Žinoma neneigiu – grožis svarbu, bet ne jis lemia apsisprendimą draugauti. Net jei draugaučiau su gražiausia mergina pasaulyje, laikui bėgant priprasčiau prie jos grožio ir šis jos privalumas taptų antraeilis. Padraugavus ilgesnį laiką vis didesnį dėmesį imčiau kreipti į merginos vidinį pasaulį.
Aš merginoms esu labai išrankus. Galbūt dėl šios priežasties man nesiseka susirasti antrąją pusę. Labai didelį dėmesį kreipiu į merginos išvaizdą ir charakterį. Kartais net manau, jog noriu tokios „panos“, kokios iš viso nėra žemėje. Ji turi būti ir graži, ir protinga, ir tvarkinga, ir „papinga“. Ech, vargas…
Labai greitai pastebiu merginų trūkumus, o juos pastebėjęs, nusiviliu. Kai kada man atrodo, jog mano merginų vertinimo kriterijai yra antgamtiški. Juk aš nesu koks nors Justinas Timberlake‘as ar Bradas Pittas. Esu paprastas paauglys, spoguotas ir turintis mažai kišenpinigių.
Draugelis, kuris jau kelis metus draugauja su ta pačia mergina, sako, jog toks išrankumas ir tokie kriterijai mane pražudys. Jis man pataria spjauti į savo kvailus stereotipus ir pabandyti draugauti su kokia nors panele, jei ji nors kiek mane traukia. Jis sako, jog laikui bėgant pamilsiu ne tik panelės privalumus, bet ir jos trūkumus. Šie draugo žodžiai man labai patiko.
Kad skaitytojams būtų aiškiau, papasakosiu, koks gi yra mano merginos idealas: svajoju apie brunetę žydraakę, 175 cm ūgio, „90-60-90“ stilingą ir turinčią humoro jausmą panelę. Negi noriu perdaug?
Pats nesu sutikęs savo merginos idealo. Esu tik matęs panašias paneles nuotraukose, pažinčių portaluose. Bandžiau užmegzti su jomis virtualią pažintį, tačiau nesėkmingai.
Kai kurios buvo „pasikėlusios“ ir nenorėjo su manimi prasidėti, o viena buvo daug vyresnė už mane.
Pastebėjau tendenciją, jog kuo gražesnė panelė, tuo ji labiau riečia nosį. Ji pradeda nekreipti dėmesio į bendraamžius, ieško vyresnių vaikinų. Toks ieškojimas, man nepatinka, jos greitai nusivilia ir greitai praranda nekaltybę… Nežinau, gal tik aš taip galvodamas bandau nuryti kartėlį.
Nepasakyčiau, jog visi vaikinai tokie pat išrankūs, koks esu aš. Tikiu, jog daugelis yra kur kas žemiškesni. Visgi darosi įdomu, kodėl aš toks išrankus?
Galbūt nepasitikiu savimi arba siekiu tobulybės, kad ir pats pasijusčiau tobulu? Iš savo ir draugų patirties žinau, jog dažniausiai vaikinai įsimyli paneles, kurios yra visai kitokios nei jų idealai. Juos sužavi kažkoks panelės bruožas, apie kurį jie anksčiau nepagalvojo, rinkdami savo svajonių tobulybę.
Smalsu, ar ir merginos yra tokios išrankios vaikinams, koks esu išrankus joms aš. Kartais atrodo, jog jos myli ne akimis, o ausimis. Tuo geriau mums, vaikinams, – užtenka iškalbos ir mergina „nukabinta“.
Visgi per savo trumpą gyvenimą, skaudžiu būdu įsitikinau, jog sunkiausia ne susirasti merginą, o ją išlaikyti. Turi rodyti jai nuolatinį dėmesį, nes kitaip ji tave paliks.
Nemanau, jog turėti merginos idealą ir stengtis jį rasti yra blogai. Juk kiekvienas vaikinas turi susikūręs skirtingą svajonių merginos paveikslą, dėl to žmonijai išnykimas tikrai negresia. Visgi kai kada atrodo, jog panelėms esame per žiaurūs. Norime per daug, nors patys nesistengiame ir nesiekiame tapti tobulesniais.
Tikiu, jog ateityje mano samprata apie merginas pasikeis. Vis didesnį dėmesį imsiu skirti ne išorei, o vidui, ims rūpėti ne tik grožis, bet ir charakteris, talentai, bruožai. Tačiau kol kas yra gerai kaip yra: ieškau gražuolės. Galbūt atsiras norinčių susipažinti?
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.
