Ar kada pagauni save reaguojant per stipriai į smulkmeną – partnerio toną, kolegės komentarą, vaiko netvarką – ir po minutės suvoki: „Čia juk ne apie šitą situaciją…“? Tai dažnai ne šia diena kalta, o tavo emocinis bagažas – tai, ką nešiesi iš praeities į kiekvieną dabarties santykį ir situaciją.
Emocinis bagažas neturi svorio kilogramais, bet jis gali slėgti labiau nei pilna lagaminų. Pažiūrėkime, kas tai yra ir ką realiai gali padaryti, kad jo būtų lengviau.
Kas yra emocinis bagažas?
Emocinis bagažas – tai neišjaustos, nesuprastos ir nesutvarkytos emocijos bei patirtys, kurias nešiojamės iš praeities ir nesąmoningai perkeliame į savo dabartinį gyvenimą.
Tai gali būti:
- vaikystės nuoskaudos („niekada nebuvau pakankamai gera“);
- skaudžios ankstesnių santykių patirtys (apgaulė, išdavystė, atstūmimas);
- gėda dėl klaidų ar sprendimų jaunystėje;
- neišgedėtas netektis (artimo žmogaus, santykių, darbo, gyvenimo etapo).
Emocinį bagažą dažnai atpažįstame taip:
- reaguojame stipriau nei situacija to „vert“;
- protas sako: „Čia smulkmena“, bet kūnas – „širdis daužosi, gerklėje gumulas“;
- nauji žmonės ar situacijos tarsi „įjungia“ senas žaizdas.
Kaip emocinis bagažas pasireiškia kasdienybėje?
Dažnai jis nesimato iš karto, bet pamažu persmelkia:
Santykius
- Pavydas, nors partneris realiai nesuteikia tam pagrindo.
- Nuolatinis laukimas, kad „mane paliks“, „atsibosiu“, „pamatys tikrą mane ir nusivils“.
- Perdėtas jautrumas kritikai – net švelni pastaba jaučiasi kaip ataka.
Savivertę
- Vidinis balsas, kuris nuolat primena:
„Su tavimi kažkas ne taip“,
„Tu per daug“,
„Tu per mažai“. - Sunkumas priimti komplimentus ir pagyras – „čia tiesiog pasisekė“, „čia nieko ypatingo“.
Reakcijas
- „Sprogimai“ dėl smulkmenų – garsus tonas, ašaros, užsidarymas savyje.
- Bėgimas nuo konfliktų, net kai reikia kalbėtis – baimė, kad konfliktas reiškia atstūmimą.
- Įsitempimas, kai kas nors pakelia balsą ar nusivilia – net jei tai ne tiesiogiai su tavimi susiję.
Iš kur atsiranda emocinis bagažas?
Jis nesusikuria per dieną. Dažniausiai tai:
- Vaikystės patirtys
Kai dažnai girdėjai kritiką, lyginimus, mažai jauteisi priimta tokia, kokia esi – viduje formuojasi įsitikinimai, kad turi „įrodyti“ savo vertę. - Skaudūs santykiai
Išdavystės, neištikimybė, emocinis šaltumas, manipuliacijos – visa tai palieka žymes. Naujame ryšyje kartais „baudžiame“ žmogų ne už jo elgesį, o už tai, ką padarė kažkas anksčiau. - Neišgyventos netektys ir krizės
Netekus artimo žmogaus, darbo, sveikatos, santykių – jei neskyrėme laiko liūdesiui, skausmui, pykčiui, visa tai tarsi „užšaldoma“ ir iškyla kituose kontekstuose. - Gėda ir kaltė
Sprendimai ar situacijos, dėl kurių iki šiol graužiamės („turėjau padaryti kitaip“), dažnai užstringa viduje ir ima veikti šiandieninius pasirinkimus.
Kaip suprasti, kad jau laikas jį paleisti?
Emocinis bagažas tampa problema, kai:
- nuolat kartojasi tos pačios situacijos (pvz., panašūs konfliktai su skirtingais žmonėmis);
- jautiesi „įstrigusi“ – tarsi gyvenimas eina, bet viduje vis dar esi praeityje;
- nauji santykiai ar patirtys nepanaikina seno skausmo – jis vis kyla, tik kitoje formoje;
- kūnas reaguoja: įtampa, nemiga, nerimas, nuolatinis gniužulas krūtinėje ar skrandyje.
Tai signalai, kad nebeužtenka „susitvarkyk“, „negalvok apie tai“. Reikia sąmoningo paleidimo.
Kaip paleisti emocinį bagažą? 7 žingsniai
Tai ne „vienos dienos detoksas“, o procesas. Bet kiekvienas žingsnis palengvina.
1. Pripažink, kad jis yra
Paleidimas prasideda nuo pripažinimo:
„Taip, aš nešuosi skausmo / nuoskaudų / baimių iš praeities, ir tai mane veikia.“
Nereikia savęs kaltinti: tai ne „mano problema“, o mano žmogiška patirtis. Visi kažką nešamės – skiriasi tik tai, kas ir kiek.
