1. Lūžinėjantys nagai ir slenkantys plaukai

Tai dažnas biotino (vitamino B7) trūkumo požymis. Biotinas būtinas keratino gamybai – baltymui, kuris stiprina plaukus ir nagus. Jo gali trūkti, jei valgai mažai kiaušinių, riešutų ar pilno grūdo produktų.
Ką daryti: įtrauk į mitybą avokadus, migdolus, lašišą, kiaušinių trynius.

2. Nuolatinis nuovargis ir silpnumas

Jei net po gero miego jautiesi be jėgų, kaltas gali būti vitaminas B12 arba geležis. Šie elementai padeda pernešti deguonį kraujyje. Jų trūkumas sukelia anemiją ir energijos stoką.
Ką daryti: valgyk daugiau mėsos, žuvies, kiaušinių, pupelių, burokėlių.

3. Bloga nuotaika, dirglumas ar nerimas

Vitaminai B6, B12 ir D tiesiogiai veikia mūsų smegenų veiklą ir nuotaiką. Ypač vitamino D trūkumas gali sukelti prislėgtumą, ypač rudenį ar žiemą, kai saulės mažiau.
Ką daryti: dažniau išeik į lauką, vartok riebias žuvis, kiaušinius, o prireikus – papildus su vitaminu D.

4. Sausa oda, skilinėjančios lūpos

Tai dažnas vitaminų A, E ir B grupės trūkumo požymis. Šie vitaminai palaiko odos drėgmę ir apsaugo ją nuo įtrūkimų.
Ką daryti: valgyk daugiau morkų, brokolių, saulėgrąžų sėklų, alyvuogių aliejaus, pilno grūdo produktų.

5. Prastas regėjimas sutemus

Jei vakare akys greitai pavargsta arba sunkiai prisitaiko prie tamsos, tau gali trūkti vitamino A. Šis vitaminas būtinas tinklainės funkcijai.
Ką daryti: valgyk oranžinės ir geltonos spalvos daržoves – morkas, moliūgus, saldžiąsias bulves.

6. Kraujuojančios dantenos ar prastai gyjančios žaizdos

Tai ženklas, kad trūksta vitamino C. Jis būtinas kolageno gamybai, o jo trūkumas silpnina imuninę sistemą.
Ką daryti: kasdien valgyk citrusinius vaisius, paprikas, kivius, brokolius.

7. Raumenų skausmai ir sąnarių silpnumas

Jei be aiškios priežasties jaučiasi raumenų maudimas ar trūkčiojimai, organizmui gali trūkti vitamino D ir kalcio.
Ką daryti: stiprink kaulus vartodama daugiau pieno produktų, sėklų, žuvies ir būtinai gauk bent šiek tiek saulės.

8. Išsausėję plaukai ir pleiskanos

Dažnai tai rodo omega-3 riebalų rūgščių, cinko arba vitamino E trūkumą. Šios medžiagos padeda palaikyti galvos odos drėgmę ir elastingumą.
Ką daryti: valgyk daugiau riešutų, sėmenų, lašišos, alyvuogių aliejaus.

9. Šąlančios rankos ir kojos

Tai gali būti geležies arba B12 trūkumo ženklas – kai kraujotaka sulėtėja dėl mažo hemoglobino kiekio.
Ką daryti: vartok daugiau žalialapių daržovių, raudonos mėsos, grikių, džiovintų vaisių.

The post 9 požymiai, kad tau gali trūkti vitaminų: kokius produktus valgyti, kad pataisyti situaciją? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kodėl svarbu derinti maistą?

Pasak Ajurvedos, virškinimas – tai mūsų sveikatos pagrindas. Kai jis silpnas, net geriausias maistas gali virsti „ama“ – toksinais, kurie kaupiasi organizme, sukelia sunkumą, nuovargį, odos problemas ar virškinimo sutrikimus.
Tinkamai derindami maistą, mes:

• padedame organizmui geriau įsisavinti maistines medžiagas;
• mažiname dujų, pilvo pūtimo ir sunkumo jausmą;
• palaikome energiją ir aiškų protą.

