Intymios higienos lentynos parduotuvėse vis didėja: specialūs prausikliai, servetėlės, dezodorantai, kvapios putos, „pH subalansuoti“ geliai ir net priemonės, žadančios suteikti „gaivos visai dienai“. Todėl nesunku susidaryti įspūdį, kad intymiai zonai reikia ypatingai sudėtingos priežiūros.
Tačiau gydytojų rekomendacijos kur kas paprastesnės. Sveikos makšties vidaus plauti nereikia – ji apsivalo pati. Prižiūrėti reikia išorinę lytinių organų sritį, t. y. vulvą, ir tai daryti švelniai. ACOG nurodo, kad normalios makšties išskyros padeda pašalinti negyvas ląsteles ir palaikyti sveiką aplinką.
O kai kurios priemonės, kurios reklamuojamos kaip suteikiančios daugiau švaros, iš tiesų gali sudirginti jautrią odą ar sutrikdyti natūralią mikroorganizmų pusiausvyrą.
Štai 8 vis dar gajūs intymios higienos mitai, kuriuos verta pamiršti.
Mitas Nr. 1: makštį reikia reguliariai išplauti iš vidaus
Tai vienas svarbiausių ir kartu pavojingiausių mitų.
Makšties vidaus plauti nereikia.
Makštis turi natūralią mikroorganizmų pusiausvyrą ir rūgštesnę terpę, padedančią apsisaugoti nuo nepageidaujamų mikroorganizmų. Normalios išskyros taip pat yra natūralaus apsivalymo proceso dalis.
Todėl vadinamieji vaginaliniai dušai ar plovimai nėra būdas palaikyti geresnę higieną.
Priešingai – ACOG ir CDC nurodo, kad makšties plovimas iš vidaus gali sutrikdyti natūralią bakterijų pusiausvyrą, o toks įprotis siejamas ir su didesne bakterinės vaginozės rizika.
Ką plauti?
Vulvą – išorinę intymios zonos dalį.
Dažniausiai pakanka šilto arba drungno vandens. ACOG leidžia išorinę vulvos dalį plauti ir paprastu bekvapiu muilu, jeigu jis nedirgina, tačiau jautriai vidinei vulvos odai gali visiškai pakakti vandens.
Mitas Nr. 2: kuo stipriau kvepia prausiklis, tuo geriau išvalo
Intymi zona neturėtų kvepėti gėlėmis, vanile ar parfumerija.
Ir jai to nereikia.
Kvapios intymios higienos priemonės gali atrodyti patrauklios, tačiau būtent kvapikliai, dezodorantai ir agresyvesni prausikliai gali tapti dirginimo priežastimi.
NHS rekomenduoja vengti kvapių muilų, gelių, dezodorantų ir kvapių intymios higienos servetėlių. ACOG taip pat nerekomenduoja intymių purškalų, dezodorantų ir parfumuotų priemonių.
Jeigu po naujo prausiklio pradėjo:
- niežėti;
- perštėti;
- sausėti;
- rausti;
- atsirado deginimo pojūtis,
verta pirmiausia nustoti naudoti naują priemonę ir stebėti situaciją.
Mitas Nr. 3: kiekvienai moteriai būtinas specialus intymios higienos gelis
Graži pakuotė ir užrašas „specialiai intymiai zonai“ dar nereiškia, kad tokios priemonės reikia kiekvieną dieną.
Sveikai vulvai nebūtinas visas specialių produktų rinkinys.
ACOG rekomendacijose akcentuojama švelni priežiūra: paprastas bekvapis muilas išorinei sričiai arba vien vanduo, ypač jeigu oda jautri ar sudirgusi.
Tai nereiškia, kad visi intymūs prausikliai savaime blogi. Tačiau svarbiausia suprasti skirtumą:
„galiu naudoti, jei man tinka“ nėra tas pats kaip „privalau naudoti, kad būčiau švari“.
Jeigu produkto reikia tam, kad nuolat maskuotumėte nemalonų kvapą, problemą geriau spręsti ne kitu prausikliu.
Mitas Nr. 4: bet koks kvapas reiškia, kad kažkas negerai
Intymi zona nėra bekvapė.
