Informacijos apie cukrų daugėja, tačiau vien jos nepakanka
Vartotojai šiandien turi daugiau informacijos apie maisto produktus nei bet kada anksčiau. Ant pakuočių pateikiama maistingumo deklaracija, nurodomas cukrų kiekis, naudojami įvairūs reglamentuoti maistingumo teiginiai, tokie kaip „be pridėtinio cukraus“, „be cukraus“, „mažai cukrų“ ar „sumažintas cukrų kiekis“. Tam tikrais atvejais taip pat pateikiamas privalomas teiginys „natūraliai yra cukrų“. Šios informacijos tikslas – padėti vartotojams geriau įvertinti produktus ir priimti labiau informuotus sprendimus.
Vis dėlto vien informacijos pateikimo nepakanka. Kad ji būtų naudinga, vartotojai turi ją suprasti taip, kaip buvo numatyta. Priešingu atveju net ir teisingai pateikta informacija gali būti interpretuojama skirtingai ir daryti kitokią įtaką sprendimams, nei tikėtasi.
Kodėl ta pati informacija suprantama skirtingai?
Moksliniai tyrimai rodo, kad vartotojai retai vertina vien produkto sudėtį. Sprendimus jie priima remdamiesi ir ankstesne patirtimi, turimomis žiniomis, pasitikėjimu gamintoju bei tuo, kokį įspūdį sukuria ant pakuotės pateikta informacija.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – teiginiai apie cukrų. Portugalijoje atliktas eksperimentinis tyrimas parodė, kad produktai su teiginiais apie sumažintą ar nepridėtą cukrų buvo vertinami kaip sveikesni ir mažiau kaloringi, tačiau vartotojai juos vertino kaip mažiau skanius. Tai rodo, kad vienas trumpas užrašas gali paveikti ne vieną produkto vertinimo aspektą.
„Vartotojai sprendimus priima ne vien remdamiesi produkto sudėtimi. Ne mažiau svarbu ir tai, kaip jie supranta ant pakuotės pateiktą informaciją. Todėl tas pats užrašas skirtingiems žmonėms gali reikšti visai skirtingus dalykus“, – sako dr. Zita Čeponytė.
Ar daugiau informacijos reiškia geresnius sprendimus?
Dažnai manoma, kad kuo daugiau informacijos pateikiama vartotojui, tuo lengviau pasirinkti. Tačiau tyrimai tokios prielaidos nepatvirtina.
Australijoje atliktas tyrimas parodė, kad skirtingi pridėtinio cukraus pateikimo būdai neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos vartotojų pasirinkimams. Tai leidžia daryti išvadą, kad vien papildoma informacija negarantuoja labiau informuotų sprendimų.
Kiti tyrimai rodo, kad vartotojai vieną teigiamą produkto savybę linkę priskirti visam produktui. Pavyzdžiui, teiginys „be pridėtinio cukraus“ gali paskatinti produktą vertinti kaip sveikesnį, nors toks vertinimas ne visada atspindi bendrą produkto maistinę vertę.
Kodėl svarbu ne tik informuoti, bet ir padėti suprasti?
Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip informacija pateikiama vartotojams. Tyrimai rodo, kad svarbi ne tik pati informacija, bet ir jos aiškumas, suprantamumas bei gebėjimas padėti žmonėms ją teisingai interpretuoti.
Tai ypač svarbu organizacijoms, kurios vykdo visuomenės švietimą, rengia informacines kampanijas ar konsultuoja gyventojus. Siekiant padėti žmonėms priimti informuotus sprendimus, neužtenka pateikti daugiau informacijos – būtina suprasti, kaip vartotojai ją suvokia ir kas iš tikrųjų daro įtaką jų pasirinkimams.
„Jeigu siekiame padėti žmonėms priimti labiau informuotus sprendimus, turime galvoti ne tik apie tai, kokią informaciją pateikiame, bet ir apie tai, kaip vartotojai ją supranta. Tokios žinios svarbios planuojant visuomenės švietimo veiklas ir kuriant veiksmingesnes informavimo kampanijas“, – pažymi dr. Zita Čeponytė.
