KLAUSIMAS: turiu tokią problemą – nežinau, ar susitaikyti su vaikinu. Prieš metus draugavome, tačiau po kelių draugystės dienų – jį mečiau. Tikriausiai išsigandau, kad jis nėra man skirtasis.
Vaikinas mane vis dar myli ir turi vilties susigrąžinti. Nežinau, ar verta grįžti…
Aš jam neabejinga, jis mielas ir geras, tačiau nejaučiu jokios fizinės traukos. Manau, kad galime būti tik draugai. O gal draugaudama jį pamilčiau?
Patarkite, ar verta vėl viską pradėti iš naujo ir vėl galbūt jį įskaudinti. O gal nutraukti santykius ir pamiršti?
ATSAKYMAS: kadangi jūsų bendravimas truko tik kelias dienas, kaip rašai, tai dar nedrįsčiau tokio bendravimo vadinti draugyste. Įdomu, kodėl svarstai, ar iš naujo pradėti santykius?
Ar tave „graužia“ sąžinė, tau nesmagu, kad jam prieš metus pasakei – „ne”? O gal jis taip rimtai ir nuoširdžiai siekia
draugystės, kad tau jo pasidarė gaila? Gal išsigandai, kad nesutiksi kito tokio mielo berniuko?
Gal jis labai patiko
tavo draugei ir ji vis dūsavo, kodėl tu su juo nebendrauji? Arba tavo pažįstamos jį gerai „įvertino”,
ir tu nenori prieš jas apsikvailinti?
Visų šių priežasčių tikrai nepakanka, kad pradėtum draugauti. Jeigu jis tavęs netraukia ir nedomina, jeigu jis tau „nesisapnuoja“, jeigu nesvajoji su juo plepėti, eiti į
kiną, laižyti kartu ledus ir šokti, tai kažin ar galima tikėtis, kad nei iš šio nei iš to jį įsimylėsi.
Gal
nereikia savęs apgaudinėti ir jam suteikti vilties… Sąžininga tiesa geriau už saldžią apgaulę.
Nuoširdus laiškelis su paaiškinimu, kad nedraugausi su juo ir prašymu nepykti, kad negali jo pamilti,
tikrai nepakenks.
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.