Pagrindiniai Ajurvedos maisto derinimo principai

1. Vaisiai – valgykite juos atskirai

Vaisiai virškinami labai greitai, todėl, valgomi kartu su grūdais, mėsa ar pieno produktais, pradeda rūgti skrandyje.
Valgykite juos vienus, bent 1 val. prieš arba po pagrindinio valgymo.

Tinka kartu: vaisiai su kitais vaisiais (pvz., obuoliai su kriaušėmis).
Venkite: vaisių su jogurtu, pienu, mėsa ar duona.

2. Pienas – derinkite labai atsargiai

Ajurvedoje pienas laikomas „šventu“ produktu, bet jis netoleruoja daugumos kitų ingredientų.

Tinka kartu: su medumi (nedideliu kiekiu), prieskoniais (cinamonu, ciberžole, kardamonu).
Venkite: pieno su rūgščiais vaisiais, žuvimi, druska ar duoną turinčiais patiekalais.

3. Baltymai + krakmolai – sunkiai virškinamas derinys

Mėsa, žuvis, kiaušiniai ar ankštiniai reikalauja rūgštinės terpės virškinimui, o krakmolai (bulvės, duona, makaronai) – šarminės. Kartu jie „susipyksta“ skrandyje ir sulėtina virškinimą.

Geriau rinktis: baltymus su daržovėmis (pvz., vištiena su salotomis).
Venkite: mėsos su bulvėmis ar ryžiais

4. Rūgštūs ir saldūs produktai – prastas derinys

Šie du skoniai turi priešingas virškinimo savybes, todėl sukelia rūgštingumą, dujų kaupimąsi ar net odos problemas.

Rūgščius produktus (pvz., pomidorus, citrinas) geriausia vartoti su žaliosiomis daržovėmis.
Nerekomenduojama maišyti su pieno ar saldžiais patiekalais.

5. Ankštiniai produktai – visada su prieskoniais

Lęšiai, pupelės ir avinžirniai yra vertingas baltymų šaltinis, tačiau Ajurveda pataria juos derinti su šildančiais prieskoniais, kurie padeda virškinimui.

Geriausi prieskoniai: kuminas, imbieras, kalendra, ciberžolė.
Venkite ankštinių su vaisiais ar pienu.

Pavyzdžiai, ką galima valgyti kartu

Ko vengti pagal Ajurvedą

• Pieno ir žuvies (toks derinys laikomas „nuodingu“)
• Mėsos ir sūrio viename patiekale
• Jogurto su vaisiais (populiarus, bet sunkiai virškinamas)
• Arbatos ar kavos iškart po valgio (silpnina virškinimą)
• Ledinio vandens su maistu (stabdo virškinimo „ugnį“)

Ajurvedos patarimas: svarbu ne tik ką valgai, bet ir kaip

• Valgyk ramiai, be skubėjimo.
• Nevalgyk, kai esi piktas ar labai pavargęs – emocijos trikdo virškinimą.
• Maistą ruošdamas daryk tai su meile – ji, pasak Ajurvedos, taip pat maisto energijos dalis.

The post Kaip derinti maistą pagal Ajurvedą: ką valgyti kartu, o ko vengti appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Šiltas vanduo su citrina

Ryte išgerkite stiklinę šilto vandens su keliais citrinos lašais. Tai pažadina virškinimo sistemą, aktyvina kepenų veiklą ir padeda išvalyti toksinus.

2. Imbierinė arbata

Imbieras ajurvedoje vadinamas „virškinimo draugu“. Arbata iš šviežio imbiero skatina skrandžio sulčių gamybą, mažina pūtimą ir gerina apetitą.

