·1 min. skaitymo
(Česlovas): Ledo gėlę savo rankoj Lyg užburtą žaislą laikom Gal ištirps o gal ir ne. (Irena): Jei ištirps, paliks tik...
Lankoj drugys drugelį vejas O saule linksi jų sparnuos. Kur dingo jaunos mano svajos Tik pienės pūkas težinos. Priedainis: Švelnus...
Ar galėjau iš pusiaukelės sugrįžti, Ar galėjau tais pačiais takais? Gena gena pikto Dievo rykštė Atgalion ir atsigręžt neleis. Sako, mirdamas mane tu keikei, O numiręs surūstėjai dar labiau. Ligi šiol aš negaliu vis atsipeikėt: Juk tave mylėjau ir gerbiau. Mylėjau ir gerbiau… Tave. Ir nereikia man didesnio nieko, Tik...
tamsus kambarys, kurio kampe, matau aš žmogų, panašų į save ir jo akys jos žiūri žemyn daugiau nebepakils, dangaus nebeišvys....
https://youtube.com/watch?v=B0kHX7bmlNQ (su Em@) Vis arčiau, arčiau, arčiau, arčiau Laisvės aš siekiau, siekiau, siekiau Vis giliau kritau, giliau...
Kiek žemėje žmonių, tiek nuomonių tikrai Visi skirtingi esame ir tai gerai Vieni aukšti, kiti žemi, ir tai gražu Dažnai nepastebim, kaip tai unikalu Vieniems patinka rudenio gaivi vėsa Kitiems – pavasaris arba gili žiema Žinau, kad pasakysiu tai, kas banalu Bet aš be vasaros gyventi negaliu Aš noriu...
https://youtube.com/watch?v=sLeZkqVugOQ O dangau mielas Leisk įgyvendinti svajones Jeigu galėčiau valdyti jausmus Galbūt būčiau laimingas žmogus O gal reikia kažko daugiau...
Jau milijonas lietuvių svetur Kas Anglijoj, Norvegijoj ar kitur Ir dauguma – nes neteko vilties Sulaukti čia geresnės ateities Ar...
Surūkau cigaretę ir kvėpuoju vos vos, Pabučiuoju sau ranką,gaila kad ne jo. Pabučiuoju ir kitą gal penkis kartus, O mintyse tavo lūpų kampučius. Pasakyti tau „labas“ niekaip nedrįstu, Pasakysiu rytoj, o gal poryt – nesvarbu. Išeini tu septintą, o grįžti kaip kada, Aš stebiu pro langą paslapčia. Nes tu...
Gerai, tai, ką aš pasakysiu, skirta tikriems vyrams: Ei tu, gale, plaukuota krūtine, esi tikras vyras? Taip, tvarkoj, vyrai: Pakeliam...
Šeštadienio rytas, tavęs nėra, Už lango siaučia stipri pūga. Pakėlusi paklodę, nerandu tavęs, Galbūt šiandieną tu su kita… Nuleidusi rankas,...
(su Paulijan) Myliu rudenį ir tylą, Kai mana širdis sušyla. Myliu rudenį spalvotą, Tavo sugalvotą ilgesį sparnuotą. Nuo medžių tyliai krisdami Parašiutai geltoni, Jie nuo saulėto mažens Virsta puokštėmis rudens. Myliu rudenį ir lietų, Myliu tikrą jausmą, Myliu gelsvą jūrą lapų, Šį pasaulį trapų. Tylų laimės džiaugsmą… Krenta medžių lapai...
