Ilgus pokalbius pasitaupyk draugėms, nes tam, kad vyras norėtų įsipareigoti pakanka dviejų žodžių.
Jei kada nors teko išgirsti vyrą tau sakant, kad jis dar nepasirengęs rimtiems santykiams, tuomet žinai, kaip tai skaudu.
Investuoji laiką ir jausmus į vyrą ir po to sužinai, kad jis nori tepti slides ir tave palikti… Po tokių įvykių tikrai norisi tiesiog imti keikti visus stipriosios lyties atstovus. Bet prieš pradėdama vartoti necenzūrinius žodžius, pamėgink pavartoti šiuos du.
Greičiausiai tu norėsi su juo ginčytis ir įrodyti, kad jis klysta dėl savo “nepasiruošimo”.
Nedaryk to.
Aiškindama kaip jam gyventi tepriminsi mamiškus pamokslus.
O vyrų jų mamos tikrai netraukia, nejaudina.
Štai kaip jį susigrąžinti: kaskart išgirdusi iš jo nesąmoningus žodžius dėl nesąmoningų sprendimų, sakyk: “aš suprantu.”
Ir daugiau nieko nesakyk. Po nejaukios pauzės jis ims kalbėti, argumentuoti ir provokuoti barniui.
Vietoje to, kad jam atsikirstum, tik pakartok: “aš suprantu”.
Ir tai privers jį prieiti vienos paprastos išvados: “ji mane supranta”.
Aš nesakau, kad turi su juo sutikti, aš tik sakau, kad kiekvienas turi teisę būti, jausti ir galvoti savitai.
Ir net jei tu su juo nesutinki, pasakydama “aš suprantu” leisi jam pasijusti svarbiu, galinčiu turėti savo nuomonę.
Tą akimirką jis greičiausiai pasiūlys būti kai kuo mažiau, tarkim, draugais. Ir tu jam atsakyk: “Man labai malonu, kad nori su manimi likti draugais. Tačiau tokie santykiai manęs netenkina Aš tave myliu/Man tu patinki, bet nemažiau nei pati save/pati sau.”
Jis nueis nebežinodamas ką pasakyti. Ir tai nėra blogai. Vyrai pajunta mylį, kai būna toli nuo moters. Atsispirk pagundai jam skambinti ar rašyti ir leisk jam pačiam sugrįžti pas tave.
Jei sugebėsi būti kantri, kai tik jis atsiras, žinok, bus pasirengęs tęsti santykius. Ir tai bus jo paties sprendimas, jo paties mintis.
Na, o jei ne. Jis – ne tau skirtas vyras.