3. Kmynų, kalendros ir pankolių arbata

Šių prieskonių mišinys yra klasikinis ajurvedinis gėrimas virškinimui. Jis ramina skrandį, mažina dujų kaupimąsi ir gerina medžiagų įsisavinimą.

4. Amla gėrimas

Amla (indiškasis agrastas) yra turtingas vitamino C šaltinis. Jo sultys arba arbata stiprina virškinimo sistemą, valo organizmą ir padeda reguliuoti rūgštingumą.

5. Ajurvedinė „Detox“ arbata

Verdama iš imbiero, ciberžolės, juodųjų pipirų ir cinamono. Ji valo kraują, mažina uždegiminius procesus ir skatina virškinimo ugnį (Agni).

6. Ciberžolės pienas

Šiltas pienas su ciberžole ir trupučiu juodųjų pipirų ne tik ramina organizmą, bet ir padeda virškinimui, ypač vakarais.

7. Pankolių sėklų nuoviras

Pankolis mažina rūgštingumą, padeda nuo skrandžio deginimo ir malšina spazmus. Tokį gėrimą naudinga gerti po sočių patiekalų.

8. Kmynų vanduo

Į stiklinę virinto vandens įdėkite šaukštelį kmynų ir palikite per naktį. Ryte šis gėrimas padeda pagerinti medžiagų apykaitą ir virškinimo veiklą.

9. Ajurvedinis kefyras su prieskoniais (Lassi)

Lengvai raugintas kefyras arba jogurtas su trupučiu kmynų ir kalendros padeda atstatyti žarnyno mikroflorą bei palengvina maisto virškinimą.

10. Pipirmėčių arbata

Pipirmėtė – natūrali pagalba nuo dujų kaupimosi ir virškinimo sunkumo. Ji ramina virškinamąjį traktą ir mažina spazmus.

11. Kardamono arbata

Kardamonas stiprina virškinimo „ugnį“, mažina pilvo pūtimą ir suteikia gaivų skonį po sunkaus maisto.

12. Vanduo su medumi

Šiltas vanduo su arbatiniu šaukšteliu medaus – lengvas tonizuojantis gėrimas, skatinantis virškinimą bei detoksikaciją.

13. Ajurvedinis imbiero–citrinos–medaus gėrimas

Šis trio geriausiai veikia kaip natūralus virškinimo stimulas. Jis ne tik gerina medžiagų įsisavinimą, bet ir stiprina imunitetą.

Patarimai iš ajurvedos

• Gėrimai turi būti šilti arba kambario temperatūros – šaltas vanduo ir gėrimai stabdo virškinimą.
• Svarbu gerti saikingai, neperkraunant skrandžio dideliais kiekiais skysčių.
• Derinkite pagal savo kūno tipą (došą): Vata, Pita ar Kapha, kad poveikis būtų dar efektyvesnis.

The post Ajurvediniai gėrimai virškinimui gerinti appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Ciberžolė – natūralus uždegimų priešas

Ciberžolė (arba turmeric) Ajurvedoje vadinama auksiniu prieskoniu, ir ne veltui – ji pasižymi stipriu priešuždegiminiu, antibakteriniu ir antioksidaciniu poveikiu.

Nauda:

• Mažina sąnarių skausmus ir uždegimus.
• Stiprina kepenis ir skatina detoksikaciją.
• Gerina virškinimą ir padeda esant pilvo pūtimui.
• Gerina nuotaiką – mažina streso poveikį organizmui.

Kaip vartoti:

• Įdėkite žiupsnelį į sriubas, troškinius ar ryžių patiekalus.
• Išbandykite „auksinį pieną“: pašildykite pieną, įdėkite ciberžolės, cinamono, imbiero ir šaukštelį medaus.

Imbieras – energijos ir šilumos šaltinis

Imbieras Ajurvedoje laikomas universaliu gydytoju. Jis šildo kūną, aktyvina virškinimą, stiprina imunitetą ir valo organizmą nuo toksinų (ama). Tai puikus pagalbininkas vėsiuoju metų laiku.

