Pomidorų krūmai atrodo vešlūs, šakos linksta nuo vaisių, tačiau derlius vis dar atkakliai žalias? Liepai artėjant prie pabaigos gali pasirodyti, kad kažkas nepavyko: gal pomidorams trūksta trąšų, vandens ar saulės?
Neskubėkite jų papildomai tręšti ar nuskabyti pusės lapų. Pomidorų nokimą lemia ne vien saulė. Jam įtakos turi pasirinkta veislė, oro temperatūra, augalo mityba, drėgmė ir net tai, kiek vaisių vienu metu augina krūmas.
Štai šešios dažniausios priežastys, kodėl pomidorai ilgai išlieka žali, ir ką dar galima padaryti, kad derliaus sulauktumėte greičiau.
1. Pomidorai dar paprasčiausiai nesubrendo
Dideli, sodriai žali pomidorai gali atrodyti jau visiškai užaugę, tačiau vaisiaus dydis dar nereiškia, kad jis pasiruošęs keisti spalvą. Pirmiausia pomidoras turi pasiekti fiziologinę brandą, o tik tada prasideda aktyvus nokimas.
Skirtingos pomidorų veislės noksta nevienodu laiku. Ankstyvosios gali pradėti rausti gana greitai, o vidutinio vėlyvumo ir vėlyvosioms veislėms reikia gerokai daugiau kantrybės. Stambiavaisiai pomidorai dažniausiai taip pat bręsta ilgiau nei vyšniniai ar mažesnių vaisių pomidorai.
Vertėtų patikrinti sėklų pakuotę ar daigų etiketę – joje paprastai nurodoma, ar veislė ankstyva, vidutinio ankstyvumo, ar vėlyva. Kartais žalio derliaus priežastis yra ne priežiūros klaida, o tiesiog pasirinktos veislės savybės.
2. Šiltnamyje arba lauke per karšta
Gali skambėti keistai, tačiau pomidorai geriausiai noksta ne per didžiausius karščius. Optimali vaisių nokimo temperatūra yra maždaug 20–25 °C. Kai oras ilgiau įkaista virš 29–30 °C, raudoną spalvą suteikiančių pigmentų gamyba sulėtėja.
Dėl to pomidorai gali ilgai likti žali, gelsvi arba nokti netolygiai. Ypač dažnai taip nutinka nevėdinamuose šiltnamiuose, kuriuose saulėtą dieną temperatūra būna gerokai aukštesnė nei lauke.
Karštomis dienomis šiltnamio duris ir orlaides reikėtų laikyti atidarytas. Jei viduje vis tiek labai karšta, gali padėti pavėsinimo tinklas. Tačiau nereikėtų nuskabyti visų vaisius dengiančių lapų – be jų pomidorai gali nudegti saulėje. Atvėsus orams nokimas paprastai vėl pajuda.
3. Naktys per vėsios
Pomidorai nemėgsta ne tik kaitros, bet ir ilgiau užsitęsusios vėsos. Kai naktys šaltos, o temperatūra nukrinta maždaug iki 13 °C ar dar žemiau, vaisių vystymasis ir nokimas pastebimai sulėtėja.
Tai ypač aktualu lauke auginamiems pomidorams. Net jei dienos saulėtos, kelios vėsios naktys iš eilės gali pristabdyti augalo procesus. Šaltoje dirvoje šaknys taip pat prasčiau pasisavina vandenį ir maisto medžiagas.
Lauke augančius pomidorus vėsesnėmis naktimis galima pridengti agrodanga, tačiau ryte ją būtina nuimti. Šiltnamio duris vakare reikėtų uždaryti anksčiau, kad viduje ilgiau išliktų per dieną sukaupta šiluma.
4. Augalas gavo per daug azoto
Jeigu pomidorų krūmai labai aukšti, lapai dideli ir tamsiai žali, nuolat auga nauji ūgliai, tačiau vaisiai neskuba nokti, galima įtarti azoto perteklių.
