Nesistebėk, jei žolė nežaliuoja laiku Nesistebėk, jei gegutė nepažįsta vaikų Nesistebėk, jei pasaulis dažnai būna juodas Nesidžiauk nepadaręs nieko gero...
Sėdim mes ant lovos krašto Namuose tik aš ir tu Užrakintos visos durys O drąsos ligi lubų Daros pragariškai karšta...
Tu nupiešk man nematomą gėlę Ir palaistyk mėnulio šviesa, Aš paglostysiu ją atsikėlęs, Jei tavęs neberasiu šalia.. Tu pasistenk suprast mane, Aš būsiu toks koks esu.. Tu pasistenk kol aš dar čia, O ne viršum debesų.. Kartais būna lyg didelis medis, Bet nulūžti dažnai per anksti.. Kartais džiūgauji akmenį radęs,...
Pa-pa-pa-pavasaris… Kaista kraują jau man po žiemos Galbūt pavasaris man atsiduos Sušildys kūną, šiltai apklos Ir gražų laiką man padovanos...
Jau ilgai, jau per ilgai baltoj tyloj Svajoju. Jau ilgai, jau per ilgai gilioj nakty Dvejoju. Iš nakties ir tiršto...
Nenoriu skaudinti tavęs, Todėl tau nieko nesakau, Bet paprasčiausiai išeinu. Tau viską veltui palieku Nepasiimdama sau nieko Tik paprasčiausiai išeinu. Atrodė viskas pasikeis Norėjau būti savimi, Bet viskas liko kaip kadais. Priedainis: Tegul sugrįžta visa tai Kas buvo gera, kas blogai Lai širdyje rusena vienuma. Tegul sugrįžta visa tai Kas...
https://youtube.com/watch?v=RxFlYQ4ogdo Jaučiu, kaip daužosi širdis Kai tu ir vėl esi šalia Žvaigždė nuskriejo dangumi Ir aš, tik aš radau tave...
https://youtube.com/watch?v=DFIyKjHTosY Mano žodžiai – paukščiai danguje, Gal praskris, o gal suras tave. Nebėra tavęs šalia ir taip nyku Pasiilgau tavo...
Aš taip laukiu žiemos baltos, baltos, baltos Kada snaigės lėtai, lėtai, lėtai krinta iš dangaus Nes man tai primena tave, tave, tave Susitikome mes nelauktai baltame rūke Nes man tai primena tave, tave, tave Susitikome mes nelauktai baltame rūke Priedainis: Žiema, žiema Balta, balta Ir tu šalia Tada, tada Žiema,...
Gali ieškot dabar, gali nukelt rytojui Gali kentėt dabar, rytoj gali būt rojuj Gali paraginti save apgint savo troškimus Šiandien...
Nedeginsiu senų knygų Neišmesiu sudegusių rhyme’ų Žvelgiau link pilies vartų tiek kartų Bet viskas taip pat išliko Tik medžiai keičia...
Užtepk dar sluoksnį grimo ant savo purvino veido, Aš pavargau stebėti tuos, kurie seniai save apleido, Kai masės verkia, o vienetai ryja, Tai kur ta riba tarp šūdo ir tikrų vertybių? Teliko ekrane ašaras koduoja reklamos, Kai savus vaikus žudo jų pačių mamos, O damos, jau nebe tos, ne vestalės,...
