Žurnalas

Visi medžiai jau tapo meno kūriniais, gamta nusidažė ryškiausiomis spalvomis, o ta nostalgiška nuotaika skraido ore kartu su auksiniais klevo lapais. Viskas aplink tik ir ragina kūrybai: griebti teptuką į rankas ar plazdantį audinį naujai suknelei pasisiūti. Tam, kad nekiltų abejonių, o tau vietoje niūraus rudens vakaro atsivertų nepaprastas kūrybos pasaulis, spalį paskyrėme kūrėjams ir jų istorijoms. Tegul mintys net ir pilkiausią dieną būna spalvotos!...

Dabar pro teatro langus ji mato savo mokyklą, o kadaise pro savo mokyklos langus žvelgė į teatrą kitapus gatvės ir sau kartojo: aš ten būsiu. Ji svajojo tapti teatro dainininke, nors niekada nebuvo dainavusi scenoje. Tiesą sakant, net patys artimiausieji nelabai nutuokė apie jos balso galimybes. Su 26 metų Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) soliste Marija Arutiunova jos grimo kambaryje kalbamės, kaip jai pavyko įgyvendinti savo išties nerealią svajonę. Stebuklas, ne kitaip...

Gerbiami „Panelės“ skaitytojai ir skaitytojos, jei dabar stovite, – atsisėskite. Beje, jei esate išalkę, – pavalgykite, o, jeigu lyja lietus ir jaučiate, kaip pamažu šlampate, rekomenduoju išskleisti skėtį... Bet grįžkime prie temos. Noriu jums pasakyti didelę valstybinę paslaptį, užrakintą devyniais paauksuotais ir pakvėpintais antspaudais......