Toli toli atrodo Mįslė ir paslaptis – Galvoj žmonių išgalvotas Kaip Visagalis Protas. Kiek daug aplink neteisybės, Aklų akių, be...
G
atsitiktinis
Teksto autorius: Svaras Muzikos autorius: Donciavas Visuomene mus priima kaip liga taip mes miestu liga deja neishgydoma ignoruoti per velu...
https://youtube.com/watch?v=m4luF955ndw Ar kas mano sielą išvalys? Kaip šio jausmo man atsikratyt? Kaltė atsikraustė į mano širdį, kai mačiau tave mirštančią. Įvyko tai taip greitai, net nepastebėjau kaip išnykai. Išnyko liepsnelė iš tavo gelsvai žalių akių. Taip, kaltas aš, kad miriau ne aš, o tu. Atrodo net dabar, kad jaučiu tave,...
Krinta lapai nuo medžių šakų Gervių trikampiai raižo padangę Aš skubu vėlei pievų taku Aplankyt savo motiną brangią Atsiklaupsiu po...
Teksto autorius: Svaras Muzikos autorius: Donciavas Ash nekalbesiu dabar apie limuzinus ju salonus odinius papuoshalus auksinius brangius zhaislus ir ishpuoseletas...
Plaukia laivas, bangos blaško Vėjas drasko baltą burę Gena laivą bangos ant uolų Išsigandęs, toks bejėgis Ir palikęs vairą laivo Parklumpu ant kelių ir verkiu. Ką pašaukti į pagalbą, Kas išties pagalbos ranką Jūroje, audroj smarkioj? Jėzus – Jis išties pagalbos ranką Jėzus – Jis valdys nelaimėj laivą Jėzus –...
https://youtube.com/watch?v=UqU9TpvYXKc Na, nereikia jau, nepyk Tuos žaibus namie palik Mano miela, aš gi toks esu Nepaskambinau ryte Užmigau geram kine...
Šauk, kiek tik gali Mane ryte, kol neatšalo dar kava. Įdėki cukraus į mano saują, Pradėsim misiją mes šiandien naują....
Kai armonika tyliai užgros Kai melodija tyliai skambės Tu ilgėsies manosios dainos Būsiu tikras, kad tu ją girdi Verkia beržas prie tavojo lango Žemei lenkia rasotas šakas Su kuo šoki tu švelnųjį valsą Ir kas glosto tavąsias kasas Bet žinoki, aš vėlei sugrįšiu Išdainavęs savąsias dainas...
O, Marija Karaliene! Prieš Aukščiausiąjį užtark. Nuodėmingą mano sielą, Jeigu reikia rūsčiai bark. Garbina Tave bažnyčia, Lenkias žemė ir dangus....
Vakaras įsibėgėja, vaikštau šventinėm alėjom Atsukęs nugarą į pusę vėjo, Snaigės neskubėjo, krito, Nekaip išėjo, kai papūtė vėjas, Ant porelės,...
Gelsvo rudenio ašaros gelsvos, Baigias vasara – dingo jausmai. Tiek mažai buvo duota mums laiko, Skauda širdį kodėl tiek mažai. Pavargau aš vis laukti tavęs, Sugrąžink man mano mintis. Juk tam ir reikia, nereikia manęs. Tu prašai tave užmiršt. O padaryk, man iš ašarų saulę, Padaryk, man žvaigždes iš vandens...
