Yra klausimų, dėl kurių žmonės ginčijasi stebėtinai užtikrintai, tarsi kažkur egzistuotų oficialus intymumo žodynas. Ar bučiniai skaitosi? O glamonės? Oralinis seksas? Masturbacija kartu?
Vieniems seksas prasideda tik nuo įsiskverbimo. Kitiems jis apima kur kas platesnę teritoriją – sąmoningą seksualinį kontaktą, kuriame yra noras, malonumas, pažeidžiamumas ir kito žmogaus kūnas.
O dauguma tikrų patirčių, kaip visada, lieka kažkur per vidurį. Gal todėl klausimas „ar tai jau buvo seksas?“ dažnai pasirodo kur kas sudėtingesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Kodėl mums taip svarbu, ar tai „skaitosi“?
Atrodytų, paprastas klausimas. Buvo seksas ar nebuvo? Tačiau šis žodis retai būna tik techninė kategorija. Jis susijęs su tuo, kaip vertiname savo patirtį, kur brėžiame ribas ir kaip apskritai pasakojame savo pačių santykių istoriją.
Daugelis užaugome su gana aiškiu scenarijumi: yra bučiniai, glamonės, „kažkas daugiau“, o tada – seksas. Ir būtent įsiskverbimas ilgą laiką buvo laikomas ta riba, po kurios viskas staiga tampa „tikra“.
Tik realus seksualumas šiam scenarijui dažnai nepaklūsta. Vienam žmogui intensyvus seksualinis artumas be įsiskverbimo gali būti daug intymesnis nei pats lytinis aktas. Kitam bučiniai ar glamonės yra maloni preliudija, kurios jis nė nepagalvotų vadinti seksu.
Todėl kartais naudingiau klausti ne „ar tai skaitosi?“, o „ką ši patirtis reiškė man?“
Kodėl įsiskverbimas vis dar laikomas pagrindine riba?
Tradicinis sekso apibrėžimas ilgą laiką buvo labai siauras: vyras, moteris, įsiskverbimas, aiški pradžia ir pabaiga.
Jis paprastas, todėl patogus. Tačiau palieka nuošalyje didelę dalį realaus seksualinio gyvenimo.
Daugeliui moterų pagrindinis malonumo šaltinis apskritai nėra įsiskverbimas. Poros gali jo nesirinkti dėl noro, sveikatos, gyvenimo etapo ar tiesiog todėl, kad joms patinka kitoks artumas. Tos pačios lyties porų patirtys dar aiškiau parodo, kaip sunku visą seksualumą sutalpinti į vieną konkretų veiksmą.
Tai nereiškia, kad dabar viską turime vadinti seksu. Tačiau verta pastebėti, kiek daug reikšmės vis dar suteikiame vienai praktikai ir kaip lengvai nuvertiname visa kita.
Kartais bučinys yra tiesiog bučinys. O kartais vienas vakaras, praleistas bučiuojantis ir liečiant vienas kitą, palieka daugiau emocinio pėdsako nei trumpas seksas su žmogumi, kuriam nejautėme beveik nieko.
Bučiniai ir glamonės: kur baigiasi flirtas?
Bučinys savaime nebūtinai reiškia seksą. Jis gali būti romantiškas, žaismingas, spontaniškas ar tiesiog vieno vakaro flirtas. Ribos pradeda lietis tada, kai atsiranda aiškus erotinis tikslas.
Kai prisilietimai tampa nukreipti į malonumą, kai liečiamos intymios kūno vietos ir abu žmonės supranta, kad tai jau nebe nekaltas flirtas, patirtis natūraliai persikelia į seksualinio artumo teritoriją.
Ir čia nėra vieno universalaus taško, nuo kurio visi privalėtų pasakyti: „Štai dabar tai jau seksas.“ Vienai moteriai ilgos glamonės gali būti tiesiog intensyvus pasimatymas. Kitai – aiški seksualinė patirtis. Abu atsakymai gali būti teisingi.
O masturbacija kartu?
Būtent čia senasis sekso apibrėžimas pradeda byrėti dar greičiau.
Masturbacija kartu gali vykti beveik be fizinio kontakto tarp dviejų žmonių, tačiau intymumo joje kartais būna daugiau nei daugelyje kitų seksualinių praktikų.
Leisti kitam žmogui matyti, kaip patiri malonumą, reaguoti į jo žvilgsnį, judesius ar kūną gali būti labai atvira patirtis. Kai kuriems – net atviresnė nei įsiskverbimas. Todėl vadinti tai „niekuo“ vien todėl, kad nebuvo penetracijos, būtų gana keista.
