Gerai sutardavom, pati stebėjausi, kad
galime taip gerai sutarti ir nieko daugiau nesitikėti…
Tačiau, tai
buvo pora metų…
Viskas vėliau pasikeitė… Draugas pradėjo rašinėti
įvairias
žinutes, su intymumo elementais. Iš pradžių į tai nekreipiau dėmesio,
maniau –
juokauja. Tačiau tai tesėsi… Bandžiau pakalbėti rimtai… Viskas
buvo veltui,
tiesaus atsakymo negavau, nors leido suprasti, kad mes tik draugai.
Bet intymios
žinutės nesibaigė, atsirado aistra, jaučiau, kaip susitikus jis
žiūri į mane
ir stengiasi prisiliesti.
Tiesą sakant, man niekada
nesisekė meilės reikaluose,
o būtent jos man labiausia ir trūko… Visad norėjau turėti mylimą
žmogų šalia
ir nebūti vieniša (ankstesnės mano draugystės baigėsi ašaromis).
Esu labai
patikli, tokie jo veiksmai privertė mane susimąstyti, atkreipti
dėmesį į jį. Ir viso to rezultatas: jis man labai pradėjo patikti,
įsimylėjau.
Tačiau kai pasakiau ko iš jo tikiuosi, man atkirto kad nieko tarp
mūsų nėra,
mes tik draugai… Pajaučiau,
kad mano geriausias draugas su manimi žaidė…
Manyje kažkas
pasikeitė, nebegaliu
su juo kalbėti, bendrauti taip kaip anksčiau… Juk jis man rupi ne
kaip draugas. Kankinu save bendraudama su juo,
bet nebebendraut
taip pat neužtenka jėgų. Žinau, kad tarp mūsų nieko nebus, tačiau
bendraut norėčiau.
Kaip man toliau elgtis? Kaip pamiršt savo jausmus ir vėl grįžt į tą
pradinį
tašką?
ATSAKYMAS:Žmonės paprastai taip susitvarko savo gyvenimą ir santykius, kaip jie nori. Jeigu jūs manote, kad jums visą savo asmeninį gyvenimą reikia kurti vienai, tai kodėl gi ne. Tačiau jūsų mažoje išpažintyje girdėti tiek jaudulio, nerimo, vilties ir netikrumo, kad norėtųsi su jumis pasikalbėti.
Rašai apie švelnią ir draugišką bendravimo pradžią, jis ankstyvame jūsų santykių etape buvo draugas, geras klausytojas, įdėmus pašnekovas, su kuriuo jūs radote daug bendrumo ir panašumo, gerai leidote laiką, kalbėjotės, galbūt pramogavote ar panašiai.
Ko gero, vaikinui taip pat buvai svarbi ir įdomi asmenybė bei patraukli mergina. Vaikinai paprastai patiria žymiai stipresnę fizinę trauką prie merginų, kurios jiems kažkuo kritusios į akį, negu jos. Taigi, jo žvilgsniai, rankų, kūno ženklai praėjus dviems metams ėmė byloti apie trauką.
Ir atrodo, kad tai buvo abipusė trauka, tik tai tave išgąsdino. O be to užsimeni, kad ankstesni santykiai su vaikinais tau baigdavosi nelaimingai. Taigi, didesnė abipusė trauka ir poreikis būti mylima tau ir nuostabus, ir gąsdinantis jausmas.
Daugtaškiai laiške ko gero reiškia dvejones ir blaškymąsi, kas gi bus toliau, nors laiške tvirtini, kad „tarp mūsų nieko nebus“. Kai vaikino ir merginos santykiai yra tokie artimi, abi pusės nerimauja ir dvejoja.
Žinok, kad vaikinai irgi išsigąsta, kad tai – jau tikrai jo vienintelė ir nepakartojama mergina, bijo sau tai pripažinti ir ypač bijo suklysti, darydami lemtingus sprendimus, vaidina „kietus“, abejingus lošėjus. O širdyje jie kaip jauni mokinukai, kurie labai bijo būti palikti po pamokų, nes jaučiasi prasižengę, kai iškrečia tokį dalyką, kuris vadinasi
„intymūs santykiai“ ir „jausmų audros“.
Reikėtų suprasti, kad ir jam reikia laiko, kad jis susigaudytų, kas vyksta jo viduje. Tada ir jį ir save labiau pažintum. O tada jau galėsi pasakyti, ką renkiesi – vienatvę ar gyvenimo palydovą.
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI Gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.
