Gervuogės – tai ne tik skanios, bet ir nepelnytai primirštos uogos, kurios pasižymi išskirtine maistine verte ir gausybe naudų sveikatai. Tamsiai mėlynos, beveik juodos spalvos vaisiai ne tik puošia desertus ar kepinius, bet ir gali tapti puikia kasdienio maisto raciono dalimi – ypač tiems, kurie rūpinasi savo sveikata, imunitetu ar ieško natūralių antioksidantų šaltinių.

Gervuogių maistinė sudėtis – tikra supermaisto galia

Gervuogės yra mažai kaloringos, bet labai maistingos. Vos 100 gramų šių uogų turi:

• Tik apie 40–50 kalorijų
• Daug vitamino C – stiprina imunitetą
• Vitaminų A, K, E ir B grupės vitaminų
• Kalcį, magnį, kalį, geležį, cinką
• Gausybę antioksidantų, ypač antocianinų, suteikiančių tamsią spalvą
• Skaidulų – gerina virškinimą

Tai – viena iš tų uogų, kuri sujungia mažą kaloringumą su didžiule nauda organizmui.

7 pagrindinės gervuogių naudos sveikatai

1. Stiprina imuninę sistemą

Dėl didelio vitamino C ir antioksidantų kiekio gervuogės padeda kovoti su infekcijomis, virusais bei stiprina organizmo atsparumą.

2. Gerina virškinimą

Gervuogės turtingos skaidulų, kurios gerina žarnyno veiklą, palaiko sveiką mikroflorą ir padeda išvengti vidurių užkietėjimo.

3. Padeda kovoti su uždegimais

Antocianinai – stiprūs antioksidantai, esantys gervuogėse – mažina uždegiminius procesus organizme, todėl jos naudingos sergant lėtinėmis ligomis ar tiesiog po aktyvesnio fizinio krūvio.

4. Saugos tavo širdį

Reguliarus uogų vartojimas siejamas su geresne širdies ir kraujagyslių sveikata. Gervuogės gali padėti reguliuoti kraujospūdį, mažinti blogojo cholesterolio kiekį.

5. Naudingos akims ir odai

Vitaminai A, E ir antioksidantai lėtina senėjimo procesus, saugo odos elastingumą ir gerina regėjimą. Gervuogės gali būti natūralus „grožio papildas“ tiesiai iš gamtos.

6. Tinka sergantiems diabetu ar norintiems kontroliuoti svorį

Dėl mažo glikeminio indekso gervuogės nekelia cukraus kiekio kraujyje staigiai. Be to, skaidulos padeda jaustis sotiems ilgiau.

7. Skatina smegenų veiklą

Flavonoidai, esantys uogose, gali turėti teigiamos įtakos atminčiai, dėmesiui, nuotaikai – ypač vyresniame amžiuje.

Kaip įtraukti gervuoges į mitybą?

Gervuogės yra universalios – jas galima naudoti tiek šviežias, tiek šaldytas ar džiovintas. Štai keletas idėjų:

• Įmaišyk į košę ar jogurtą pusryčiams
• Dėk į žaliuosius kokteilius
• Naudok kepiniuose – pyraguose, keksiukuose
• Džiovintas gervuoges naudok kaip užkandį arba mišinyje su riešutais
• Virk uogienę ar sirupą be cukraus – puikus priedas prie varškės ar blynelių
• Naudok arbatai arba vandeniui pagardinti – gaivu ir naudinga

Naudinga žinoti:

• Nors gervuogės yra labai naudingos, jautresniems skrandžiams dideli jų kiekiai gali sukelti rūgštingumą – vartok saikingai.
• Jei renkatės miškuose ar laukinėje gamtoje augančias gervuoges, visada nuplaukite kruopščiai.
• Šaldytos gervuogės išsaugo daugumą naudingų savybių, todėl jas verta kaupti šaldiklyje žiemai.

The post Gervuogės – juodasis gamtos auksas: kokią naudą jos teikia sveikatai? appeared first on PANELĖ.

KMI (kūno masės indekso) skaičiuoklė – vienas paprasčiausių būdų įsivertinti, ar jūsų svoris atitinka sveikatos rekomendacijas. Ši priemonė ypač populiari tarp žmonių, kurie rūpinasi savo sveikata, mityba ir fiziniu aktyvumu. Tačiau ar žinote, ką iš tiesų reiškia jūsų KMI (Kūno masės indekso) rezultatas? Kada verta susirūpinti? Ir svarbiausia – kokių veiksmų imtis toliau?

Kas yra KMI?

Kūno masės indeksas (KMI) – tai skaičius, apskaičiuojamas pagal formulę:

KMI = kūno svoris (kg) / ūgis² (m²)

Tai pasaulyje plačiai naudojamas įrankis, padedantis įvertinti, ar žmogaus svoris yra normalus, ar yra antsvoris, nutukimas ar svorio trūkumas.

KMI reikšmės suaugusiesiems:

🟢 Svarbu: KMI skaičiuoklė tinka suaugusiesiems nuo 18 iki 65 metų. Vaikams ir paaugliams taikomos kitos normos.

Kodėl verta naudoti KMI skaičiuoklę?

• ✅ Greita ir paprasta – nereikia jokių papildomų matavimų ar prietaisų.
• ✅ Padeda įvertinti sveikatos rizikas – antsvoris ir nutukimas susiję su padidėjusia širdies ligų, diabeto, sąnarių problemų rizika.
• ✅ Motyvuoja pokyčiams – rezultatas gali paskatinti keisti gyvenimo būdą.