Nauda:

• Padeda kovoti su peršalimu, gerklės skausmu ir kosuliu.
• Skatina kraujotaką ir suteikia energijos.
• Gerina medžiagų apykaitą, padeda deginti riebalus.
• Mažina pykinimą ir virškinimo sutrikimus.

Kaip vartoti:

• Rytą pradėkite puodeliu šilto vandens su imbieru ir citrina.
• Įdėkite šviežio imbiero į arbatą ar žaliuosius kokteilius.
• Imbieriniai kompresai tinka raumenų įtampai mažinti.

Kardamonas – širdies ir virškinimo draugas

Kardamonas – tai subtilus, kvapnus prieskonis, Ajurvedoje vadinamas širdies toniku. Jis balansuoja emocijas, mažina stresą ir padeda suvirškinti sunkius patiekalus.

Nauda:

• Gaivina kvėpavimą ir stiprina virškinimą.
• Mažina pilvo pūtimą ir skrandžio rūgštingumą.
• Balansuoja Vata ir Kapha došas.
• Gerina kraujotaką ir širdies veiklą.

Kaip vartoti:

• Įdėkite kelis grūdelius kardamono į kavą ar arbatą – suteiks aromato ir padės virškinimui.
• Derinkite su ciberžole ir imbieru šildančiuose gėrimuose.

Ajurvedos išmintis šiuolaikiniame gyvenime

Ciberžolė, imbieras ir kardamonas – trys prieskoniai, kurie veikia sinergiškai. Jie stiprina imunitetą, mažina uždegimus, valo kraują ir suteikia gyvybinės energijos (pranos).
Įtraukus juos į kasdienį racioną, organizmas tampa atsparesnis, o nuotaika – stabilesnė.

Ajurvedinis triukas: pabandykite pasigaminti „imuniteto arbatą“ – užplikykite šiek tiek ciberžolės, imbiero ir kardamono, įdėkite medaus bei citrinos. Gerkite kasdien rudenį ir žiemą – tai natūralus būdas stiprinti kūną ir sielą.

The post Ajurvediniai prieskoniai, kurie gydo: ciberžolė, imbieras ir kardamonas – natūrali sveikatos paslaptis iš Rytų appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Per daug cukraus

Perteklinis cukraus kiekis skatina glikacijos procesą – baltymų jungimąsi su cukrumi. Tai pažeidžia kolageną ir elastiną, todėl oda praranda stangrumą, greičiau formuojasi raukšlės.

Sprendimas: keisk saldumynus vaisiais, uogomis, natūraliais saldikliais.

2. Perdirbtas maistas

Greitas maistas, užkandžiai iš pakelių ir rafinuoti produktai ne tik neteikia naudingų medžiagų, bet ir „apkrauna“ organizmą transriebalais bei druska. Tai lemia uždegiminius procesus, kurie spartina senėjimą.

Sprendimas: rinkis kuo mažiau apdorotą maistą – grūdus, daržoves, šviežią mėsą, žuvį.

3. Per mažai vandens

Dehidratacija tiesiogiai veikia odos būklę – ji tampa sausa, praranda elastingumą. Jei dažnai jauti nuovargį, gali būti, kad tiesiog geri per mažai vandens.

Sprendimas: suaugusiam žmogui rekomenduojama bent 1,5–2 litrai vandens per dieną.

4. Per daug alkoholio

Alkoholis iš organizmo šalina skysčius ir mažina vitaminų bei mineralų pasisavinimą. Dėl to oda tampa blanki, greičiau atsiranda raukšlių, o akys praranda spindesį.

Sprendimas: ribok alkoholį ir rinkis sveikesnius alternatyvius gėrimus.

