Negalėdama vaikinams žiūrėti į akis, negaliu su jais visavertiškai bendrauti… Juk akių kontaktas labai svarbus. Žinoma, yra išimčių, su kai kuriais vaikinais galiu bendrauti normaliai, nenukreipdama žvilgsnio. Į išimčių sąrašą patenka tik mano giminaičiai ir seni draugai. Padėkite man išspręsti šią problemą.
ATSAKYMAS: akys – tai sielos veidrodis. Akys daug pasako apie žmogų, nes jomis mes ne tik žiūrime ir matome, bet ir kalbame. Tik ta kalba yra kitokia negu mūsų tradicinė šneka.
Akys žiūri ir mato vaikiną, bet tai dar ne viskas. Kas atsitinka, kai tu žvilgteli į vaikiną? Gal tavo akys pamato ir pradeda „kalbėti”, kad vaikinas įdomus, patrauklus ar jaudinantis, nuostabus, puikus, gundantis, gąsdinantis.
Kyla gražios mintys apie vaikiną, kurias veržiasi išsakyti akys. Bet ne viską gi galima skelbti kitiems net ir akimis. Draudžiama šūkauti ar šnabždėti apie savo jaudulį ir slaptas intymias mintis.
Mergina staiga pasijunta kaip nuoga – lyg jos mintis galėtų pamatyti visi aplinkui. Čia akys niekuo dėtos. Tai mūsų protas pagimdo tokias mintis.
Viena proto dalis – potraukis – pastebi mielą ir patrauklų vaikiną ir susidomi, o kita proto dalis – moralė – pirmąją sugėdina, subara, sunepatogina, išsityčioja iš to susižavėjimo, gal net gąsdina: jeigu į jį žiūrėsi ir svajosi, „prisidirbsi“ ir tau blogai, mergaite, baigsis.
Dar net nesusipažinus su vaikinu, tavo kritiškoji proto dalis „prigimdo“ smerkiančių minčių apie tavo susidomėjimą ir tada tu nebegali net žvilgtelėti į vaikiną.
Šios abi proto dalys yra svarbios ir reikalingos. O tarp jų turi vyrauti pusiausvyra. Problema atsiranda tada, kai kuri nors dalis per daug išsikeroja ir nebeleidžia pasireikšti kitai proto daliai.
Jeigu žmogų užvaldo potraukis ir jis užgožia moralę, tai atsiranda vienokių bėdų, o jeigu moralė per daug išsikeroja – kitokių problemų.
Padėti sau galima, jeigu sužinotum, ką draudžiamo tavo akys „pasako”. Pirmiausia, prisipažink sau, kokius jausmus tau sukelia patrauklaus vaikino vaizdas. Paskui išvardink sau, kokios mintys tau ateina į galvą. O tada įvertink, kuriuos savo jausmus ir kurias mintis tu smerki arba slopini.
Tada įsivaizduok, kad esi tas tau patinkantis vaikinas. Ką tu, įsivaizduodama, kad esi vaikinas, pajaustum merginai, pavyzdžiui, tau. O kokios mintys kiltų tau, kaip vaikinui, žiūrint į merginą, tokią kaip tu? Ir kaip gi jis, vaikinas, vertintų savo mintis.
Gal tu pamatysi ką nors įdomaus savo užrašuose. Tai bus tavo minčių tyrimo rezultatai.
Nenusimink, jeigu iš karto nepavyks sklandžiai atlikti tokio pratimo.
Vieni žmonės ilgiau, kiti trumpiau susitikę žiūri vienas į kitą. Tai neturi labai didelės reikšmės, siekiant susidraugauti. Taigi, ir tu gali tik žvilgtelėti ir to pakaks.
Kitą kartą suskaičiuok iki dviejų, vėliau – iki trijų, keturių ir taip toliau. Visai nebūtina ilgai ir kankinančiai žiūrėti į žmogų, jeigu jautiesi nejaukiai.
Puiki proga sužinoti, ką apie merginų žvilgsnius mano vaikinai, tai paklausti jų apie tai. Kadangi tu turi senų, patikimų draugų, jie tikrai neatsisakys tau papasakoti.
Pamačius labai patrauklų žmogų, kurio dar gerai nepažįstame, tikrai gali apimti nerimas ir nejaukumas. Tai natūralus žmogiškas drovumas. O pažinti save yra labai įdomu ir svarbu. Tada ir akys įsidrąsins kalbėti.
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.