Azotas skatina lapų ir stiebų augimą. Kai jo per daug, augalas didelę dalį energijos skiria naujai žalumai, o vaisių formavimasis ir branda sulėtėja. Taip gali nutikti per dažnai naudojant universalias trąšas, žolių raugą, paukščių mėšlo tirpalą ar kitus daug azoto turinčius mišinius.
Tokiu atveju papildomą tręšimą azotu reikėtų nutraukti. Nepulkite kompensuoti situacijos didelėmis kitų trąšų dozėmis – pertręštas augalas neatsigaus greičiau. Geriau palaikykite tolygų laistymą ir leiskite jam panaudoti dirvoje jau esančias medžiagas.
5. Krūmui trūksta šviesos arba jis pernelyg sutankėjęs
Pomidorų augalui reikia bent šešių valandų tiesioginės saulės per dieną. Jei krūmai pasodinti prie aukštos tvoros, po medžiais, per arti vienas kito arba juos užstoja kiti augalai, fotosintezė vyksta lėčiau. Tuomet augalas pagamina mažiau energijos vaisiams auginti.
Šiltnamyje problemą gali sustiprinti nekontroliuojami pažastiniai ūgliai. Tanki lapija blogina oro cirkuliaciją ir užstoja šviesą visam augalui.
Vis dėlto pomidorų nereikia paversti beveik plikais stiebais. Pats vaisius gali sunokti ir negaudamas tiesioginių saulės spindulių, o lapai jam reikalingi energijai gaminti ir apsaugai nuo nudegimų. Pašalinkite apatinius, žemę liečiančius, pageltusius ar ligotus lapus ir nereikalingus pažastinius ūglius, bet sveiką viršutinę lapiją palikite.
6. Pomidorai patiria drėgmės stresą
Viena savaitė sausa, kitą – gausus lietus, o tarp jų pomidorai palaistomi dideliu kiekiu vandens. Toks režimas augalui nėra palankus.
Kai dirva nuolat svyruoja nuo visiškai išdžiūvusios iki permirkusios, nukenčia šaknų veikla, vaisių kokybė ir augalo gebėjimas normaliai vystytis. Perteklinė drėgmė išstumia iš dirvos orą, o per sausa žemė neleidžia šaknims pasisavinti reikalingų medžiagų.
Pomidorus geriau laistyti rečiau, tačiau gausiai ir tiesiai prie šaknų. Tarp laistymų paviršius gali šiek tiek pradžiūti, bet gilesnis dirvos sluoksnis neturėtų visiškai išdžiūti. Šiaudų, nupjautos žolės ar kito organinio mulčio sluoksnis padės išlaikyti tolygesnę drėgmę.
Ar galima žalius pomidorus nuskinti?
Jeigu pomidoras pasiekė veislei būdingą dydį, jo spalva tapo šviesesnė, o prie kotelio jau matyti gelsvas, rausvas ar oranžinis atspalvis, vaisius galima nuskinti ir baigti nokinti patalpoje.
Sudėkite pomidorus vienu sluoksniu į dėžę ir laikykite kambario temperatūroje, atokiau nuo tiesioginės saulės. Nokimą gali paspartinti šalia padėtas prinokęs obuolys arba bananas, išskiriantis etileną.
Žalių pomidorų nedėkite į šaldytuvą – žema temperatūra stabdo nokimą ir gali pabloginti jų skonį bei tekstūrą. Labai tamsiai žali, dar nepasiekę reikiamos brandos vaisiai patalpoje gali taip ir nesunokti arba pradėti gesti.
Svarbiausia – nebandyti pomidorų „paskubinti“ dar viena stipria trąšų porcija ar pašalinant beveik visus lapus. Dažniausiai jiems reikia ne agresyvesnės priežiūros, o stabilesnės temperatūros, tolygaus laistymo ir dar šiek tiek laiko.