Vieniems tai aiškiai yra seksas. Kiti mieliau vadins tai seksualiniu artumu. Ir čia daug svarbiau ne pats terminas, o tai, ar abu žmonės panašiai suprato, kas tarp jų vyksta.
Kai vienas sako „mes juk nesimylėjome“
Čia ir atsiranda viena kebliausių situacijų. Vienas žmogus po vakaro gali pasakyti: „Tarp mūsų juk nieko nebuvo.“ Kitas tuo metu prisimena nuogus kūnus, glamonėjimą, oralinį seksą ar bendrą masturbaciją ir galvoja: rimtai? Nieko?
Nebūtinai kuris nors meluoja. Tiesiog jų sekso apibrėžimai gali skirtis. Problema prasideda tada, kai viena versija naudojama kito žmogaus patirčiai sumenkinti.
Jeigu tau kažkas buvo seksualu, intymu ar emociškai reikšminga, kitas žmogus negali to nubraukti vien sakiniu „čia juk nebuvo seksas“. Lygiai taip pat neprivalai savo patirties vadinti seksu vien todėl, kad kažkas kitas taip pasakytų.
Dar svarbiau už pavadinimą – ribos
Diskusijos apie tai, kas „skaitosi“, gali būti įdomios, tačiau realiame gyvenime svarbesnis klausimas yra kitas: ar abu žmonės suprato ir norėjo to, kas vyksta? Sutikimas nėra vien leidimas įsiskverbimui.
Jis galioja kiekviename etape – bučiniams, prisilietimams, oraliniam seksui, nuogumui, masturbacijai kartu ir bet kokiai kitai seksualinei praktikai.
Galima norėti bučiuotis, bet nenorėti, kad būtų liečiama krūtinė. Galima norėti glamonėmis tęsti vakarą, tačiau nenorėti eiti toliau. Galima vieną minutę norėti, o kitą persigalvoti.
Todėl gebėjimas pasakyti „taip“, „ne“, „dar ne“ arba „sustok“ yra daug svarbesnis už bandymą tiksliai nustatyti momentą, kada „prasidėjo seksas“.
O kaip dėl „nekaltybės“?
Būtent čia visas klausimas dažnai tampa dar labiau apkrautas.
„Ar aš vis dar nekalta, jei…?“
„Ar turėčiau sakyti, kad jau esu turėjusi sekso?“
„Ar tai buvo mano pirmas kartas?“
Tačiau seksualinė patirtis nėra vienas jungiklis, kurį kažkas vieną vakarą perjungia iš „nepatyrusi“ į „patyrusi“.
Ji kaupiasi sluoksniais.
Pirmas bučinys. Pirmas kartas, kai leidi kitam žmogui matyti tave nuogą. Pirmas oralinis seksas. Pirmas orgazmas šalia kito žmogaus. Pirmas įsiskverbimas.
Visi šie momentai gali būti svarbūs. Ir nė vienas neprivalo automatiškai tapti svarbiausiu vien todėl, kad taip ilgai buvo pasakojama.
Taigi – ar tai buvo „tikras seksas“?
Bučiniai nebūtinai yra seksas. Glamonės nebūtinai yra seksas. Masturbacija kartu ar oralinis seksas daugeliui jau bus aiški seksualinė patirtis. Tačiau vienos universalios ribos nėra.
Svarbiausia, kad savo patirties nereikėtų nei išpūsti, nei sumenkinti vien tam, kad ji tilptų į svetimą apibrėžimą.
Jeigu tau tai buvo seksas – gali taip vadinti.
Jeigu tai buvo artumas, eksperimentas, flirtas ar kažkas tarp jų – irgi gerai.
Galų gale seksas nėra matematinė formulė, kurioje pakanka pažymėti, kas kur ką palietė. Kartais daug svarbiau tai, kiek arti prie savęs prisileidai kitą žmogų – ir kaip jauteisi jam išėjus.
Todėl jeigu vis dar svarstai, ar tai „skaitosi“, gal nebūtina ieškoti vieno teisingo termino. Kur kas įdomiau paklausti savęs: ar aš to norėjau, ar man buvo gera, ar jaučiausi saugi ir ar norėčiau tai pakartoti?
Nes tavo seksualinė istorija nėra kitų žmonių pildoma anketa. Tu pati sprendi, kurie jos momentai buvo tik flirtas, kurie – seksas, o kurie liko kažkur tarp jų.
