Šiame straipsnyje kalbėsiu apie “paremiamąją” psichologiją ir savęs įtvirtinimą, remdamasi Antanu
Suslavičiumi ir savo patirtimi.
Šiek tiek apie homoseksualumą
Nuomonė yra reikšminga tuomet, kai ji grindžiama faktais, o ne spėliojimais. Pvz. kai kalbu su vaikinais apie homoseksualius asmenis, šie gina savo nuomonę, kad tai
iškrypimas ir liga. Aš įsiklausau į jų išsakytą nuomonę, tačiau pateikiu faktą, kad ši „liga“ jau nuo 1972 metų yra išbraukta iš Tarptautinės ligų klasifikacijos.
Tada jie pradeda teigti, kad homoseksualumas yra blogai, amoralu. Tai jau
vertybės. Kiekvieno asmens vertybės gali būti labai skirtingos. Vertybės
įrodinėjamos ne faktais, o pasirenkant kažkokį etaloną pagal kurį lyginant, bandoma įrodyti, kad tai tikrai
nėra teisinga.
Jie mano, kad homoseksualumas nėra natūralu, kad tai neįprasta. Aš vėlgi sutinku su jų nuostata, kad tai reta, bet tuo pačiu neatsisakau savo nuostatos, kad tai yra natūralus reiškinys. Taip pat tvirtinu, kad homoseksualai yra tokie patys žmonės, kurie turi lygias galimybes būti, o nesislėpti nuo visuomenės.
Vaikinams pritrūko argumentų ir net neprašomi, neliepiami jie nesąmoningai
pasakė pokalbio pabaigoje: „Na, mes nieko prieš juos neturime, tegu sau būna savimi.“
Tikrai nemanau, kad tai pasakę jie pakeis savo nuostatas iš esmės. Tačiau pirmas žingsnis žengtas – jie išgirdo kitą nuomonę, nes kita pusė išgirdo jų nuomonę, nors ji
visiškai priešinga. Man jų nuomonė nesukėlė pykčio. Taigi ir į mano nuomonė buvo taip pat išklausyta. Tai yra pagarbus bendravimas, nesiekiant dominavimo.
Lietuva neseniai išsilaisvino iš sovietinės okupacijos. Okupacijos metu vyravo vienpusiškas pasaulio aiškinimas, vienas požiūris, viena nuomonė. Mums nebuvo
leidžiama susidaryti platesnio požiūrio, nes buvo skleidžiama sava – teisinga –
informacija apie visus reiškinius. Turėti kitokią nuomonę buvo grėsmė pačiam asmeniui ir jo artimiesiems. Gal klysiu, tačiau okupacijoje mes visi buvome aukos ir prieš mus smurtavo tie, kurie pateikdami mums vienpusišką informaciją, atimdavo iš mūsų
kūrybos, atradimo džiaugsmą, nes tiesos iš karto buvo paskelbiamos.
Girdėdami tik vienpusišką pasaulio aiškinimą, neišmokome reaguoti ir į kitokio pobūdžio žinias. Kita nuomonė, kitoks žmogus, pvz.: homoseksualas, romas, juodaodis, priklausomybe sergantis asmuo, prekybos žmonėmis aukos ir kiti, sukelia „atmetimo“, pasipriešinimo reakciją. Tuomet mes nesąmoningai kovojame prieš šiuos asmenis.
Pateikiau pavyzdį, kaip aš bandžiau įtvirtinti savo poziciją dėl homoseksualių asmenų. Pasirinkau šią grupę tikslingai, nes ši grupė šiuo metu Lietuvoje sukelia daug
diskusijų. Atkakliai laikytis savo nuomonės labai svarbu. Jeigu klasėje tyčiojasi berniukai iš mergaitės, aš būdama mergaite, galiu apginti kitą mergaitę atkakliai stabdydama ir gindama ją nuo berniukų.
Ne, tikrai negaliu lygiuotis su berniukais jėga, bet paveikti jų elgesį galiu ir
žodiniu būdu: „Liaukitės. Laura puiki mano draugė ir ji tikrai nėra „višta“. Jūs jos visiškai nepažįstate.“ Paimti už rankos Laurą ir pasitraukti iš smurtinės aplinkos.
Smurtaujantys žino, kad elgiasi neteisingai ir nesąmoningai laukia bausmės už
savo elgesį. Paklausk savęs, ar Tu drįstumei taip rizikuoti? Baisu, nes gali tada
pati tapti patyčių objektu.