KMI ribotumai, kuriuos būtina žinoti

Nors KMI skaičiuoklė yra patogus orientyras, ji turi savo trūkumų:

• ❗ Neskiria riebalų ir raumenų masės. Pavyzdžiui, sportininkas gali turėti aukštą KMI, bet būti visiškai sveikas.
• ❗ Nesiūlo asmeninių rekomendacijų.
• ❗ Netinka vaikams, paaugliams ir vyresniems nei 65 metų žmonėms.
• ❗ Neatsižvelgia į lytį, kūno sudėjimą ar etninę kilmę.

👉 Dėl šių priežasčių KMI reikėtų vertinti tik kaip bendrą gairę, o ne galutinę diagnozę.

🎯 Konkretūs patarimai pagal KMI rezultatą

🔻 KMI < 18.5 – svorio trūkumas

• Valgykite 5–6 kartus per dieną, rinkitės kaloringesnius, bet sveikus produktus (riešutus, avokadus, alyvuogių aliejų).
• Vartokite daugiau baltymų: žuvis, kiaušiniai, pieno produktai.
• Venkite drastiškų dietų ar „detoksų“ – jie dar labiau alina organizmą.
• Pasitarkite su gydytoju – svorio trūkumas gali būti ir sveikatos problemų simptomas.

✅ KMI 18.5–24.9 – normalus svoris

• 30–45 min. fizinio aktyvumo 3–5 kartus per savaitę (greitas ėjimas, joga, plaukimas).
• 80/20 taisyklė: 80 % sveika mityba, 20 % lankstumas (malonumai be kaltės).
• Miegokite 7–9 valandas – nepakankamas miegas skatina svorio augimą.
• Sekite progresą: naudokite mitybos programėles ar užrašus.

🔺 KMI 25–29.9 – antsvoris

• Pradėkite nuo mažų pokyčių: cukrų keiskite vaisiais, baltą duoną – pilno grūdo.
• Vartokite daugiau daržovių (bent 400 g per dieną).
• Gerkite 1,5–2 litrus vandens per dieną – tai padeda valyti organizmą ir mažina alkį.
• Kasdien judėkite: laiptai vietoj lifto, pasivaikščiojimas po darbo.

🚨 KMI > 30 – nutukimas

• Pasitarkite su dietologu – jums gali prireikti individualizuoto plano.
• Venkite „greitų dietų“ – jos nesuteikia ilgalaikio efekto.
• Gali būti naudinga atlikti papildomus tyrimus: gliukozės, cholesterolio lygį.
• Emocinė sveikata – svarbi. Nutukimą dažnai lydi emocinis valgymas. Pagalvokite apie psichologo konsultaciją.

Kitos skaičiuoklės, kurios padeda įvertinti kūno būklę

Norint išsamiau suprasti savo kūno sudėjimą ir sveikatą, rekomenduojame naudoti papildomas skaičiuokles:

• 📏 Liemens ir klubų santykis – parodo pilvo riebalų pasiskirstymą.
• ⚖️ Kūno riebalų procento skaičiuoklė – tikslesnė nei KMI.
• 💧 Vandens normos skaičiuoklė – padeda užtikrinti pakankamą hidrataciją.
• 🔥 Kalorijų poreikio skaičiuoklė – leidžia suplanuoti svorio metimo ar priaugimo tikslus.

KMI skaičiuoklė vaikams ir paaugliams – kuo ji skiriasi?

Vaikų ir paauglių augimas bei kūno pokyčiai yra dinamiški, todėl jų KMI įvertinimui taikomos percentilinės lentelės, kuriose atsižvelgiama į:

• amžių,
• lytį,
• augimo normas.

👉 Jei norite įvertinti vaiko KMI – rekomenduojama naudotis specialiomis pediatrinėmis skaičiuoklėmis arba kreiptis į šeimos gydytoją.

KMI skaičiuoklė – ne tik skaičius, bet pradžia pokyčiams

KMI gali būti pirmas žingsnis į sveikesnį gyvenimą. Svarbiausia – rezultatus suprasti plačiau, vertinti atsakingai ir esant reikalui – imtis veiksmų. Sveika gyvensena – tai ne tik svoris, bet ir emocinė gerovė, judėjimas, kokybiškas miegas, subalansuota mityba.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Kiek kartų per metus reikėtų tikrinti KMI?
Rekomenduojama tai daryti 1–2 kartus per metus arba keičiantis gyvenimo būdui.

Ką daryti, jei KMI rodo „normalu“, bet aš jaučiuosi blogai?
Tokiu atveju verta atlikti išsamesnius tyrimus – KMI nėra vienintelis sveikatos rodiklis.

Ar galima KMI pasitikėti 100 %?
Ne. Tai tik vienas iš orientyrų. Tikslesnį vaizdą suteikia kompleksinis vertinimas: KMI + riebalų procentas + kraujo tyrimai + gydytojo įžvalgos.

The post KMI skaičiuoklė: kaip suprasti savo kūno būklę ir ką daryti toliau? appeared first on PANELĖ.

Manuka medus – tai ne šiaip sau saldumo šaltinis, o vienas vertingiausių natūralių produktų pasaulyje, garsėjantis savo unikaliomis gydomosiomis savybėmis. Šis medus išgaunamas Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje iš manukos krūmo (lot. Leptospermum scoparium) žiedų. Jo išskirtinumas slypi ne tik kilmėje, bet ir turtingoje sudėtyje, kuri daro teigiamą poveikį sveikatai.

