Cepelinai – vienas tų patiekalų, kuriam neužtenka vien tik gero įdaro ar skanaus padažo. Didžiausia sėkmės paslaptis slypi bulvėse.
Patarimai
Rubrikoje “Patarimai” rasite naudingus patarimus įvairioms gyvenimo sritims – nuo sveikatos priežiūros iki namų tvarkymo. Ekspertų rekomendacijos padės efektyviau spręsti kasdienius iššūkius ir pagerinti gyvenimo kokybę. Sužinokite, kaip lengvai įgyvendinti mažus pokyčius, kurie duos didelės naudos!
Naujausias
Daugelis yra tai darę bent kartą: pamato mažą pelėsio taškelį ant duonos, sūrio, uogienės ar vaisiaus, nupjauna pažeistą vietą ir ramiai valgo likusią dalį. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo logiška — juk pelėsis matomas tik vienoje vietoje. Tačiau maisto saugos specialistai įspėja: matomas pūkelis dažnai yra tik paviršius, o tikroji problema gali slypėti gerokai giliau.
Daugelis daržininkų, pamatę tarp daržovių besidriekiančią žemą, sultingais lapeliais pasipuošusią žolę, nedvejodami ją išrauna. Atrodo - dar viena įkyri piktžolė, kuri atima vietą, šviesą ir maisto medžiagas iš pomidorų, agurkų ar salotų. Tačiau neskubėkite: labai gali būti, kad jūsų lysvėje auga daržinė portulaka.
Žagsėjimas dažniausiai prasideda netikėtai ir gali užklupti pačiu netinkamiausiu metu - per pokalbį, valgant, dirbant ar ilsintis. Nors paprastai jis nėra pavojingas ir dažnai praeina savaime, kartais norisi jį sustabdyti kuo greičiau. Žagsėjimas atsiranda dėl nevalingų diafragmos susitraukimų, o dauguma trumpalaikių atvejų praeina be gydymo.
Odos patamsėjimas tam tikrose kūno vietose yra dažna problema, su kuria susiduria įvairaus amžiaus žmonės. Dažniausiai tamsesnės dėmės ar plotai pastebimi pažastyse, bikinio zonoje, kirkšnyse, ant alkūnių, kelių ar kaklo.
Sukirmiję obuoliai – viena dažniausių sodininkų problemų. Iš išorės vaisius gali atrodyti beveik sveikas, tačiau prapjovus matyti ruda landa, trupiniai, pažeistos sėklos, o kartais – ir pats vikšras. Dažniausiai dėl to kaltas obuolinis vaisėdis – vienas žalingiausių obelų ir kriaušių kenkėjų.
Rožės – vienos gražiausių sodo puošmenų, tačiau jas labai mėgsta ne tik žmonės. Vos tik augalai pradeda leisti jaunus ūglius ir krauti pumpurus, ant jų dažnai pasirodo amarai. Iš pradžių jų būna vos keli, bet po kelių dienų visas ūglis gali būti aplipęs smulkiais žaliais, juodais ar pilkšvais vabaliukais. Tada rožių lapai ima riestis, pumpurai deformuojasi, o augalas atrodo nusilpęs.
Agurkai – vienos mėgstamiausių vasaros daržovių, tačiau kartu ir vieni jautriausių šiltnamio bei daržo augalų. Atrodo, dar vakar daigai buvo sodriai žali, augo sparčiai, leido naujus lapus ir mezgė pirmuosius agurkėlius, o šiandien jau matyti gelsvos dėmės, blyškūs lapų kraštai ar net visai pageltę apatiniai lapai. Tokia situacija dažnam augintojui kelia nerimą: ar agurkams trūksta maisto medžiagų, ar jie peršalo, ar užpuolė liga?
Vasarą šiltnamis gali tapti tikru pomidorų rojumi – šilta, šviesu, apsaugota nuo lietaus ir vėjo. Tačiau kai lauke temperatūra pakyla iki +28 ar +30 laipsnių, viduje situacija pasikeičia labai greitai.
Vasarą organizmas reikalauja gerokai daugiau skysčių – karštis, aktyvesnis laisvalaikis ar fizinis krūvis lemia spartesnį jų netekimą. Stokodamas skysčių kūnas dažniausiai siunčia aiškius signalus, kurių jokiu būdu negalima ignoruoti.
Pomidorų augintojai gana dažnai pastebi tą patį vaizdą: augalas atrodo sveikas, viršūnė žalia, žiedai formuojasi, vaisiai mezgasi, tačiau apatiniai pomidorų lapai pradeda gelsti. Iš pirmo žvilgsnio tai gali kelti nerimą – ar pomidorams trūksta maisto medžiagų? Ar prasidėjo liga? Ar augalas miršta?
Uodo įkandimas dažniausiai nėra pavojingas, tačiau niežėjimas gali būti labai nemalonus. Oda parausta, patinsta, atsiranda mažas gumbelis, kurį norisi kasytis.