Nedidelis natūralus kvapas yra normalus ir gali keistis dėl:
- menstruacinio ciklo;
- prakaitavimo;
- fizinio aktyvumo;
- lytinių santykių;
- hormoninių pokyčių.
Mayo Clinic pažymi, kad kvapas gali keistis net skirtingomis ciklo dienomis ir būti labiau pastebimas po lytinių santykių ar prakaituojant.
Tačiau stiprus, neįprastas arba žuvį primenantis kvapas, ypač jeigu kartu pakinta išskyros, atsiranda niežulys, deginimas ar skausmas, jau yra priežastis pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu.
Svarbiausia klaida – bandyti tokį kvapą užmaskuoti dezodorantu.
ACOG pabrėžia, kad jeigu jaučiate poreikį nuolat slėpti stiprų kvapą, gali būti būklė, kurią reikia diagnozuoti ir gydyti, o purškalai ar vaginaliniai dušai gali situaciją pabloginti.
Mitas Nr. 5: išskyros reiškia, kad intymi zona nėra pakankamai švari
Normalios išskyros – ne nešvarumai.
Tai natūrali moters organizmo fiziologijos dalis.
NHS nurodo, kad įprastos išskyros padeda palaikyti makštį švarią ir drėgną bei saugo nuo infekcijų. Normaliai jos dažniausiai būna skaidrios arba baltos, o jų kiekis ir konsistencija gali keistis per menstruacinį ciklą.
Pavyzdžiui, ovuliacijos metu išskyros gali būti:
gausesnės, skaidresnės ir slidesnės.
Jų gali padaugėti ir nėštumo metu ar vartojant tam tikrą hormoninę kontracepciją.
Kada pokyčius verta įvertinti?
Jeigu išskyros staiga:
- pakeitė spalvą;
- įgavo stiprų nemalonų kvapą;
- tapo neįprastos konsistencijos;
- jų labai padaugėjo;
- kartu atsirado niežėjimas ar skausmas,
verta kreiptis į gydytoją, o ne bandyti simptomus „išplauti“.
Mitas Nr. 6: kuo dažniau prausiesi, tuo sveikiau
Per intensyvi higiena irgi gali tapti problema.
Jeigu intymi zona plaunama daug kartų per dieną, stipriai trinama, naudojama daug muilo, kvapiklių ar kitų produktų, gali būti pažeistas jautrus odos apsauginis barjeras.
Todėl principas „kuo švariau, tuo geriau“ čia neveikia.
ACOG ir Mayo Clinic rekomenduoja švelnią priežiūrą, vengiant agresyvių muilų, kvapių produktų ir perteklinio valymo.
Po prausimosi vulvos nereikia energingai trinti rankšluosčiu.
Geriau:
švelniai nusausinti prispaudžiant minkštą rankšluostį.
Mitas Nr. 7: skutimas yra intymios higienos dalis
Tai labai gajus įsitikinimas.
Tačiau gaktos plaukai nėra nehigieniški, o medicininės priežasties juos šalinti nėra.
ACOG aiškiai nurodo, kad skutimasis ar depiliacija yra asmeninis estetinis pasirinkimas, o ne higienos būtinybė. Kai kurie plaukų šalinimo būdai gali sukelti odos sudirgimą, įaugusius plaukelius, smulkius sužeidimus ar padidinti infekcijos riziką.
Todėl galima:
skusti, trumpinti, depiliuoti arba nieko nedaryti.
Nė vienas pasirinkimas pats savaime nereiškia, kad žmogus yra „švaresnis“.
Jeigu norisi plaukus pašalinti, ACOG kaip mažiausiai odą traumuojantį variantą išskiria jų trumpinimą, nes jis nepažeidžia odos taip arti kaip skutimas.
Mitas Nr. 8: jeigu niežti ar pasikeitė išskyros, tikriausiai pienligė
Pienligė labai dažna, todėl niežėjimas ar išskyros neretai automatiškai priskiriami būtent jai.
Tačiau panašius simptomus gali sukelti skirtingos būklės.
Tarp jų:
- grybelinė infekcija;
- bakterinė vaginozė;
- trichomonozė;
- kai kurios lytiškai plintančios infekcijos;
- odos sudirginimas;
- dermatologinės būklės;
- hormoniniai pokyčiai.