Kuo manukos medus skiriasi nuo paprasto medaus?

Skirtingai nei įprastas medus, manukos medus pasižymi stipriomis antibakterinėmis savybėmis, kurias suteikia unikalus junginys – metilglioksalis (MGO). Būtent MGO koncentracija lemia manukos medaus kokybę, kuri žymima UMF (Unikalus Manuka Faktorius) skaičiumi – kuo didesnis skaičius, tuo stipresnis poveikis.

Naudingos savybės:

1. Natūralus antibiotikas
   Dėl stipraus antibakterinio poveikio manukos medus gali padėti kovoti su įvairiomis infekcijomis, ypač gerklės skausmu, peršalimu ar kosuliu.
2. Odos gijimas
   Tepamas ant žaizdų, įpjovimų ar spuogų, manukos medus padeda greičiau gyti odai ir mažina uždegimą.
3. Virškinimo sistemos draugas
   Reguliariai vartojamas manukos medus gali sumažinti skrandžio rūgštingumą, padėti kovoti su refliuksu ir netgi H. pylori bakterija, kuri siejama su opomis.
4. Imuninės sistemos stiprinimas
   Dėl savo antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių, manukos medus stiprina imunitetą ir padeda organizmui greičiau pasveikti.
5. Burnos higiena
   Jis padeda kovoti su bakterijomis, sukeliančiomis dantenų ligas ir nemalonų burnos kvapą.

Kaip pasirinkti tikrą manukos medų?

• Ieškokite UMF arba MGO žymėjimo ant etiketės.
• Rekomenduojama rinktis medų, kurio UMF yra nuo 10 iki 20+ – tai reiškia stipresnį antibakterinį poveikį.
• Venkite neaiškios kilmės produktų be oficialių sertifikatų.

Kaip vartoti?

• Kasdien po 1 arbatinį šaukštelį – gryną arba ištirpintą šiltame vandenyje (ne karštame, kad neprarastų savybių).
• Galite naudoti kaip natūralų saldiklį ar tepti ant odos kaip kaukę.

The post Manuka medus: kas tai ir kuo jis ypatingas? appeared first on PANELĖ.

Tikriausiai ne kartą teko išgirsti, kad „jei jau tokie genai – nieko nepadarysi”. Tačiau šiandien mokslas pateikia kiek kitokią versiją. Iš tiesų, genai – tik pradinis scenarijus, o kaip jis bus išplėtotas daugiausia priklauso nuo mūsų pačių. Epigenetika – viena sparčiausiai besivystančių biologijos sričių – atskleidžia, kad gyvenimo būdas, mityba, emocinė būsena, net aplinkos tarša ar socialiniai ryšiai gali lemti, kurie mūsų genai bus aktyvūs, o kurie liks „išjungti”. Tad, kokie veiksniai dažniausiai sukelia neigiamus epigenetinius pokyčius ir kaip galime koreguoti savo epigenetinį kodą? Apie visa tai pasakoja „Aconitum” konsultuojanti gydytoja endobiogenikė Ausma Krupavičė.

Genus galima „įjungti” ir „išjungti”

Žmogui, pirmąkart girdinčiam sąvoką „epigenetika”, gali būti keblu suprasti, kuo ji skiriasi nuo genetikos ir kodėl apie ją vis dažniau kalba ne tik mokslininkai, bet ir sveikatos specialistai. Tačiau būtent epigenetika šiandien atskleidžia vieną svarbiausių žinučių: mes galime turėti didesnę įtaką savo sveikatai, nei iki šiol manėme.

„Epigenetika analizuoja, kaip aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai daro įtaką genų raiškai bei reguliuoja organizmo funkcijas. Šie procesai lemia, kurie genai bus aktyvuoti, o kurie – „išjungti”, priklausomai nuo tokių veiksnių kaip mityba, aplinkos sąlygos ir propaguojamas gyvenimo būdas. Vadinasi, daug galios yra mūsų pačių rankose – epigenetika įgalina mus keistis. Iš esmės, epigenetika valdo genetiką – jei genomą įsivaizduotume kaip kompiuterį, tai epigenomas būtų jo programinė įranga”, – aiškina A. Krupavičė.

Didžiulę įtaką turi gyvenimo būdo pasirinkimai

Ne vienam atrodo, kad paveldimumas – tai gyvenimo scenarijus, kurio pakeisti negalime. Tačiau šiuolaikinis mokslas kviečia pažvelgti giliau ir suprasti: tai, kaip gyvename, ką valgome, net ką jaučiame, gali daryti įtaką mūsų genų aktyvumui.

„Mes patys galime daryti teigiamą įtaką epigenetiniams procesams, nes jie, daugiausia priklauso nuo mūsų kasdienių gyvenimo būdo pasirinkimų – mitybos, fizinio aktyvumo, miego, streso. Tačiau tai reikalauja žinių ir supratimo, kas naudinga, o kas gali būti žalinga. Tam tikrų medžiagų, maisto papildų vartojimas per epigenetinius mechanizmus gali paveikti genų raišką. Kasdieniai mūsų pasirinkimai – ar sportuojame, ar sveikai maitinamės, kiek streso patiriame, lemia savijautą, polinkį į tam tikrus susirgimus”, – tvirtina endobiogenikė.    

