Kai sausra užtrunka kiek per ilgai, sunku patikėti, kad ir vėl lis. Štai kodėl negali nustoti ieškojusi…
Vieniši žmonės, o ypatingai tie, kurie tokiais būti nenori, nesunkiai supranta Einšteino reliatyvumo teoriją. Joje sakoma: „Padėk ranką ant įkaitusios viryklės minutei ir atrodys, kad praėjo valanda. Pabūk su gražia mergina valandą – atrodys, kad teprabėgo minutė. Visa tai – realityvu“. Ir iš tiesų, visi, kas nori leisti laiką abipusės simpatijos draugijoje, tačiau vietoje to metų metus ieško ir neranda, gali lengvai suprasti „rankos ant viryklės“ analogiją: dar viena vienatvės diena gali atrodyti nepakeliama ir galiausiai imsi galvoti, kad tau – nelemta ir į tavo gyvenimą meilė niekada neateis.
„Niekada“ – tai žodis – užkratas. Kaip gripo virusas. Vos tik jį pradedi vartoti – viskas, regis, netenka prasmės. Nuovargis ir liūdesys tartum svoriai prisikabina prie kojų. Viskas ko nori – tai likti lovoje ir su visa galva pasislėpti po antklodėmis. Nuo viso pasaulio ir nuo savęs pačios.
Kad ir kokia ši būsena yra pateisinama (nes juk viryklė tikrai labai labai karšta), ji tikrai nėra naudinga. Ir, deja, priešingai nei gripas, šis užkratas savaime niekur nedings.
Laimei, vaistas yra! Lygiai kaip ši būsena prasidėjo nuo minties, kad meilė – reta būtybė, kurios greičiausiai niekuomet neišvysi, taip gali mintimi viskas ir baigtis. Štai ką turi įsikalti į galvą: meilė yra arčiau, nei manai. Ir tai nėra tik bevertis šūkis ant sveikinimo atviruko. Tai – tiesa. Meilė visuomet šalia, net jei visos aplinkybės rodo priešingai.
Kai išmoksi iš savo minčių išbraukti tokius žodžius, kaip „nelemta“ ar „niekada“ – meilės pėdsakus matysi visur, kur eini. Nustosi manyti, kokia tolima ir nepasiekiama tavoji gyvenimo meilė. Atvirkščiai: imsi galvoti, kad jis ar ji visai čia pat, jau už sekančio posūkio. Pastebėsi meilę tarp anūko ir senelio parke, tarp draugų, jau dvi valandas siurbčiojančių kavą. Tai – visur aplink egzistuojanti dabartis, kuri niekada nesibaigia. Ir kaip tik šiuo metu, su kiekviena minute, su kiekvienu širdies dūžiu ir akies mirksniu, tu ir tavo gyvenimo meilė esate vis arčiau vienas kito.
O kol lauki – atmink…
Stiprios merginos niekuomet nesutiks nuleisti kartelės (net jei yra vienišos).
Būti vieniša gali būti nuostabiai smagu! Laisvės pojūtis leidžia patirti neįtikėtinų nuotykių, tačiau pasitaiko ir tokių akimirkų, kai vienišumas slegia iki ašarų ir tikrų tikriausmo skausmo kažkur krūtinėje.
Ir visai nesvarbu, kiek motyvuojančių dainų apie vienišas merginas tu perklausysi ir kiek tobulinimosi knygų perskaitysi, neišvengsi neigiamų minčių apie save ir savo gebėjimus kurti santykius. Tačiau tokios mintys yra toksiškos. Jos, lyg gulintys policininkai tavo meilės gatvėje, neleidžia įsibėgėti ir viršyti greičio. Bet taip ir turi būti.
Tokios silpnumo akimirkos, jeigu leisi joms įsisiautėti, gali tapti nepakeliamos. Jei nebūsi atsargi ir nežinosi priemonių, kaip kovoti su vienatvės jausmu, gali papulti į toksiškų minčių spąstus ir pradėti galvoti, kad su tavimi išties kažkas negerai. Dėl to gali priimti netinkamus ir skubotus meilės sprendimus. O juk tikrai neturėtum nuleisti kartelės antrosios pusės paieškose!
Jei esi įsitikinusi, kad niekas visame pasaulyje nerodo tau dėmesio, gavusi net ir trupinėlį, tą vyrą užkelsi ant pjedestalo. Tavo nepasitikėjimas savimi turės įtakos realiam situacijos suvokimui ir, neduokdie, prieš 2 mėnesius tinderyje „ka tjiu?“ parašęs įtartinas vyrukas su keistomis profilio nuotraukomis tau pradės atrodyti mielas tiek, kad norėsi jam atsakyti.
Atsibusk. Sustok. Nereikia. Neleisk vienišumo akimirkai priversti pamiršti, ko esi verta. Nekurk santykių su bet kuo.
Žinau, kai esi viena – ir širdyje šalta, ir žiemoje niekas neapkabina. Tokie jausmai yra normalūs: mūsų prigimtis mus skatina ieškoti su kuo dalintis šiluma ir jausmais. Tai daro tave Žmogumi.
Tačiau visada atsimink: šalia tavęs neturi atsirasti bet kas. Palauk žmogaus, kuris bus vertas tavosios meilės. O kol lauki – apkabink savo katiną, šunį ar geriausią draugę. Susirask draugų, užsiimk mėgstamomis veiklomis – tenelieka laiko liūdnoms mintims. Šis periodas tikrai pasibaigs. Patikėk manimi.
Galų gale, bet kuris vyras turėtų pasistengti, kad būtumei su juo. Būti tavo vaikinu reikia nusipelnyti. Niekuomet to nepamiršk.
Meilė yra arčiau, nei tu manai. Užsirašyk šiuos žodžius ant lipnių lapelių ir apklijuok jais savo pasaulį. Užsiklijuok ant veidrodžio vonioje, mašinoje, vidinėje lauko durų pusėje, kad kaskart palikdama savus namus pamatytum šiuos žodžius. Tai padės meilės laukimo valandas paversti minutėmis.