2. Įvardyk, kas labiausiai skauda
Pabandyk sau atsakyti:
- Koks prisiminimas iškyla, kai jaučiuosi labiausiai atstumta / nepakankama?
- Kokie žodžiai ar situacijos mane sužeidžia stipriausiai?
- Kas iš praeities vis dar „traukte traukia“ mintis?
Gal padės užrašas:
„Labiausiai mane skaudina tai, kad…“
Rašymas padeda „iškelti“ jausmus iš vidaus į popierių.
3. Leisk sau išjausti, o ne tik „projektuoti“ ant kitų
Užuot pyktį ar skausmą išliejus ant partnerio, vaiko, kolegos, pabandyk:
- pasilikti su jausmu, kai esi viena – ašaros, pyktis, nusivylimas yra normalu;
- rašyti dienoraštį – „dabar jaučiu“, „norėčiau pasakyti“, „man skauda dėl…“;
- pasikalbėti su artimu žmogumi ne kaltinant, o dalinantis:
„Kai tu taip pasakei, manyje iškilo senas jausmas, kad esu nepakankama.“
Emocinis bagažas dažnai laikosi todėl, kad mes jo neleidžiame išjausti, o tik vis per naują pergyvename paviršiuje.
4. Atskirti praeitį nuo dabarties
Kitą kartą, kai reaguosi labai stipriai, pabandyk stabtelėti ir paklausti savęs:
- „Ar mano reakcija labiau apie tai, kas vyksta dabar, ar apie tai, kas vyko anksčiau?“
- „Ką šita situacija man primena?“
Jei supranti, kad „dabar jaučia skaudinta 15–18-metė aš“, gali mintyse pasakyti sau:
„Dabar aplinkybės kitos, aš jau suaugusi, galiu pasirūpinti savimi.“
Tai padeda nebeleisti praeičiai visiškai valdyti dabarties.
5. Dirbk su saviverte – paleidimas be jos labai sunkus
Emocinis bagažas laikosi stipriausiai ten, kur mes giliai tikime:
- „esu neverta meilės“;
- „esame problema“;
- „man niekada nebūna iki galo gerai“.
Stiprinti savivertę padeda:
- kasdienės mažos sėkmės (net tvarkingai susidėtas stalčius, pasivaikščiojimas, pasirūpinimas savimi);
- sąmoningas savęs palaikymas:
„Taip, man buvo sunku, bet aš darau, ką galiu “; - draugystės ir aplinka, kurioje nereikia stengtis „užsitarnauti“ vietos.
Kuo labiau save priimi, tuo lengviau paleisti žmones ir situacijas, kurie tave žemina ar skaudina.
6. Praktikuok atleidimą – bet ne prievarta
Atleidimas nereiškia:
- pamiršti;
- pateisinti;
- apsimesti, kad neskaudėjo.
Atleidimas – tai palaipsniui einantis procesas, kai sakai:
„Taip, tai buvo neteisinga / skaudu. Aš nepritariau ir nepritariu.
Bet aš nebenoriu nešioti šito skausmo kiekvieną dieną.“
Kartais atleidimas įmanomas tik sau – už tai, kad leidai su savimi elgtis netinkamai, kad savęs negyniai, nevertinai. Tai vienas galingiausių paleidimo žingsnių.
7. Nevenk profesionalios pagalbos
Jei jautiesi:
- tarsi „užstrigusi“ praeityje;
- santykiai nuolat atkartoją tą pačią žaizdą;
- skausmo tiek daug, kad viena nepaneši –
psichologas ar psichoterapeutas gali būti didžiulė pagalba. Tai ne silpnumas, o brandus sprendimas – nešti bagažą ne viena, o su žmogumi, kuris moka padėti jį sutvarkyti.
Emocinis bagažas – ne nuosprendis visam gyvenimui
Kiekviena turime savo istoriją. Kai kuriose vietose ji švelni ir šilta, kitur – aštri ir skaudi. Emocinis bagažas atsiranda tada, kai:
- praeities skausmą bandome užspausti;
- neleidžiame sau liūdėti ir gedėti;
- tikimės, kad laikas „viską sutvarkys“, o mes nieko neturėsim daryti.
Tačiau gera žinia tokia: bagažą galima peržiūrėti, perrūšiuoti ir dalį jo paleisti. Tai nereiškia pamiršti. Tai reiškia:
- priimti, kad tai buvo;
- leisti sau išjausti;
- išmokti gyventi ne tik iš senos žaizdos, bet ir iš naujos jėgos.
Tu neprivalai amžinai tempti visko, kas užkrauta ant tavo pečių.
Po truputį, žingsnis po žingsnio, gali rinktis: „Šitą istoriją aš išsinešu kaip pamoką. Skausmą – palieku.“