Pokyčiai įvyksta greitai

Gydytojos teigimu, kai kurie epigenetiniai pokyčiai įvyksta gan greitai, o kitų pasireiškimui reikia ilgesnio laiko. Tačiau svarbu suprasti, kad tai yra nuolat besikeičiantys procesai, kuriuos galima paveikti ir pakreipti kita linkme.

„Epigenetiniai procesai yra dinamiški ir grįžtami. Skirtingai nei genetiniai pokyčiai, kurie yra pastovūs, epigenetiniai gali kisti reaguodami į mitybą, fizinį aktyvumą, stresą, miego kokybę, aplinkos veiksnius ir net socialinius ryšius. Pavyzdžiui, ilgai trunkantis stresas gali sukelti nuoseklius epigenetinius pokyčius”, – sako A. Krupavičė.

Epigenetiniai procesai vyksta visą gyvenimą

Specialistė pabrėžia, kad epigenetiniai procesai vyksta visą gyvenimą, nuo pat pirmųjų vystymosi akimirkų, o kiekvienas gyvenimo etapas skirtingai veikia mūsų epigenetinį kodą. Dėl šios priežasties labai svarbu jau ankstyvame amžiuje formuoti gerus įpročius.

„Epigenetiniai pokyčiai vyksta per visus žmogaus gyvenimo etapus. Kiekvienas jų turi skirtingą poveikį epigenetiniam kodui. Jau vaisiaus vystymosi metu veikiamas epigenomas. Mamos patiriamas stresas, mitybos įpročiai, aplinkos toksinai turi įtakos vaisiaus formavimosi procesams, nes lemia epigenetinius pokyčius. Po gimimo ir augant vis daugiau išorinių aplinkos veiksnių pradeda daryti įtaką žmogaus vystymuisi. Ankstyvosios gyvenimo patirtys, pavyzdžiui, santykiai su tėvais, lemia tolesnius epigenetinius pokyčius, veikia besivystančias neuronų grandines. Teigiamos ir neigiamos patirtys ankstyvame gyvenime sukuria biologinę atmintį, o epigenetiniai DNR pokyčiai įrašo šias patirtis į besivystančias smegenų neuronines grandines, formuodami ilgalaikį poveikį žmogaus gyvenimo eigai. Suaugusiame amžiuje vidiniai signalai vis dar svarbūs fiziniam augimui ir mokymuisi, tačiau pamažu didesnę reikšmę įgauna aplinkos bei socialinės įtakos. Lankstus epigenomas padeda mums prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio ir mokytis iš savo patirties”, –  pasakoja endobiogenikė.

Sritis sparčiai vystosi  

Nors epigenetika dar ganėtinai nauja, tačiau sparčiai besivystanti mokslo sritis. Žinios apie epigenetiką jau taikomos praktikoje – jos tampa pagrindu kuriant naujus, moksliškai pagrįstus sprendimus. Vieną tokių pavyzdžių jau galime matyti ir mūsų šalyje – remdamiesi epigenetikos principais, Šveicarijos ir Lietuvos mokslininkai sukūrė inovatyvius produktus, galinčius prisidėti prie genų aktyvumo reguliavimo. Lietuvoje pristatyta pirmoji epigenetinė „Aconitum” maisto papildų linija, skirta padėti reguliuoti genų veiklą per specifines veikliąsias medžiagas. Pasak A. Krupavičės, epigenetiniai maisto papildai smarkiai skiriasi nuo įprastinių papildų – jų veikimas pagrįstas visai kitokiu principu.   

„Įprasti maisto papildai labiau orientuoti į trūkstamų medžiagų, vitaminų atstatymą, papildymą. Epigenetiniuose papilduose esantys ingredientai veikia epigenetinius mechanizmus, o per juos ir genų raišką, moduliuoja ląstelių veiklą. Tai gali turėti ilgalaikį poveikį organizmo sveikatai”, – teigia gydytoja.  

Reaguoja į organizmo energijos poreikius

Pasak endobiogenikės A. Krupavičės, epigenetika atlieka itin svarbų vaidmenį reguliuojant energijos gamybą ir organizmo atsistatymo procesus.

„Epigenetika reguliuoja mūsų organizmo funkcijas per įvairius mechanizmus, kurie veikia mūsų genų išraišką – ji nurodo, kuriems genams ir kada būti aktyviems be pačių genų sekos pakeitimų. Epigenetiniai mechanizmai kruopščiai reguliuoja imuninės sistemos ląstelių veiklą ir uždegiminius procesus, padeda reguliuoti medžiagų apykaitą ir energijos gamybą ląstelėse, reaguojant į organizmo energijos poreikius. Epigenetika ne tik keičia genų ekspresiją, bet ir prisideda prie organizmo gebėjimo prisitaikyti prie skirtingų energetinių poreikių ir užtikrinti efektyvų atsistatymą po pažeidimų ar streso. Organizmas kasdien susiduria su įvairiais iššūkiais, pavyzdžiui, kenčia nuo oksidacinio streso, uždegimo ar sužeidimų, kurie gali sutrikdyti ląstelių funkcijas. Epigenetiniai pokyčiai padeda organizmui reaguoti į šiuos iššūkius. Pavyzdžiui, kai ląstelės patiria stresą, epigenetiniai mechanizmai gali aktyvuoti tam tikrus genus, kurie padeda kovoti su pažeidimais, taisyti DNR ar mažinti uždegimą”, – pasakoja A. Krupavičė.   

The post Genai – ne nuosprendis: gydytoja endobiogenikė atskleidė, kaip galime perrašyti savo sveikatos scenarijų appeared first on PANELĖ.