5. Nepakankamai baltymų

Baltymai – pagrindinė statybinė medžiaga, būtina raumenims, odai ir plaukams. Jei jų racione trūksta, oda greičiau praranda stangrumą, o plaukai – žvilgesį.

Sprendimas: į mitybą įtrauk liesą mėsą, žuvį, kiaušinius, ankštines kultūras.

6. Vitaminų ir mineralų trūkumas

Magnio, cinko, vitamino C ir omega-3 riebalų rūgščių stoka lemia lėtą, bet matomą organizmo nusilpimą. Būtent jie padeda kovoti su oksidaciniu stresu – vienu pagrindinių senėjimo veiksnių.

Sprendimas: valgyk daugiau daržovių, riešutų, sėklų, riebios žuvies.

The post Mitybos klaidos, kurios sendina greičiau nei laikas appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kas yra bazinė medžiagų apykaitos norma (BMR)?

BMR (angl. Basal Metabolic Rate) – tai kalorijų kiekis, kurį organizmas sudegina visiškai ramybės būsenoje, kai kvėpuojame, palaikome širdies darbą, reguliuojame kūno temperatūrą ir vykdome kitas gyvybines funkcijas. Kitaip tariant, BMR parodo, kiek energijos reikia jūsų kūnui vien tam, kad galėtumėte egzistuoti.

Pvz., jei visą dieną praleistumėte lovoje, nieko neveikdami, jūsų kūnas vis tiek sunaudotų tam tikrą kiekį kalorijų – tai ir yra bazinė norma.

Kaip veikia kalorijų skaičiuoklė?

Kalorijų skaičiuoklė apskaičiuoja BMR pagal Harris-Benedict formulę:

• Vyrams:
  BMR = 66,5 + (13,75 × svoris kg) + (5,003 × ūgis cm) – (6,75 × amžius)
• Moterims:
  BMR = 655,1 + (9,563 × svoris kg) + (1,850 × ūgis cm) – (4,676 × amžius)

Šis rezultatas parodo, kiek kalorijų per parą sunaudojate ramybės būsenoje.

Toliau, atsižvelgiant į jūsų fizinį aktyvumą, BMR dauginamas iš aktyvumo koeficiento:

• Sėdimas gyvenimo būdas – BMR × 1,2
• Lengvas aktyvumas (2–3 kartai per savaitę sporto ar judėjimo) – BMR × 1,375
• Vidutinis aktyvumas (3–5 kartai per savaitę) – BMR × 1,55
• Didelis aktyvumas (6–7 kartai per savaitę) – BMR × 1,725
• Labai intensyvus aktyvumas (profesionalus sportas, fizinis darbas) – BMR × 1,9

Kam naudinga kalorijų skaičiuoklė?

1. Norintiems numesti svorio – padeda sužinoti, kiek kalorijų galima suvartoti, kad svoris mažėtų.
2. Norintiems priaugti raumenų masės – parodo, kiek papildomų kalorijų reikia augimui.
3. Norintiems išlaikyti svorį – padeda palaikyti energijos balansą, kad svoris nesikeistų.
4. Sportuojantiems – leidžia tiksliau planuoti mitybą pagal treniruočių intensyvumą.

Kodėl verta naudotis kalorijų skaičiuokle?

• Tai greitas ir patogus būdas įvertinti savo energijos poreikius.
• Padeda suprasti, kodėl svoris kinta (arba nesikeičia).
• Skatina sąmoningesnę mitybą.
• Tinka tiek pradedantiesiems, tiek profesionalams.

Svarbi pastaba

Reikia žinoti, kad net ir pati tiksli kalorijų skaičiuoklė pateikia tik apytikslį rezultatą. Tiksliai nustatyti, kiek kalorijų sudeginate per dieną, galima tik atliekant individualius fiziologinius tyrimus (pvz., laboratorijoje matuojant deguonies suvartojimą). Tačiau praktikoje skaičiuoklė yra puikus orientyras, kuris padeda suvaldyti mitybos įpročius.

