Dilgėlės daugeliui iki šiol asocijuojasi su vaikystės prisiminimais: basomis kojomis per pievą, netikėtu perštėjimu ir mintimi, kad prie šio augalo geriau nesiartinti. Tačiau iš tiesų dilgėlė – vienas vertingiausių laukinių augalų, kurį žmonės nuo seno naudojo maistui, arbatoms, grožio priemonėms ir net daržui stiprinti. Tinkamai surinktos ir paruoštos dilgėlės gali tapti tikru pavasario lobiu virtuvėje.
Patarimai
Rubrikoje “Patarimai” rasite naudingus patarimus įvairioms gyvenimo sritims – nuo sveikatos priežiūros iki namų tvarkymo. Ekspertų rekomendacijos padės efektyviau spręsti kasdienius iššūkius ir pagerinti gyvenimo kokybę. Sužinokite, kaip lengvai įgyvendinti mažus pokyčius, kurie duos didelės naudos!
Naujausias
Valgomoji soda – vienas tų produktų, kurį galima rasti beveik kiekvienoje virtuvėje. Ji naudojama kepiniams, valymui, kvapų šalinimui, o kai kurie daržininkai ją pasitelkia ir pomidorų priežiūrai.
Bulvių maras – viena pavojingiausių bulvių ligų, kurios bijo daugelis daržininkų. Ji gali plisti labai greitai, ypač tada, kai vasara drėgna, naktys vėsios, o dienos šiltos. Iš pradžių ant lapų pasirodo vos kelios dėmės, tačiau netrukus pažeidimai gali apimti visą kerą, stiebus ir net gumbus.
Moliūgai – vieni įspūdingiausių daržo augalų. Vos per kelias savaites jie gali išleisti ilgas virkščias, užkloti takelius, įsiveržti į kaimynines lysves ir atrodyti taip, lyg tuoj užims visą daržą. Nors vešli žaluma džiugina akį, per daug išsikeroję moliūgai ne visada reiškia gausesnį derlių.
Cukinijos dažnai laikomos viena lengviausiai auginamų daržovių: pasodini, palaistai, sulauki didelių lapų, geltonų žiedų ir netrukus jau renki derlių.
Vasarą, kai sodai, turgūs ir miškai pilni uogų, dažnai norisi bent dalį šio skonio išsaugoti žiemai. Šaldymas – vienas paprasčiausių būdų tai padaryti. Uogų nereikia ilgai virti, nereikia daug cukraus, o vėliau jas galima naudoti kokteiliams, pyragams, varškės desertams, košėms, padažams ar kompotams.
Vasaros pažadas sau nebūtinai turi būti didelis. Štai 10 mažų pokyčių, kurie padės jaustis ramiau, lengviau ir arčiau savęs.
Atrodo, dar vakar parsinešėte šviežių agurkų, pomidorų, salotų ar morkų, o šiandien jos jau suminkštėjusios, pavandenijusios arba pradėjusios pelyti? Tai pažįstama daugeliui. Daržovės dažnai genda greičiau ne todėl, kad jos buvo prastos kokybės, o dėl vienos labai paprastos priežasties – netinkamo laikymo.
Kurmių veikla kieme – tikras galvos skausmas daugeliui sodininkų ir sklypų savininkų. Vos tik pasirodo pirmieji šilti pavasario saulės spinduliai, šie mažieji žemės darbininkai ima ardyti kruopščiai prižiūrėtą veją, suformuodami nemalonius žemės kauburėlius. Nors egzistuoja įvairiausių modernių būdų ir priemonių juos atbaidyti, senolių naudojamas metodas dažnai pasirodo esąs vienas paprasčiausių ir efektyviausių.
Minkšti baldai – sofos, foteliai, čiužiniai – yra vieni dažniausiai naudojamų namų objektų, todėl nenuostabu, kad laikui bėgant jie susitepa, sugeria kvapus ir praranda estetinę išvaizdą.
Dažnas iš mūsų yra susidūręs su problema, kai net neseniai išskalbtas rankšluostis skleidžia nemalonų kvapą, yra kietas ar greitai praranda savo sugeriamąsias savybes. Kodėl taip nutinka?
Klausimas, į kurią pusę reikia maišyti sriubą — prieš ar palei laikrodžio rodyklę — iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti keistas ar net juokingas. Juk sriuba nėra sudėtingas mechanizmas, kuriam reikėtų tiksliai nustatytos krypties. Dažniausiai žmogus tiesiog paima šaukštą, pamaišo, paragauja ir valgo. Vis dėlto šis kasdienis veiksmas slepia daugiau, nei gali atrodyti: čia susipina patogumas, įprotis, rankos judesiai, kulinarinė praktika ir net šiek tiek fizikos.















