NET 53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI

Mano dienoraštis: pažintis su Rasa

Vykau, kad pamirščiau merginą ir viską, kas mane siejo su ja. Ji mane metė, tad draugų kvietimas nuvažiuoti kelioms dienoms į Palangą buvo būtent tai, ko man ir reikėjo. Kelionė prasidėjo gana linksmai: pakeliui į pajūrį rėkėme, dainuodami vakarėlių dainas.
Turiu vieną bėdą: dažniausiai, kai visiems labai smagu, mane apima liūdesys ir pradedu galvoti apie nemalonius dalykus. Visgi šįkart draugų kompanija ir gera muzika neleido pasinerti į prisiminimus apie savo ex.

Vietoje to pradėjau slapta tikėtis, jog pajūris padovanos man naują meilę. Na, galbūt ne visai meilę, tačiau merginą, kurios glėbyje galėčiau pamiršti buvusią paną.

Važiavome draugo mašina. Jis gavo vairuotojo pažymėjimą tik praėjusią savaitę, dėl to šiek tiek „myžčiojau“, jog jis neįvairuotų į kuri nors pakelės medį. Tačiau išgyvenau be reikalo. Kelionė praėjo be jokių incidentų.

Pakeliui į Palangą pradėjome kalbinti vietines „bobutes“, kurios stovėjo šalia kelio su stendais. Buvome penkiese, dėl to sau tinkantį kambarį su lovomis radome ne iš karto. Na, o radę ir įsikūrę, nieko nelaukdami išėjome į miestą atšvęsti.

Nežinau kaip švenčia kiti, tačiau mes šventėme vengdami alkoholio. Vaikščiodami Basanavičiaus gatve dairėmės į praeinančias merginas. Mačiau daug gražių merginų. Vienos buvo gražesnės už kitas…

Po to, kai manęs atsižadėjo kaip nereikalingo seno šuns, praradau bet kokį drovumo ir baimės jausmą prieš merginas. Dėl to visoms praeinančioms gražuolėms šypsojausii, o su labiau patikusiomis bandžiau susipažinti.

Nuo manęs neatsiliko ir mano draugas Vytas, kuris garsėja „donžuano“ sugebėjimais. Kiti draugai buvo ne tokie aktyvūs, tačiau laikui bėgant drąsėjo ir jie.

Tą dieną su Vytu „pakabinau“ kelias merginas greičiausiai savo gyvenime. „Kabinimo“ procesas truko trumpiau nei dvidešimt minučių.

Prieš tai gavę keletą siuntimų „ant trijų raidžių“, išgirdome malonų atsaką „sveiki“. Su mumis pasisveikino gana daili blondinė. Ji buvo su drauge raudonai dažytais plaukais.

Panelės buvo apsirengusios vasariškai: jų kojas puošė trumpi sijonai, o viršutinė drabužių dalis buvo su didoka iškirpte. Nors ir skamba labai pigiai, iš jų veidų galėjai suprasti, jog merginos žino savo vertę.

Su Vytu pradėjome pasakoti, jog esame iš Vilniaus, kad atvažiavome atostogauti, kad norime čia gerai „pasitūsinti“ ir kad esame „laisvo oro direktoriai“ – jauni ir laisvi.

Merginas žavėjo lengvai beriami žodžiai iš mūsų lūpų. Pajutome, jog joms darome įspūdį, todėl ilgai nelaukę pasiūlėme apsikeisti telefono numeriais ir susitikti vakare. Jos sutiko su tokiu scenarijumi ir užsiminė, kad čia atostogauja su dar keliomis draugėmis.

Nors nežinojome, ar vakare jos galės su mumis susitikti, neišgyvenome. Matyt, merginos nenorėjo iš karto pasakyti „taip“. Supratome tai ir gavę jų numerius atsisveikinome. Žinojome, jog būsime Palangoje dar tris dienas, tad jei neužkibs jos, užkibs kurios nors kitos.


Gavę tų merginų numerius nusprendėme trumpam baigti „kabinimo“ procesą. Patraukėme jūros link. Nors žadėjo lietų, Palangoje tądien buvo gana saulėta. O ir jūra šiltesnė nei pernai. Kopose apšnekėjome prieš tai sutiktas merginas. Nusprendėme jas pakviesti pasibastyti po naktinę Palangą.