Džiovintos slyvos – tai ne tik saldus užkandis, bet ir viena vertingiausių džiovintų vaisių rūšių, kuri nuo seno vertinama dėl savo teigiamo poveikio virškinimui, kaulų sveikatai ir net odos grožiui. Nors dažnai pamirštamos, džiovintos slyvos turėtų atsirasti kiekvieno mūsų mityboje – ir ne kartą per metus, o kasdien.

1. Palaiko sklandų virškinimą

Džiovintos slyvos ypač turtingos skaidulomis, kurios skatina žarnyno judesius ir padeda išvengti vidurių užkietėjimo.

Pakanka vos 4–5 slyvų per dieną, kad pagerėtų žarnyno veikla natūraliai – be vaistų.

2. Gali stiprinti kaulus

Tyrimai rodo, kad džiovintos slyvos padeda sulėtinti kaulų tankio mažėjimą, ypač moterims po menopauzės. Jose esantis boras, vitaminas K ir kalis prisideda prie kaulų stiprumo.

Tai vienas iš retų vaisių, siejamų su osteoporozės prevencija.

3. Sumažina cholesterolio lygį

Slyvų skaidulos padeda „surinkti“ blogąjį cholesterolį (MTL) žarnyne ir pašalinti jį iš organizmo, taip prisidėdamos prie širdies ir kraujagyslių sistemos apsaugos.

4. Padeda kontroliuoti apetitą ir cukraus kiekį kraujyje

Džiovintos slyvos pasižymi žemu glikemijos indeksu – tai reiškia, kad nekelia staigaus cukraus šuolio, o ilgai suteikia sotumo jausmą. Jos puikiai tinka kaip sveikas užkandis tarp pagrindinių valgymų.

5. Prisideda prie energijos ir nuotaikos

Slyvos – natūralus vitaminų B grupės, magnio, geležies šaltinis. Šie elementai būtini nervų sistemos veiklai, energijai ir bendrai savijautai.

Kaip įtraukti į kasdienę mitybą?

• Rytą – su avižine koše ar jogurtu
• Užkandžiams – kartu su riešutais ar sėklomis
• Vakare – kaip natūralus desertas vietoje saldainių
• Dėti į salotas ar troškinius (ypač derinyje su mėsa)

Naudingi patarimai:

• Rinkitės nesaldintas, be papildomo cukraus džiovintas slyvas.
• Jei slyvos kietokos – trumpam pamirkykite šiltame vandenyje.
• Per dieną pakanka 3–6 vienetų – daugiau gali sukelti laisvinamąjį poveikį.

The post Džiovintos slyvos kasdien: mažas įprotis, didžiulė nauda sveikatai appeared first on PANELĖ.

Ar dažnai rytais jaučiatės apsnūdę, sunkiai pradedate dieną ar skundžiatės lėtu virškinimu? Yra vienas paprastas, bet itin veiksmingas gėrimas, kuris gali tapti tikru jūsų rytinės rutinos herojumi. Jis – šilto vandens, citrinos sulčių ir imbiero mišinys. Šis natūralus gėrimas ne tik žadina organizmą, bet ir skatina virškinimą, stiprina imuninę sistemą bei gerina bendrą savijautą.

Kodėl verta gerti šį gėrimą rytais?

☀️ Pažadina organizmą

Šiltas vanduo skatina kraujotaką ir švelniai „paleidžia“ vidaus organų darbą. Citrina suteikia energijos ir pakelia nuotaiką, o imbieras aktyvina virškinimą bei medžiagų apykaitą.

🍋 Gerina virškinimą

Citrinos sultys skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, o imbieras mažina pilvo pūtimą ir nevirškinimą. Šis derinys padeda išvengti rytinio sunkumo jausmo.

💧 Skatina detoksikaciją

Šis gėrimas padeda organizmui atsikratyti naktį susikaupusių toksinų, valo kepenis ir veikia kaip švelnus diuretikas.

💪 Stiprina imunitetą

Citrina – puikus vitamino C šaltinis, o imbieras turi priešuždegiminių savybių. Reguliariai geriant šį gėrimą, organizmas tampa atsparesnis peršalimams.

Receptas: kaip paruošti rytinį žadinantį gėrimą

Reikės:

• 1 stiklinės šilto (ne karšto!) vandens
• 1/2 citrinos sulčių
• 1 arbatinio šaukštelio tarkuoto šviežio imbiero (arba žiupsnelio džiovinto)
• (neprivaloma) 1 arbatinio šaukštelio medaus – jei norisi švelnesnio skonio

Paruošimas:
Viską sumaišykite ir gerkite tuščiu skrandžiu ryte, likus bent 20–30 minučių iki pusryčių.

Kada pajusite poveikį?

Dauguma žmonių sako, kad jau po kelių dienų jaučiasi lengvesni, mažiau apsnūdę rytais, pagerėja tuštinimasis ir sumažėja potraukis nesveikam maistui. Ilgainiui gali pagerėti ir odos būklė bei sumažėti pilvo pūtimas.

Svarbu:

• Gėrimą gerkite šiltą, ne karštą – kad nepakenktumėte skrandžiui ir neišardytumėte naudingųjų medžiagų.
• Jei turite skrandžio opų, padidėjusį rūgštingumą ar kitų virškinimo problemų – pasitarkite su gydytoju.

The post Gėrimas rytais, kuris padeda greičiau atsibusti ir gerina virškinimą appeared first on PANELĖ.