Nepasiduok spaudimui
Taip, laikytis savo nuomonės ir elgtis pagal ją nėra lengva. Juk visi žinome, kad smurtas blogai, bet kažkodėl jis klesti. Ne visi atkakliai kovoja prieš smurtą. Vietoj atkaklumo pasirenkamas vengimas ir pasitraukimas. Mes dažnai nedrįstame ginti savo teisių. Įbauginti mes tikimės, kad nuolankumas išspręs problemas. Susitaikome su „aukos“ pozicija. Kartais net mokytojai nestabdo smurto tarp vaikų, užmerkia akis,
o vėliau piktinasi, kodėl vaikai neklauso jų. Kodėl gi vaikai turi klausytis bailaus mokytojo?
Apie tėvus, mokytojus, dėstytojus, viršininkus trumpai galiu pasakyti, kad čia mes susiremiame nelygiavertėse varžybose. Būdami silpnesniojo vaidmenyje, t.y. vaiku,
mokiniu, studentu, darbuotoju ir kt., mes susiduriame su sunkia dilema, kaip
saugiai, nepakenkiant sau, išlaikyti savo poziciją. Tėvai, mokytojai, dėstytojai, viršininkai jausdamiesi stipresni savo padėtimi primeta mums stipresniojo vaidmenį, tuo bandydami sukurti mums nesaugią būseną ir pasiekti mūsų nuolankumą, paklusnumą.
Konfliktas kyla, nes į vaiką, mokinį, studentą, darbuotoją nežiūrima
lygiavertiškai. Mes bendraudami patiriame spaudimą. Būtent, spaudimas dažniausiai ir kelia vidinę įtampą, nerimą, net pyktį. Spaudimas nuvertina žmogų. Sprendimas, priimtas esant spaudimui, prilygsta nusileidimui. Spaudimas
pasireiškia įvairiomis formomis, svarbu nepasiduoti spaudimui ir įtvirtinti save, neprarandant savigarbos:
· „Būtum tikra draugė, tai parašytum man referatą.“ Neparašysiu
draugei referato – būsiu bloga draugė. Aš turiu savo namų darbų ir kitokių
atsakomybių. Pasakau draugei, kad negaliu to padaryti ir tiek.
· „Visi krikščionys pasisako prieš homoseksualumą.“ Taip, aš pasisakau už homoseksualumą. Esu krikščionė. Man nebūtina būti tokiai kaip visi.
· „Verksiu, jei neateisi.“ Gailestis nėra tas jausmas, kuris padėtų kitam. Asmuo turi pats išspręsti savo vidines ar kitokias problemas. Aš niekuo negaliu padėti. Dabar esu paskaitoje ir iš jos neišeisiu, nes man tai svarbu. Vėliau
aplankysiu draugę. Nesijaučiu kalta, kad draugė verks. Ji pati renkasi, kaip jai elgtis.
· „Nepadėsi man primušti tos mažvaikės, būsi bailė. Paskelbsiu visam kiemui, kokia Tu esi bailė.“ Man ta mažvaikė nieko blogo nepadarė ir aš jos
nemušiu, o baile ar kitaip lai vadina, juk aš puikiai žinau, kad nesu tokia.
· „Nepasimylėsi su manimi, tai mes su draugais Tave visi kartu
išprievartausime.“ Aš ginsiuosi, kovosiu už save, ieškosiu pagalbos, skųsiuosi.
· „Dievas sukūrė vyrą ir moterį. Tik tarp vyro ir moters santykiai yra
normalūs ir visur pripažįstami.“ Biblijoje ne viskas aprašyta ir tą pačią Bibliją rašė ne Dievas, o žmonės, kurie tai pavadino „Dievo žodžiu“.
Tikrai nėra lengva atlaikyti spaudimą ir nepasiduoti pomėgiui gintis, priešintis, kaltinti kitus. Pasipriešinimas būtinas spaudimui, tačiau jis turi būti argumentuotas.
Mes labai skirtingi ir mūsų reagavimas į spaudimą yra skirtingas. Vieni jautriai tai priima, o kiti ramiai. Šiaip bendravimas – tai menas. Mes tobuliname visą gyvenimą
bendravimo įgūdžius.
Linkiu sėkmės, meilės ir kantrybės.
Visada Jūsų ir su Jumis
Rasa Kuodytė – Kazielienė.
Rašyk ir klausk psichologės kuodyte@centras.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI Gatvėje.
