Dažnai teigiame, kad toleruojame priešingą nuomonę, seksualines mažumas, priklausomybėmis sergančius asmenis, prostitucijos aukas ir kitas socialinės rizikos asmenų grupes. Bet kartais tiesiog negalime pakęsti mus kritikuojančių asmenų.
Arba nesutinkame, kad priklausomybe nuo psichoaktyvių medžiagų sergantis asmuo gyventų mūsų kaimynystėje…
Tai jau nepakantumas, netolerancija, kuri mūsų visuomenėje vis dar problema.
Tyrimas “Lietuvos tolerancijos profiliai” pateikė, kad lietuviai nenorėtų gyventi kaimynystėje su narkomanais (80,4 proc.), alkoholikais (59,7 proc.), sergančiaisiais AIDS (44,3 proc.), anksčiau teistais asmenimis (34,5 proc.), romais (25,4 proc.), homoseksualistais (22,7 proc.).
Pagal šią statistiką galime įvardinti visuomenės susiformavusias vertybes, nuostatas ir stereotipus.
Tolerancija – tai pakantumo ir nepakantumo pusiausvyra. Paprastai tolerancija tiesiogiai siejama su tavo elgesiu ir mąstymu.
Toleranciją kuria visuomenė, pasirinkdama tam tikras vertybes, puoselėdama arba smerkdama tam tikrus elgesio būdus. Demokratinėse šalyse vertinama lygybė ir taikus įvairių grupių sugyvenimas. Žmogus – taip pat vertybė. O žmonės labai skirtingi ir tuo žavūs, kad ir kokias savybes, tiesas, ideologijas ar religiją jie skelbtų.
Kaip suprasti vykstančias diskusijas apie homoseksualių asmenų toleranciją? Konservatyvus ir liberalus požiūris susikirto. Kuris iš jų vyrauja? Kuris yra priimtinesnis? Nuo ko priklauso tavo tolerancijos arba nepakantumo kitokiems asmenims laipsnis?
Psichologai tolerantiškos ir netolerantiškos asmenybės savybes aiškina atviros ir uždaros asmenybės modeliu.
Kuo asmenybė uždaresnė, tuo labiau savo pažiūras bei įsitikinimus ji remia ne argumentais, bet autoritetais (kitų svarbių žmonių nuomone) ir išorinėmis nuostatomis – stereotipais. Uždaras mąstymas prisirišęs prie schemų. Šis mąstymas nėra lankstus. Būtent uždarą žmogų siekė išugdyti “sovietinis” režimas. Režimas siekė išugdyti žmogų, priešišką Vakarų pasaulio vertybėms, besilaikantį „vienintelės teisingos jų teigiamos“ tiesos.
Stereotipų kūrimas ir jų atkaklus laikymasis yra nelaisvos asmenybės bruožas.
Pabandykite atvirai atlikti savianalizę pagal žemiau pateiktas asmenybės savybes. Tolerancija skirtumams pradedama nuo savęs. Kaip Tu tuos skirtumus priimi? Kaip Tu reaguoji į skirtumus? Ar Tau “toli” iki tolerantiškos asmenybės?
Asmuo, linkęs į netoleranciją pasižymi:
1. Įtaiga, galimybėmis manipuliuoti;
2. Dominavimu;
3. Savęs idealizavimu;
4. Minčių ir jausmų slopinimu;
5. Emociniu dvilypumu, perdėtu jausmingumu, baime, agresyvumu;
6. Siekiu bausti kitus;
7. Mastymo nelankstumu, mąstymo subjektyvumu;
8. Menka netikrumo ir neaiškumo pakanta;
9. Savųjų silpnybių baime;
10. Nepakanta silpnybėms;
11. Konservatyvumu;
12. Asmenine politikos interpretacija;
13. Orientacija į valdžią ir turėjimą;
14. Neigiamu požiūriu į mokslą;
15. Represiniu auklėjimu.
Asmuo, linkęs į toleranciją pasižymi:
1. Asmenine laisve, nepriklausomybe;
2. Partneryste;
3. Realiu savęs suvokimu;
4. Minčių ir jausmų sąmoningumu;
5. Emociniu brandumu, adekvačiomis emocinėmis reakcijomis;
6. Savęs baudimu;
7. Mąstymo plastiškumu, mąstymo realistiškumu, kritiškumu, atvirumu;
8. Derama netikrumo ir neaiškumo pakanta;
9. Savųjų trūkumų pripažinimu;
10. Geranoriškumu silpniesiems;
11. Liberaliomis pažiūromis;
12. Objektyvia politikos interpretacija;
13. Orientacija į meilę ir draugystę;
14. Pažintiniu smalsumu;
15. Atlaidžiu auklėjimu.
Džiaugiuosi, jei tolerancija kaip reiškinys Jums tapo aiškesnis, o jei ne, tikiuosi, kad aiškumą atrasite patys, domėdamiesi ir tardamiesi, konsultuodamiesi ir diskutuodami.
Šiame straipsnyje pateikiau savybes būdingas tolerantiškai ir netolerantiškai asmenybei. Tolerantiškos asmenybės bruožai yra ugdomi, tolerancijos yra mokomasi.
Šiuolaikinėje visuomenėje netolerantiškas jaunimas – jau praeitis. Dabar ko nors pasiekti galima tik derinant savo ir kitų požiūrius bei nuostatas. Netolerantiškumas žlugdo tavo galimybes būti laisvu.
Neatsiskirk nuo pasaulio, nes vėliau bus labai sunku, o gal ir neįmanoma į jį sugrįžti.
Linkiu sėkmės, meilės ir kantrybės, ugdant toleranciją visur ir visada, būnant pakančios asmenybės pavyzdžiu.
Pasaulis nėra vienpusiškas. Yra daugelis netoleruotinų dalykų, p.v.z.: žudymas. Taigi, tolerancijos ribas reikia plėsti atsargiai ir gerai apmąsčius ne tik savo nuostatas, bet ir aplinkinių vertybes.
