Tavo juokas krištolinis Čiurlenantis upelis Pažadina žvaigždes Tavo ašaros šilkinėm Lietaus paklodėm kvepia Kur išdžiovinsiu jas Tu juokies ir verki...
Alanas Chošnau
atsitiktinis
Ar žino lietus Kur gimsta lašai Kodėl be dangaus Nerimsta sparnai Kodėl kelyje Mes liekam vieni Kodėl pavejui Išbarstom viltis...
Gera gera man vėl matyt tave Palaidais plaukais prieš vėją Skrendančią gatve Ištiesiu rankas švelniai link tavęs Bet tik šaltas oro gūsis Perveria mane Kur tave surast…? Jūroj žmonių… Tavęs nerandu… Gera gera man klaidžioti vienam Ir svajot kad tavo akys šypsosi tik man Iš arti arti aš jaučiu tave...
Čia kalba jūsų radijas, Pabusti jis ir vėl jus ragina. Tuoj debesys danguj ištirps, Rytoj mus užgrius pavasaris. Mes išeisim...
Šiąnakt aš tave sapnavau Atmerktom akim Tu man pasakei – nebelauk Viską užmiršk Vėjas pagavęs žodžius Visą naktį negalėjo rasti...
Žodžiai sustingę lede Aš vien tik tau esu… Jūra tyli lyg kine Aš vien tik tau esu… Rankos, jos liečia mane Aš vien tik tau esu… Veidas išnykęs rūke Aš vien tik tau esu… Džiaugias iš laimės širdis Aš vien tik tau esu… Tai tiesa, tu...
Daugiau jokio turinio
