Iškalba apdovanoti moksleiviai žino daug gudrybių, kaip įtikinti besiklausančią publiką.Geriausias 18-metės Inos Belovos draugas – veidrodis. Atsistojusi priešais jį mergina neklausinėja, kas pasaulyje gražiausia, bet stebi savo veido išraišką, rankų mostus ir žvilgsnio skvarbumą.
Į veidrodį retsykiais žvilgtelėja ir 19-metis Martynas Mikelėnas. „Tu geriausias“, – savo atvaizdui bando įteigti vaikinas.
Taip šie moksleiviai mokosi retorikos meno. Ir jiems neblogai sekasi. Klaipėdoje vykusiame respublikiniame oratorių anglų kalba konkurse kitiems dalyviams Martynas ir Ina nušluostė nosis.
Sėkmė lydi ne visada
30 konkurentų nurungęs Martynas nelinkęs pervertinti savo laimėjimo: „Man daug svarbiau atsistojus prieš minią išsakyti savo mintis. Žinoma, jei už tai dar esi ir įvertinamas – puiku, tačiau niekada nenusimenu, jei iš konkurso tenka išeiti tuščiomis.“ Martynas prasitarė, kad taip nutiko tik keletą kartų.
Oratorių anglų kalba konkurse pelnyti komisijos simpatijas vaikinui padėjo mokėjimas elgtis natūraliai ir, kaip pats sako, atidus žvilgsnis į save. „Prieš pat konkursą sėdėdamas automobilyje dirstelėjau į galinio vaizdo veidrodėlį ir tvirtai sau tariau, jog esu pats geriausias“, – nedidelę paslaptį atskleidė Martynas. Tą patį vaikinas turės kartoti ir gegužę, kai atstovaus mūsų šalį tarptautiniame oratorių konkurse Didžiojoje Britanijoje.
Oratorių konkurse Klaipėdoje Inai iki pergalės pritrūko visai nedaug. Taisydamasi plaukus mergina tik šyptelėjo – ji labiau nei kas kitas supranta, koks kartus gali būti antros vietos skonis. „Jaučiuosi kaip sportininkas, kuriam iki pergalės pritrūko šimtosios sekundės dalies, – atsiduso Ina, tačiau veidą iškart nušvietė plati šypsena, – Nieko baisaus, atsigriebsiu per kitus konkursus.“
Pagalbon pasitelkia gudrybes
Siekdami pergalės jaunieji oratoriai griebiasi įvairių gudrybių. „Tik nemanykite, kad aš kaip nors sukčiauju, – iš karto įspėjo Martynas. – Tiesiog reikia žinoti keletą triukų, kaip pavergti komisiją ir įtikinti tavęs besiklausančią minią. Bet pirmiausia pats turi tikėti tuo, ką kalbi.“
Geras oratorius pasitelkia ne tik iškalbą, bet ir žvilgsnį, balso tembrą. „Atsistojęs prieš auditoriją kelias sekundes patyliu ir žvilgteliu į pasirinkto klausytojo akis. Suvokiu, kad savo žodžiais tas akis ir turiu įtikinti. Kalbėti pradedu ramiai, žemu tonu, bet svarbiausia – natūraliai“, – patirtimi dalijosi jaunasis oratorius.
Inos manymu, ne ką mažiau svarbi ir oratoriaus apranga bei eisena, pagal tai galima spręsti, kaip jis pasiruošė kalbai. „Įspūdį daro tvirti žingsniai ir pasitikėjimą savimi spinduliuojanti laikysena. Svarbu ir tai, kaip oratorius apsirengęs. Į konkurso finalą patekusi mergina avėjo kareiviškus batus ir vilkėjo pūstu rožiniu sijonu. Juokinga, bet dabar ir aš stengiuosi rengtis žaismingiau“, – pasakojo Ina.
Baltus marškinėlius mergina paslėpė giliai spintoje – prieš publiką ji stoja vilkėdama suknelę. Martynas aprangai taip pat skiria itin daug dėmesio – sakydamas kalbas nesiskiria su kostiumu. „Tai tarsi pagarbos ženklas publikai“, – tikino abiturientas.
Ina atskleidė ir dar kelias retorikos meno paslaptis. Kalba turi trukti apie penkias minutes, nes per tiek laiko žmonėms nusibosta klausytis. Antrą kalbos minutę būtina įterpti kokį nors juokelį ir, jei yra galimybė, trumpai pabendrauti su klausytojais – leisti jiems užbaigti pradėtą sakinį. „Pavyzdžiui, aš sakau: „Atsarga…“. O klausytojai priduria: „…gėdos nedaro“, – patarė guvi moksleivė.
Nuolat miklina liežuvį
„Oratoriumi negimstama, juo reikia tapti. Kaip sakoma: dešimt procentų talento, o likusieji – darbo“, – įsitikinęs Martynas. Jam pritaria ir Ina, kuri nuolatos stengiasi lavinti kalbėjimo įgūdžius. Geriausia jos mokytoja yra mama, o kitas pagalbininkas – veidrodis. Kalbėdama prieš jį mergina stebi savo veido išraišką, rankų judesius.
Martynas veidrodžiu pernelyg nepasitiki. „Pradedantiems oratoriams tokie pratimai padeda, tačiau reikia jausti saiką. Veidrodžio atspindyje gali pamatyti tokią savo veido išraišką, kuri pasirodys nelabai patraukli. Atsistojęs prieš minią žūtbūt stengsies šios išraiškos išvengti, bet taip rizikuosi prarasti savo tikrąjį aš. Jaunuolis neslėpė liežuvį miklinantis kitais būdais – Kauno jėzuitų gimnazijoje devyniolikmetis veda pamokas jaunesniems mokiniams. Beje, turi ir savo mažąjį sekėją – devintoką, kurį moko retorikos.
Ina ir Martynas laisvalaikį leidžia ne naktiniuose klubuose, o prie televizoriaus ir kompiuterio. Jie stebi garsiausius pasaulio oratorius ir bando iš jų pasisemti patirties.
Martyno numylėtinių sąraše pirmąsias pozicijas užima filosofas Leonidas Donskis ir buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Tony Blairas. O Ina tyliai prasitarė bandanti analizuoti ir kai kurių diktatorių kalbos manierą.
„Patirtis, kurią gaunu stovėdama priešais minią ir bendraudama – neįkainojama. Neabejoju, kad žinių bagažas man pravers ateityje taisant pacientų dantis“, – šyptelėjo Ina, svajojanti apie studijas Medicinos universitete.