Apibendrinimas

Kalorijų skaičiuoklė – nepakeičiamas įrankis kiekvienam, norinčiam sąmoningai rūpintis savo mityba. Ji padeda apskaičiuoti bazinę medžiagų apykaitos normą ir bendrą kalorijų poreikį, priklausomai nuo aktyvumo lygio. Nors skaičiavimai nėra absoliučiai tikslūs, jie suteikia aiškų supratimą apie energijos balansą ir padeda siekti užsibrėžtų tikslų – nesvarbu, ar norite mesti svorį, priaugti raumenų, ar tiesiog gyventi sveikiau.

The post Kalorijų skaičiuoklė: kaip apskaičiuoti, kiek energijos sudeginate per dieną? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Danijos tyrėjų išvados

Danijoje atliktas didelės apimties tyrimas, kuriame buvo stebima net 85 000 žmonių sveikata penkerius metus. Rezultatai nustebino net pačius tyrėjus: paaiškėjo, kad liekni žmonės (KMI < 18,5) miršta 2–3 kartus dažniau nei tie, kurie turi lengvą nutukimą (KMI tarp 25–30).

Tai reiškia, kad vadinamasis reiškinys „riebus, bet sveikas“ yra realus. Žmonės, kurių kūno masės indeksas yra tarp 25 ir 30, neturi padidintos mirties rizikos, tačiau per didelis lieknumas yra aiškiai susijęs su didesniu mirtingumu.

Kodėl per didelis lieknumas pavojingas?

• Raumenų masės stoka – per mažas svoris dažnai reiškia, kad žmogus neturi pakankamai raumenų, kurie yra gyvybiškai svarbūs ne tik judėjimui, bet ir imuninei sistemai.
• Imuninės sistemos silpnumas – liekni žmonės dažniau serga infekcinėmis ligomis.
• Maistinių medžiagų trūkumas – per mažas svoris dažnai siejamas su vitaminų, mineralų bei energijos trūkumu, kurie ilgainiui paveikia visą organizmą.

Antsvoris nebūtinai reiškia blogą sveikatą

Nors nutukimas yra rizikos veiksnys daugeliui ligų, tyrimas parodė, kad lengvas antsvoris nebūtinai trumpina gyvenimo trukmę. Ypač jei žmogus yra fiziškai aktyvus, maitinasi subalansuotai ir neturi rimtų sveikatos sutrikimų.

Mokslininkų išvados paneigia mitą, kad tik itin lieknas kūnas yra sveikas. Atvirkščiai – šiek tiek didesnis svoris gali būti saugesnis sveikatai, o per didelis lieknumas padidina mirties riziką.

Svarbiausia – ne skaičius svarstyklėse, o gyvenimo būdas: subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas poilsis.

The post Naujas tyrimas: per didelis lieknumas pavojingesnis už antsvorį appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Organizmas jausti vitamino D trūkumą pradeda ne iš karto su trumpėjančiomis dienomis ir menkesniu saulės spindulių kiekiu, o palaipsniui. Dažniausiai tai nutinka rudenį ar žiemą. Esant pakankamam saulės kiekiui, organizmas geba sukaupti vitamino D atsargas, tačiau jos išsilaikyti geba tik 2–3 mėnesius. 

„Šiuolaikinis gyvenimo ritmas, kai didžiąją dienos dalį – ypač nuo 11 iki 15 val. – praleidžiame patalpose, dažnai neleidžia organizmui pasigaminti pakankamai vitamino D net ir vasarą. Todėl šio vitamino trūkumas Lietuvoje vis dažniau nustatomas ne tik šaltuoju metų laiku, bet ir šiltuoju. Nereti atvejai, kai net vasarą atlikus profilaktinį sveikatos patikrinimą jau matomas sumažėjęs vitamino D kiekis kraujyje”, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja” šeimos gydytoja Greta Kabašinskienė. 