Mayo Clinic perspėja, kad žmonės neretai mano turintys grybelinę infekciją, nors tikroji simptomų priežastis yra kita.
Todėl jei problema kartojasi, simptomai neįprasti arba nesate tikra dėl priežasties, geriau diagnozės nenustatinėti vien pagal išskyrų išvaizdą.
O kaip teisingai prižiūrėti intymią zoną?
Daugeliui moterų kasdienė priežiūra gali būti stebėtinai paprasta.
Pakanka:
- Švelniai nuplauti vulvą drungnu vandeniu.
- Jeigu naudojamas muilas – rinktis paprastą, bekvapį ir naudoti tik išoriškai.
- Neplauti makšties vidaus.
- Gerai, bet švelniai nusausinti.
- Vengti kvapių purškalų, dezodorantų ir kitų dirginančių priemonių.
- Keisti šlapius sportinius ar maudymosi drabužius.
- Jeigu oda linkusi dirgti – rinktis laisvesnius drabužius ir medvilninį apatinį trikotažą.
O kas menstruacijų metu?
Menstruacijos nėra priežastis pradėti „agresyvesnę“ higieną.
Svarbiausia:
- reguliariai keisti pasirinktą menstruacijų priemonę pagal jos naudojimo instrukciją;
- nusiplauti rankas prieš ir po keitimo;
- išorinę intymią zoną prižiūrėti taip pat švelniai kaip įprastai.
Jeigu jautri oda linkusi į dirginimą, ACOG rekomenduoja vengti dezodoruotų tamponų ar įklotų ir stipriai parfumuotų intymios higienos priemonių.
Ar kasdieniai įklotai būtini dėl higienos?
Ne.
Normalios išskyros savaime nėra priežastis kiekvieną dieną naudoti įklotus.
Jeigu juos naudojate dėl patogumo ir oda nereaguoja – tai individualus pasirinkimas. Tačiau jeigu atsiranda drėgmės pojūtis, paraudimas, trynimas ar niežulys, verta išbandyti jų atsisakyti arba rinktis bekvapes, jautriai odai tinkamesnes priemones.
Svarbiausia – nebandyti normalios fiziologijos paversti problema, kurią būtina nuolat maskuoti.
Po sporto svarbiau persirengti nei naudoti intymias servetėles
Po treniruotės daugelis pirmiausia griebiasi kvapių servetėlių.
Tačiau daug svarbiau – kuo greičiau nusivilkti drėgnus drabužius.
ACOG rekomenduoja intymią zoną laikyti sausą ir persirengti iš šlapių drabužių po sporto ar maudynių, o kvapių servetėlių vengti, nes jos gali dirginti.
Jeigu galite nusiprausti – pakanka vandens.
Kada kvapas ar išskyros jau nėra vien higienos klausimas?
Vertėtų kreiptis į gydytoją, jeigu pastebite:
- stiprų arba neįprastą kvapą;
- žalios, geltonos ar putotos konsistencijos išskyras;
- labai tirštas išskyras ir stiprų niežėjimą;
- deginimą;
- skausmą šlapinantis;
- skausmą dubens srityje;
- kraujavimą tarp menstruacijų arba po lytinių santykių;
- pūsleles, opeles ar kitus naujus odos pakitimus.
Tokiais atvejais dar daugiau praustis nėra gydymas.
Pirmiausia reikia nustatyti priežastį.
Paprasčiausia intymios higienos taisyklė
Intymios zonos priežiūroje neretai geriau veikia principas „mažiau yra daugiau“.
Makštis nėra kūno vieta, kurią reikia išplauti iš vidaus ar parfumuoti. Jos mikroorganizmų pusiausvyra ir natūralios išskyros atlieka svarbią apsauginę funkciją.
Kasdienėje higienoje daugeliui visiškai pakanka švelniai prižiūrėti išorinę vulvos sritį, vengti ją dirginančių produktų ir atkreipti dėmesį į savo įprastą būklę.
Ir galbūt svarbiausias mitas, kurio verta atsisakyti: sveika intymi zona neprivalo būti bekvapė, visiškai sausa ar kvepėti prausikliu.
Natūralus kvapas ir normalios išskyros yra kūno fiziologijos dalis, o staigūs pokyčiai – signalas ne pirkti stipresnį prausiklį, bet prireikus pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