Kai nuotaika svyruoja, o stresas spaudžia pečius, daugelis iš mūsų ieško paguodos maiste. Tačiau ar žinojote, kad yra užkandis, kuris ne tik skanus, bet ir natūraliai padeda sumažinti stresą bei pagerinti savijautą? Ir ne, tai ne šokoladas! Kalbame apie riešutus ir juodąjį šokoladą – šį puikų derinį, kuris tapo tikru „nuotaikos gelbėtoju“.

Kodėl šis užkandis toks veiksmingas?

🥜 Riešutai – energijos ir smegenų maistas

Riešutai, ypač migdolai, graikiniai ir anakardžiai, gausūs:

• Magnio, kuris padeda mažinti nerimą ir įtampą;
• Omega-3 riebalų rūgščių, kurios palaiko nervų sistemos balansą;
• Baltymų ir skaidulų, kurie stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje, išvengiant staigių nuotaikos svyravimų.

🍫 Juodasis šokoladas – natūralus laimės hormono skatintojas

Nedidelis kiekis kokybiško (70 % ir daugiau kakavos) juodojo šokolado:

• Skatina serotonino gamybą – „geros savijautos“ cheminę medžiagą smegenyse;
• Turi flavonoidų, kurie pagerina kraujotaką smegenyse ir gali mažinti nuovargį;
• Mažina kortizolio – pagrindinio streso hormono – kiekį.

Kaip paruošti šį užkandį?

Greitas receptas:
Sumaišykite saują riešutų su keliais gabalėliais juodojo šokolado. Galite pridėti džiovintų vyšnių, datulių ar net kokosų drožlių – taip gausite natūraliai saldų, energijos suteikiantį mišinį.

Kada vartoti?

• Darbo dienos metu, kai jaučiate nuovargį ar įtampą.
• Prieš svarbų susitikimą, kad susikauptumėte ir nusiramintumėte.
• Vakarais, kai norisi ko nors skanaus, bet nenorite persivalgyti.

Patarimas: saikingumas – raktas

Riešutai ir šokoladas yra kaloringi, tad rekomenduojama porcijos dydis – apie 30 gramų per dieną. Tai pakanka, kad pajustumėte naudą, bet nepersivalgytumėte.

The post Šis užkandis padeda mažinti stresą ir gerina nuotaiką: skanu, sveika ir veiksminga appeared first on PANELĖ.

Velykos, gimtadieniai, šeimos susibūrimai ar savaitgalio vaišės dažnai baigiasi sunkiu jausmu skrandyje ir… sąžinės graužatimi. Tada imame ieškoti greitų sprendimų: „rytoj – tik vanduo“, „darysiu iškrovos dieną“, „reikės iškart badauti“. Tačiau ar tokie sprendimai išties padeda?

Mitas: po švenčių būtina badauti ar daryti „detoksą“

„Tai vienas pavojingiausių įsitikinimų“, – sako dietologė. Po sočių vaišių organizmas natūraliai pradeda virškinimo procesus. Staigus badavimas ar skysčių diena ne tik neskatina jokio „valymosi“, bet ir gali dar labiau išbalansuoti cukraus kiekį kraujyje, sukelti silpnumą, galvos skausmus ar net persivalgymą kitą dieną.

Tiesa: švelnus grįžimas prie įprastos mitybos – veiksmingiausia iškrovos forma

Po šventinio savaitgalio nereikia skubėti į kraštutinumus. Vietoj to dietologė rekomenduoja švelnų, natūralų ir palaipsninį grįžimą prie įprastos dienotvarkės.

🟢 Ką tai reiškia?

• Valgyti reguliariai: 3 pagrindinius valgius ir 1–2 užkandžius,
• Gerti pakankamai vandens – apie 1,5–2 litrus per dieną,
• Rinktis lengvesnį maistą: troškintas daržoves, grikius, liesą mėsą ar žuvį,
• Vengti papildomo cukraus, itin riebių patiekalų ir alkoholio.

Kokie produktai padeda „iškrauti“ organizmą be streso?

Dietologė pabrėžia, kad geriausia „iškrovos“ pagalba – tai maistingas, bet lengvai virškinamas maistas, kuris palaiko medžiagų apykaitą:

✔ Žalios daržovės – brokoliai, agurkai, salotos, špinatai, kopūstai,
✔ Grikiai, rudieji ryžiai, avižos – suteikia ilgalaikės energijos,
✔ Liesa mėsa ar žuvis – padeda atstatyti baltymų balansą,
✔ Šviežios žolelės, citrina, imbieras – skatina virškinimą,
✔ Lengvi sultiniai ar daržovių sriubos – puikiai tinka po švenčių dieną.

Kodėl nereikia „bausti“ savęs po švenčių?

Vienkartinis „nuklydimas“ nuo sveikos mitybos normos neturi ilgalaikio poveikio, jei vėl grįžtame prie gerų įpročių.

Svarbiausia – ne kaltinti save, o priimti šventinį laiką kaip džiaugsmo dalį. Viena diena su tortu, kepsniais ar šakočiu neišbalansuoja gyvenimo, bet kraštutiniai sprendimai – gali.

Be to, kaltė ir stresas dėl suvalgyto maisto gali padidinti nerimą ir net paskatinti emocinį valgymą.

Naudingas ritualas po švenčių – pasivaikščiojimas, ne pasninkas

Vietoj to, kad kankintumėtės su sultimis ar vandens diena, išeikite pasivaikščioti, išgerkite žolelių arbatos, pasiruoškite lengvą sriubą ir ramiai pailsėkite.

