Pykčio daug Kodėl ant visų pyksti, žmogau Ar kas sakė tau Kaip šauki, taip atsišauks Žodžių daug Tu pats netgi...
V
atsitiktinis
Pasilikti ar išeit? – spaudžia širdį man seniai Miesto tvaikas ir namai – tai ne tie keliai. Ar palikti man...
Vaikštinėjau aš šia plačia gatve, Tiktai tuomet kelias nevedė dar pas tave. O dabar skubu, o dabar lekiu, Nes toj gatvėje tu gyveni. Kur atrastum tu tiek žiedų kvapių? Kur mieste išgirstum vieversio dainų skambių? Kurgi taip džiugiai šypsos tau langai? Vien tik gatvėj, kur tu gyveni. Kokia tai...
Kai pradinuke nužiūrėjo tave, Ji matė tik jaunuolį šalia. O kai jis sukos tik klasiokių rate, Nė motais tu, pradinuke...
Aš negalvojau pasikart Šiek tiek dar liko proto Nebuvo žodžių kam ištart Kurie visoms nuobodus Aš nebijojau nusijuokt Iš savo...
tu neklausk, kas atsitiko, tikriausiai nieko, tiesiog kažkas paliko ieškoti pirmo sniego, o kažkas nuėjo nepatikėjęs ir nesupratęs paukščių kalbos. tu neklausk, kas atsitiko, tikriausiai nieko, tiesiog kažkur prie kelio pilkas akmuo pravirko… bet visi praėjo nepastebėję ir nesupratę ašarų jo. tu neklausk, kas atsitiko, tikriausiai nieko, tiesiog pušies viršūnėj...
Nei tu raudojai, nei tu bareisi. Nei mes sugrįšim, nei mes pareisim. Kol turim kelią, į priekį einam. Kol turim...
O, kaip dažnai sapne žuvėdros klykia O, kaip dažnai aš vis tave menu Galbūt visai nebuvom susitikę Galbūt visai nebuvo...
Ko nerimsti, žmogau, it paukštis? Ko braidai vis po žolę basas? Vakarai rudenėjant vėsūs, O rytais tokios šaltos rasos… Ko vis ieškai, žmogau, it paukštis? Ko vis lauki ant ilgo kelio? Negali be dangaus gyventi – Negali gyvent ir be žemės!.. Bet jei ieškai – ieškok iki galo! Tam sparnai...
Kalba žmonės, kad yra tokia šalis, Kurioj gyvena nuostabiausia moteris. Ji žavinga ir aistringa kaip ugnis. Kas naktį vyrams svajones...
As vis tiek tau vadovausiu, Ir vis viena savo gausiu, Tu manes dar maldausi, Prie koju...
Nuo blakstienų atitrūkę Krenta ašarų lašeliai. Tu ateik ir apšviesk mano kelią. O širdelė taip nebyliai Plaka ir tavęs ji ilgis. Mano mielas, ką man su tavim daryt? Sudie jau, mano meile, Gal laikysiu amžinai ją, Tu kaip lobį saugok ją savyje.(savyje)… Mes kartu jau nebebūsim Ir mūsų širdys plyš...