Vakarui atėjus paskambinau Rasai. Toks buvo blondinės vardas. Ji man krito į akį. Pasakiau jai, jog turime su draugais super-duper-hyper-triper-mega-omega pasiūlymą: vakaras naktinėse miesto gatvėse.

Rasą prajuokino mano naujai sugalvotas būdvardis. Ji pasakė, jog pasitars su draugėmis ir parašys man sms‘ą. Ilgai netruko – „Gerai, būsim. Kur susitinkam?“. Nusprendėme susitikti šalia visą parą dirbančios gėrimų parduotuvės.

Prieš susitikimą grįžome į savo laikinąją buveinę: reikėjo pasigražinti. „Susivariau“ gerą saują plaukų želės, nusiskutau, pasikvėpinau kvepalais ir pasižiūrėjau į veidrodį, bandydamas suprasti kuo pavirtau.

Keli spuogai dergė pakankamai dailų portretą. Nepasižymiu nepasitikėjimu savimi. Esu vienas iš tų, kuris mano, jog vyrai neprivalo būti manekeniškos išvaizdos. Kad ir kaip ten būtų, bandžiau gražintis lyg būčiau peroksidinė fyfa, einanti į pirmąjį pasimatymą. Tačiau save pateisinu: juk po gana ilgo laiko einu į susitikimą su merginomis, kurių nepažįstu. Buvau labai pripratęs prie savo buvusios, tad nežinojau, kas gali manęs laukti.

O manęs ir draugų laukė šiek tiek santūriau nei anąkart apsirengusi Rasa su savo trimis draugėmis. Rasa dėvėjo džinsus ir aptemptą golfą. Rankoje ji laikė stilingą mini striukę.


Rasa turėjo didelę krūtinę, tačiau nepaisant to pati buvo liekna. Jos figūra mane žavėjo. Draugai žinojo, kad ši blondinė šįvakar gali būti tiktai mano ir niekieno kito. Perspėjau draugus iš anksto, kad prie jos nelįstų, nes kitaip „gaus galvon“. Nors grasinau nerimtai, tačiau jie patikino, kad galiu būti ramus.

Susitikę prie gėrimų parduotuvės, susipažinome su anksčiau nematytomis merginomis, išsiaiškinome, jog panelės mielai išgertų sidro ir nupirkę joms gėrimų patraukėme į kopas. Pagal planą turėjome tenai „įkalti“ ir tada pasibastyti po naktinę Palangą.

Visgi neįvykdėme antros plano dalies: gėrimas ir bendravimas kopose maloniai užsitęsė. O kai sidras ėjo į pabaigą, pasiuntėme draugą su viena mergina, kad nupirktų dar.

Su Rasa bendrauti sekėsi geriau ne tikėjausi: sužinojau apie ją labai daug naujų dalykų, gana greitai pradėjome viens kitam atvirai pasakoti apie buvusias „meiles seiles“, apie savo padarytas gyvenimo šunybes ir kitus malonius bei nemalonius dalykus.

Kai jai pasidarė šalta, aš ją apkabinau. O kai „netyčia“ išgėriau, pradėjome „laižytis“. Viskas tarp mūsų mezgėsi taip greitai, jog net norėjosi šiek tiek „stabdyti arklius“. Juk esu ką tik po skaudžių skyrybų.

Tai, kas turėjo atpalaiduoti ir priversti užsimiršti, mano nuostabai, sukėlė tik dar daugiau minčių apie savo buvusią panelę. Rasa, manau, pastebėjo, jog man kažkas „ne taip“. Tačiau ji nieko neklausinėjo.

Prabuvę kopose iki nakties bei ištuštinę antrą alkoholio „siuntą“, patraukėme namų link. Ėjau susikabinęs su ja rankutėmis it įsimylėjėlis, tačiau mintyse buvau toli…

Matyt, man dar per anksti… Dar nepamiršau savo mergytės. Tačiau kaip galiu pamiršti savo buvusią, jei kitos draugija man sukelia tik skaudžių minčių? Į šį klausimą atsakyti sau negalėjau.

Laukite tęsinio.

  • Mano dienoraštis: „turiu pasimylėti su Rasa“.

    Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.

    Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.

  • Mano išsaugoti straipsniai