Žaidėm su ugnim Mūsų likimais Pasmerkei gyvent Prisiminimais, Nors nieko nežadėjai Aš mumis tikėjau O dabar… Ar taip pat...
Baigiantis vasarai, jos žieduose Tu palinkėjai pabūt dar juose. Suvėlei plaukus šiaudais geltonais… Tada dar galvojau, kad viskas juokais… Klausėme...
Į šviesą nešu dvi širdis delne, Tamsa pykčiuos paskandina mane. Per pusnį jausmų brendu dienomis Ir šildau glėby širdis naktimis. Pagal meilės įstatymą Meilė – akys dviejų Tu tampi nebematomas Ant blogio veidrodžių (x2) Lyg maldą kartoju: aš tau esu, Gimiau ir kovojau dėl mūs širdžių. Pagal meilės įstatymą Meilė...
Vargu, ar kas iš to išeis. Paslaptys kelio neatskleis. Užsispyrimo čia zona, pralaužiu ledus, štai mano pradžia. Matau, girdžiu, gyva...
Kaip dažnai galvoji tu – Klausiu aš danguj kabančių žvaigždžių – Apie tai, kaip mes abu, abu kartu Statėme svajonių...
Tai mano nauja diena… Savo laimės stebuklingais kerais Tau pasaulį aš piešiu naujai Krenta, skrenda jie spalvotais takais Užsimerk ir pasimėgauk jais Aš pakviesiu atsibust aukštai Pasivaikščiot netikrais stogais Ir galėsiu aš šypsotis tau Pasakyti viską, ko dar nesakiau Tai mano nauja diena… Savo laimės...
Taisyklės negalioja… Kai tikrovės nesimato Žmonės klysta Eik, tikėk, daryk ką nors Pasieksi tikslą Bus sunku Užaugai, mažyte Žinok ...
Duoki šansą atitrūkti minutei ar dviems, Minimaliai pajusti, ką reiškia vieniems Keliauti laiku, tu vienu, aš kitu taku, Neieškot prasmių,...
https://youtube.com/watch?v=XAF3nHGYO0c Aš tolstu nuo tavęs, kaip tolsta laivas, Nuo ūkuose panirstančių krantų. Po pirmo apsvaigimo išsiblaivęs Aš viską kuo puikiausiai suprantu. Aš suprantu, kad tam mieguistam uoste Nebuvo laimės ir nebus, nebus… Mane svaigino švelnūs tavo skruostai, Neleido baltos rankos atsibust. Iš tavo grožio raganiškų burtų Man ir dabar išsivaduot...
Mažos mašinėlės man labai patinka, Aš norėčiau būti joms už šeimininką. Įrengčiau seniausių mašinų garažą, Sau pasidaryčiau mašinėlę mažą. Kai...
Šėmas jaučiukėlis, Kur po jūras braidė, Rudas vanagėlis, Kur po dangų skraidė, – Jau visai ne tie, Jau visai ne...
O mes skubam, Pašėlusiai skubam užaugti, Kad nemokytų mūs ir nebartų. Nors ir žinom, jog daug ką paliekam Už simboliškų pasakos vartų… Bet negaila, negaila tų pasakų, Kai skubi pasitikti realybės, Kai tikėjimą, džiugesį, nerimą Noris dauginti iš begalybės. Mūsų šitą skubėjimą teisia, Mums prikaišioja nerimą vėjo Tie, kurie jau...