Judėjimas, grynas oras, kokybiškas miegas ir šiltas, namuose ruoštas maistas – daug naudingesni nei bet koks „greitas detoksas“.

The post Dietologė griauna mitus apie iškrovos dieną: nepulkite badauti iškart po įvairių švenčių appeared first on PANELĖ.

Granatas – tai vienas įspūdingiausių vaisių tiek išvaizda, tiek skoniu, o jo raudoni, sultingi grūdeliai (arilės) ne tik gardūs, bet ir naudingi sveikatai. Tačiau daugelis žmonių vis dar susiduria su vienu klausimu: ar galima valgyti granatų sėklas, esančias viduje kiekvieno grūdelio? Trumpas atsakymas – taip, galima! Ir ne tik galima, bet net ir rekomenduojama.

Kas tiksliai yra granatų sėklos?

Kiekvienas granato grūdelis susideda iš:

• sultingos išorės (arilės) – saldi arba rūgštoka dalis, kurią dažniausiai kramtome,
• kietesnės sėklos šerdies, kuri yra valgoma kartu arba, kai kurių žmonių – išspjaunama.

Būtent dėl šios kietesnės sėklos dalies kai kuriems kyla abejonių – ar tai sveika, ar virškinama?

Ar galima valgyti granatų sėklas?

Tikrai taip! Granatų sėklos yra valgomos ir visiškai saugios sveikiems žmonėms. Jas galima:

• valgyti kartu su visa arile (kaip dažniausiai ir daroma),
• naudoti kokteiliuose, salotose, desertuose,
• spausti sultis – nors spaudžiant dažnai sėklos išmetamos, jos praturtina sulčių maistinę vertę.

Sėklos yra valgomos ir virškinamos, ypač jei gerai sukramtote. Jos neturi jokio toksinio poveikio ir puikiai papildo granato naudą ląsteliena.

Kokia granatų sėklų nauda?

Granatų sėklose slypi daugiau nei manome – jos turtingos skaidulomis, antioksidantais, vitaminais ir naudingais aliejais. Štai keletas pagrindinių privalumų:

1. Virškinimo gerinimas

Sėklos yra puikus ląstelienos šaltinis, todėl padeda palaikyti žarnyno veiklą, mažina vidurių užkietėjimo riziką ir palaiko gerą virškinimą.

2. Antioksidantai – odai, širdžiai ir ląstelėms

Granatų sėklos, kaip ir pats vaisius, yra turtingos polifenoliais, kurie padeda kovoti su laisvaisiais radikalais. Tai svarbu:

• odos ląstelių regeneracijai,
• lėtėjančiam senėjimui,
• širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatai.

3. Uždegimų mažinimas

Tyrimai rodo, kad granatų ekstraktai (įskaitant sėklų aliejų) gali turėti priešuždegiminį poveikį, kuris ypač naudingas sergant lėtinėmis ligomis ar reumatoidiniu artritu.

4. Naudingi riebalai

Sėklose esantys aliejai, ypač punicinė rūgštis, turi teigiamą poveikį medžiagų apykaitai, cholesterolio kontrolei ir odos būklei. Šie riebalai – itin reti ir vertingi, randami būtent granatų sėklose.

5. Imuniteto stiprinimas

Granatų sėklose gausu vitamino C, K, kalio ir kitų mikroelementų, kurie prisideda prie imuninės sistemos stiprinimo.

Kada sėklų reikėtų vengti?

Nors granatų sėklos tinka daugumai žmonių, tam tikrais atvejais rekomenduojama vartoti atsargiai:

• Jei turite virškinimo trakto sutrikimų (pvz., divertikuliozę ar jautrų žarnyną) – dėl kietesnės sėklos struktūros gali kilti diskomfortas.
• Mažiems vaikams ar vyresnio amžiaus žmonėms, kurie sunkiai kramto, sėklos gali būti nepatogios.
• Kai kuriais atvejais granatai gali sąveikauti su vaistais – jei vartojate stiprius vaistus (pvz., kraujo spaudimui ar cholesterolio kontrolei), pasitarkite su gydytoju.

Kaip įtraukti granatų sėklas į mitybą?

• Įberkite į ryto košę ar jogurtą – traškus akcentas ir naudingos medžiagos viename.
• Naudokite salotose – jos suteikia spalvų, skonio ir antioksidantų.
• Pabarstykite ant keptos mėsos ar žuvies – gaivus kontrastas prie karštų patiekalų.
• Dėkite į glotnučius ar vaisių kokteilius – kartu su visa sėkla.

Granatų sėklos – tikras supermaistas, kurio nereikia bijoti. Jos ne tik valgomos ir saugios, bet ir pasižymi daugybe sveikatai naudingų savybių: nuo virškinimo gerinimo iki odos jaunatviškumo palaikymo. Jei dar buvai iš tų, kurie mėgsta grūdelius čiulpti ir sėklas išspjauti – kitą kartą pabandyk sukramtyti. Galbūt tavo organizmas tau padėkos!

The post Ar galima valgyti granatų sėklas? Kokia jų nauda sveikatai? appeared first on PANELĖ.

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie probiotikus ir prebiotikus, tačiau mokslininkai vis aktyviau tyrinėja dar vieną svarbų sveikatai naudingą komponentą – postbiotikus. Tai biologiškai aktyvios medžiagos, kurias gamina žarnyno bakterijos. Naujausi tyrimai rodo, kad jos gali turėti reikšmingą poveikį žarnyno mikrobiotai, imuninei sistemai ir net psichinei sveikatai.

