Minkštas, purus, sluoksniuotas ir kupinas šilto cinamono aromato – toks mielinis pyragas gali tapti tikru savaitgalio kepinių favoritu. Vos tik jis pradeda kepti, namuose pasklinda sviesto, cukraus ir cinamono kvapas, primenantis jaukius vaikystės rytus. O geriausia tai, kad šį įspūdingai atrodantį pyragą galima iškepti iš paprastų, beveik kiekvienoje virtuvėje randamų ingredientų.
cukrus
Naujausias
Svieste ir cukruje karamelizuotos kriaušės, minkštas vanilinis pagrindas ir lengvas cinamono aromatas – šis pyragas puikiai tinka prie popietinės kavos ar arbatos. Kepamas apverčiamas pyragas atrodo puošniai, nors jo gamybai nereikia sudėtingų ingredientų.
Žagarėliai – vienas iš tų senųjų lietuviškų kepinių, kurių kvapas daugeliui primena vaikystę, močiutės virtuvę ir didelę lėkštę ką tik iškeptų skanėstų, gausiai apibarstytų cukraus pudra.
Itališki „Amaretti“ – nedideli migdoliniai sausainiai, kuriems nereikia nei kvietinių miltų, nei sviesto. Jų paviršius lengvai sutrūkinėja ir apsitraukia cukraus pudra, o vidus išlieka minkštas, drėgnas bei maloniai primena marcipaną.
Skruzdėlės virtuvėje dažnai pasirodo netikėtai: vieną dieną ant stalviršio pastebite vos kelias, o kitą rytą jos jau keliauja visa eile link cukraus, duonos trupinių, vaisių dubens ar šiukšliadėžės. Daugelis iš karto griebiasi purškalų ar liaudiškų priemonių, tačiau tai ne visada išsprendžia problemą.
Kasmet Vokietijoje vykstanti tarptautinė saldumynų ir užkandžių paroda „ISM“ tampa savotišku lakmuso popierėliu, nes čia pirmiausia testuojamos naujovės, kurios netrukus pasieks vartotojų krepšelius visame pasaulyje.
Kartais gliukozės šuolius sukeliantys „kaltininkai" slepiasi visai ne ten, kur jų tikimės – juos gali lemti ne tik tam tikras maistas, bet ir porcijų dydis, judėjimo stoka, prastas miegas ar net įtempta diena. „Aconitum" konsultuojanti gydytoja Vitalija Ligeikaitė paaiškina, kodėl saldumynai – tik viena dėlionės dalis ir kokie paprasti įpročiai gali padėti palaikyti stabilesnę gliukozės koncentraciją kraujyje.
Rudenį sunokę svarainiai vilioja ryškiu kvapu, tačiau paragavus šviežių vaisių jų rūgštumas dažnai priverčia susiraukti. Užtat supjaustyti plonomis skiltelėmis ir sumaišyti su cukrumi jie tampa aromatingu ruošiniu arbatai.
Vis dėlto vien informacijos pateikimo nepakanka. Kad ji būtų naudinga, vartotojai turi ją suprasti taip, kaip buvo numatyta. Priešingu atveju net ir teisingai pateikta informacija gali būti interpretuojama skirtingai ir daryti kitokią įtaką sprendimams, nei tikėtasi.
Panakota – tai švelnus itališkas desertas iš grietinėlės, pieno, cukraus ir želatinos. Jos pavadinimas reiškia „virta grietinėlė“, tačiau iš tiesų gaminimas labai paprastas: tereikia pašildyti pieno ir grietinėlės mišinį, ištirpinti želatiną, supilstyti į indelius ir palikti sustingti.
Kai norisi ko nors saldaus, visai nebūtina griebtis įprastų desertų su dideliu kiekiu cukraus. Skanūs desertai gali būti ir lengvesni, ir naudingesni, o saldumą jiems gali suteikti vaisiai, uogos ar natūralūs ingredientai.
Ilgus metus šis vaisius buvo neteisingai nurašytas kaip „cukraus bomba“, kurios reikėtų vengti norintiems sulieknėti ar kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Tačiau mitybos specialistai šiandien žvelgia į jį visai kitaip ir pabrėžia: problema slypi ne vaisiuje, o mūsų supratime apie cukrų.















