Baltas sniegas, baltas kelias, Kvepia medžiai svajomis, Stebuklingai kalba baltas miškas, Per Kalėdas su mumis. Krenta sniegas, Mano pėdos, Skęsta...
Ant balkono krašto mąsto, laiškus drasko lėtai, Kol lietus plaukus lygina. Iš devinto aukšto aukšto namo žiūri ilgai, Apie laimę...
Niekada nepagalvociau, nepasijuokciau Truputi is to, kad nemiegojau jau antra Nakti, spaudzia karts nuo karto spaudzia, Kazkur ten kur sirdis, prisiminus tavo veida. Priedainis: Myliu, turbut as tave myliu Kazkoks keistas jaudulys dabar mano krutinej Mano meile.. Jau sirdis neapgaus, mano Siela priklauso nuo siol tik tau As tampu labai...
Negaliu laukt ilgiau, Noriu judėt arčiau tavęs Tu arčiau manęs, abu galėsime Šioj muzikoj paskęst. (2 kartus.) Būk man šiandien...
Gal aš negaliu pakeisti laiko, Pakeisti minčių, Bet žinau, aš galiu įsileisti tave, Apkabinti trumpam, Bet tik trumpam… Gal tada...
Palūkėk minutę, tu sakai, Jog nori grįžt atgal, Nemanai, kad per vėlu? Verkdama maldauji tu manęs, Kad ištarčiau gal, Bet tavęs nesuprantu. Neseniai apsisukai, Užtvėrei prieš akis duris, Kale, tu turi drąsos Imti belstis vėl į jas, Manyt, kad kas atidarys, Patikėki, aš ne toks. Aš ne toks… Tu šneki,...
Jau matau tavo veidą, Akis ir rankas. Klausyk, aš tau kalbėsiu, Toks jausmas, tarsi plaukčiau, Per mėlynas bangas, Per meilės...
Vėl nebekeli ragelio, Kai tikrai nėjau iš kelio, ne, Tai ką tau parodė akys Buvo netiesa, netiesa – Buvo šaltos...
Jei spinduliu mane laikai, Aš tau juo būsiu, Vidurnaktį žybėsiu ant karštos žolės, Pati gražiausia vasara tebūna mūsų.. Ir niekad priekaištais pečių tau nenuslėgs, Ir jeigu atslinktų debesys ir pasipiltų, Šalti šalti lašai ant vasaros širdies.. Priedainis: Tu nebijok, aš spindulys, Auksinis šiltas.. Tu nebijok, aš spindulys, Auksinis šiltas.. Sudužęs...
Sapnuos ir vėl matau Tas švytinčias akis, Vėl girdžiu tenai Tas degančias dainas, Kurias sukūriau tau, Tiktai tau vienai. Šalta...
Jausmas, degantis jausmas, Kurį palikai mano širdy, Be jo visa kita niekai. Džiaugsmas, skriejantis džiaugsmas, Kurį palikai mano širdy, Be...
Vėl pavasaris ateina, Parke sniegas ima tirpt, O sparnuotosios sūpynės Pačios ima suptis, kilt. Jau užmiršusi pasaulį, Apmirė džiaugsmu širdis. Vėjas, vien dangus ir saulė, Skrydžio laimė prieš akis. Lyg pat dangaus žydrynės Pašoks ir vėl nukris Sparnuotosios sūpynės Skraidys, skraidys, skraidys Sparnuotosios sūpynės Skraidys, skraidys, skraidys Juk vaikystė greitai...