Dažniausiai prireikia papildų 

Medikė sako, kad pakankamą vitamino D kiekį galima palaikyti ir be papildų, tačiau tai įmanoma tik tam tikromis sąlygomis ir dažniausiai – tik šiltuoju metų laiku. 

„Vasarą, jei žmogus kasdien bent 15–30 minučių praleidžia lauke tarp 11–15 val. su atidengta rankų, veido, kojų oda be apsauginio kremo nuo saulės, organizmas geba pasigaminti pakankamą kiekį vitamino D. Tačiau tamsiuoju metų laiku, kai saulės spindulių Lietuvoje beveik nėra, o žmonės daugiau laiko praleidžia patalpose, vien mitybos ir buvimo lauke dažniausiai nepakanka. Nors egzistuoja išimčių – kai kurie žmonės efektyviai pasisavina vitaminą D iš maisto produktų arba jų organizmas itin aktyviai jį sintetina – tai yra reti atvejai. Daugumai gyventojų, ypač rudenį ir žiemą, rekomenduojama vartoti vitamino D papildus, kad būtų palaikomas optimalus jo kiekis organizme”, – dėsto gydytoja. 

Vitamino D gauname ne tik iš saulės, bet ir iš tam tikrų maisto produktų. Pagrindiniai šio vitamino šaltiniai – riebi žuvis. Tai gali būti lašiša, skumbrė, silkė, tunas, taip pat menkių kepenys ir jų aliejus. Vitamino D turi ir kiaušinių tryniai, kepenys, sviestas, riebesnis sūris, kai kurie grybai bei papildomai praturtinti produktai. 

„Vis dėlto, vien mityba pasiekti rekomenduojamą vitamino D dienos normą yra sudėtinga, nes jo kiekiai maiste nėra pakankamai dideli”, – sako G. Kabašinskienė. 

Ji priduria, kad svarbų vaidmenį bendrai savijautai ir imuniteto palaikymui atlieka ir fizinis aktyvumas lauke – net ir rudenį. Reguliarus judėjimas, derinamas su subalansuota mityba, kokybišku miegu, streso valdymu, stipriais emociniais ryšiais ir žalingų įpročių vengimu, yra kertiniai stiprios sveikatos veiksniai. Aktyvumas lauke ne tik gerina fizinę sveikatą, bet ir stiprina imuninę sistemą, mažina streso lygį bei gerina nuotaiką. 

Simptomai matomi ne iš karto 

Vitamino D trūkumas dažnai nesukelia ryškių simptomų, todėl jis gali būti nepastebimas ilgą laiką. Pirmieji požymiai paprastai būna subtilūs – lengvas nuovargis, silpnumas, raumenų skausmai ar padidėjęs dirglumas. Nors žmogus dar gali jaustis pakankamai gerai, organizmas jau gali signalizuoti apie senkančias vitamino D atsargas. 

„Dėl šios priežasties vitamino D tyrimą verta atlikti dar rudens pradžioje – rugsėjį ar spalį – kol dar neprasidėjo intensyvus saulės trūkumo laikotarpis. Tai padeda įvertinti, ar organizmas turi pakankamai šio vitamino žiemos sezonui. Jei egzistuoja papildomi rizikos veiksniai, tokie kaip mažas buvimas saulėje, tam tikras odos tipas, lėtinės ligos ar nutukimas, tyrimą rekomenduojama atlikti bet kuriuo metų laiku”, – pataria „Antėja” gydytoja. 

Kaip ir kitus profilaktinius tyrimus, vitamino D kiekį kraujyje verta įtraukti į kasmetinę sveikatos patikrą. Nustačius trūkumą tikslinga stebėti jo atstatymo dinamiką – vertinti, kaip organizmas reaguoja į papildų vartojimą, ar reikia koreguoti jų dozes. 

