Tolstanti saulė pro šakas tolstantis aš nuo jos lange Vakaro kalbos erdvėje gesta aplenkdamos mane Nors žiebias tūkstančiai langų Ir...
tavo nekaltybė man atvėrė vėl akis į saulę tavo nekaltybė lyg lietus išplovė užterštas mintis tavo nekaltybė šį pasaulį man...
šalta čia kaip ir jų akyse ir tamsu čia tarp mūsų visų aš atsimenu saulės dienas giedrą dangų ir meilės rankas man koktu nuo bereikšmių veidų man koktu nuo beprasmių kalbų mes gyvenam lyg žaidžiam lyg ne norim skristi bet liekam dugne aš atsimenu didelį vėją aš matau ta beprotišką...
šitas keistas pasaulis verčia mane amžinai ieškoti vilties nesibaigiantis triukšmas verčia mane amžinai ieškoti tylos vandenyje šaltam vandeny begalinė ramybė...
Aš vėl esu toli Kaip vėjas laukuose Kaip saulės spindulys Pamatyti skubu aš tave Tiesa, kurią nešu Jau liko praeity...
No More Content
