iš tikrųjų gali. Bet jei jauti nepasitenkinimą, mokėk jį išreikšti tinkamai, mat pats pirmas žingsnis į pasitikėjimą savimi ir partneriu – gebėjimas išsakyti tai, kas tau nepatinka, neįžeidžiant kito.
Tad brangiosios, nebūkit piktos, būkit tolerantiškos.
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.