Skirtingai nei probiotikai (gerosios bakterijos) ir prebiotikai (jų maistas), postbiotikai yra tiesioginiai bakterijų medžiagų apykaitos produktai – naudingi junginiai, kurie iškart pradeda veikti organizme. Per kraujotaką jie pasiekia ląsteles ir gali reguliuoti įvairius organizmo procesus – nuo uždegimų mažinimo iki medžiagų apykaitos gerinimo. Dėl šių savybių mokslininkai postbiotikus vadina „tiesiogine nauda“ organizmui.

Kas yra postbiotikai, kokia jų nauda ir ar jų pakanka gauti su maistu, ar visgi verta papildomai investuoti į jų vartojimą? Į šiuos klausimus atsako gyvensenos medicinos specialistė Kristina Šleikienė.

Kas yra postbiotikai ir kodėl jie svarbūs? 

Dauguma žmonių žino, kad probiotikai – tai naudingos bakterijos, gyvenančios žmogaus organizme, o prebiotikai – maistinės skaidulos, kurios šias bakterijas maitina. Tačiau pastaraisiais metais mokslininkai vis dažniau akcentuoja ir postbiotikus – biologiškai aktyvias medžiagas, susidarančias žmogaus žarnyne po to, kai bakterijos suvirškina maistines skaidulas. Nors postbiotikai yra gyvų mikroorganizmų „metabolizmo atliekos“, jie atlieka svarbų vaidmenį palaikant organizmo funkcijas.

Postbiotikų sąvoka apima įvairias naudingas medžiagas, tokias kaip B ir K grupės vitaminai, aminorūgštys, antimikrobiniai peptidai ir trumposios grandinės riebalų rūgštys. Šie junginiai padeda slopinti kenksmingų bakterijų augimą, stiprina imuninę sistemą, gerina virškinimą ir net teigiamai veikia psichinę sveikatą.

Žarnyno mikrobiotos disbalansas – dažna sveikatos sutrikimų priežastis

Žmogaus organizme gyvena daugiau nei 500 skirtingų bakterijų rūšių, sudarančių apie 1–2 kilogramus kūno masės. Daugiausia jų aptinkama virškinimo trakte, ypač storojoje žarnoje. Šie mikroorganizmai nuolat gamina ir išskiria įvairias chemines medžiagas, kurios tiesiogiai veikia žmogaus sveikatą. Vis dažniau pripažįstama, kad mikrobiota – tai tarsi atskiras organas, atliekantis svarbų vaidmenį organizmo funkcijoms palaikyti.

Nesubalansuota mityba, kurioje gausu pridėtinio cukraus, rafinuotų angliavandenių ir cheminių priedų, taip pat per dažnas antibiotikų vartojimas ir nuolatinis stresas gali sutrikdyti žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą. Dėl to gali išsivystyti disbakteriozė – būklė, kai tarp naudingųjų ir kenksmingųjų bakterijų atsiranda disbalansas, neigiamai veikiantis organizmą.

„Disbakteriozė gali sukelti virškinimo problemas, tokias kaip pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, padidinti potraukį nesveikam maistui, sukelti energijos svyravimus ir nuovargį“, – aiškina specialistė.  „Be to, bakterijų pusiausvyros sutrikimai silpnina imuninę sistemą, gali lemti odos problemas, skatinti svorio augimą ir net turėti įtakos psichinei sveikatai, didinant depresijos ar nerimo riziką.“

Postbiotikų nauda sveikatai

Naujausi moksliniai tyrimai atskleidė, kad postbiotikai gali padėti mažinti dirgliosios žarnos sindromo ir uždegiminių žarnyno ligų simptomus, stiprinti imuninę sistemą bei prisidėti prie kvėpavimo takų infekcijų prevencijos. Jie taip pat pasižymi antibakteriniu, priešuždegiminiu ir antioksidaciniu poveikiu.

„Trumposios grandinės riebalų rūgštys (TGRR), tokios kaip acetatas, propionatas ir butiratas, atlieka svarbų vaidmenį metabolizmo reguliavime. Jos padeda palaikyti gliukozės ir lipidų balansą organizme, mažina cholesterolio kiekį bei skatina jo pavertimą į tulžies rūgštis, taip sumažindamos širdies ir kraujagyslių ligų riziką“, – teigia K. Šlekienė.

Postbiotikų kiekis organizme tiesiogiai priklauso nuo žarnyno bakterijų veiklos ir mitybos. Siekiant užtikrinti jų optimalią naudą sveikatai, specialistai rekomenduoja rinktis visavertę, minimaliai apdorotą, skaidulų turtingą mitybą. Tačiau esant nevisavertei mitybai ar sutrikus žarnyno mikrobiotos pusiausvyrai, postbiotikų lygį organizme gali padėti palaikyti kokybiški maisto papildai.

Kokiame maiste gausu postbiotikų?

Postbiotikų galima rasti fermentuotuose produktuose – kefyre, raugintuose kopūstuose ar kimchi. Tačiau kasdien suvartoti pakankamą jų kiekį gali būti sudėtinga, todėl specialistai vis dažniau rekomenduoja maisto papildus su postbiotikais, kurie padeda palaikyti subalansuotą mikrobiotą.

The post Naujas sveikatos proveržis: ką verta žinoti apie postbiotikus? appeared first on PANELĖ.