The post Vitamino D daugeliui trūksta ištisus metus: staigių simptomų nepajusite, organizmas alinamas palengva appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Organizmo perėjimas į rudens režimą

„Pagal endobiogenikos teoriją mūsų organizmas yra labai glaudžiai susijęs su metų laikų ciklais. Vasaros pabaiga reiškia perėjimą iš anabolinės fazės, aktyvumo, augimo, ilgesnių, šviesesnių dienų, į katabolinę fazę. Šiame laikotarpyje mažėja šviesos, stipriau aktyvuojasi parasimpatinė nervų sistema, organizmas natūraliai pradeda „lėtinti tempą”, kaupti energiją. Dėl to daug žmonių jaučia nuotaikų svyravimus, padidėjusį nuovargį ar nerimą”, – pastebi A. Kliukė.

Pasak jos, tai – normalus fiziologinis procesas, bet jis gali kelti ir psichologinį diskomfortą, nes mūsų gyvenimo ritmas dažnai nesutampa su tuo, ko reikalauja gamta.

Maži žingsniai – didelė motyvacija

Rudeninė rutina neturėtų tapti našta. Pasak A. Kliukės, pati svarbiausia taisyklė – ji turi derėti prie jūsų gyvenimo būdo ir ritmo, o ne tapti kito asmens rutinos kopija. Taip pat nevertėtų kelti sau pernelyg griežtų reikalavimų: „Rekomenduoju pradėti nuo mažų, realių žingsnių: sveikatai palankios ir subalansuotos mitybos, fizinio aktyvumo, pakankamo miego ir poilsio.”

Anot pašnekovės, kai pirmieji pokyčiai pradeda duoti rezultatų, pagerėja savijauta, atsiranda daugiau energijos, sustiprėja dėmesio koncentracija, gerėja nuotaika – tai tampa natūralia motyvacija. „Galų gale, sveikata yra didžiausias turtas ir geriausias tikslas laikytis rutinos”, – sako specialistė.

Planavimas + spontaniškumas = balansas

Siekiant išlaikyti balansą tarp planavimo ir spontaniškumo, labai svarbus darbas su savimi ir lankstus požiūris – planavimas suteikia saugumo ir struktūros, o spontaniškumas – gyvybingumo ir džiaugsmo.

„Siūlau planuoti svarbiausius dalykus, mitybą, darbą, poilsį, laiką su artimaisiais, bet palikti erdvės netikėtumams – pavyzdžiui, spontaniškam pasivaikščiojimui, išvykai ar naujam receptui virtuvėje. Toks balansas padeda išvengti perdegimo ir palaikyti emocinę sveikatą”, – pataria sveikatos specialistė.

Mityba – emocijų sąjungininkė

Pasak specialistės, mityba tiesiogiai veikia mūsų emocijas – apie 90 proc. serotonino, vadinamojo „laimės hormono”, gaminasi žarnyne.

„Valgydami įvairų, maistinėmis medžiagomis praturtintą maistą, pavyzdžiui, daugiau daržovių, uogų, vaisių, ankštinių, viso grūdo ir Omega-3 turinčių produktų, palaikome geresnę nuotaiką, stipriname imunitetą ir net lengviau įveikiame rudens keliamus iššūkius. Sveikatai palanki mityba taip pat padeda geriau miegoti ir turėti daugiau energijos”, – pastebi pašnekovė.

Greiti užkandžiai – praktiškas sprendimas

Rudens sezono darbotvarkėje ypač praverčia paprasti ir praktiški mitybos sprendimai – anot A. Kliukės, jie dažnai yra patys veiksmingiausi.

„Užkandžiai, kuriuos lengva paruošti, sumažina pagundą rinktis mažiau sveikatai palankius produktus. Jei turime kokybiškos duonos, galime per kelias minutes pasiruošti labai maistingą užkandį – su avokadu, lašiša, kiaušiniu ar daržovėmis. Tokie užkandžiai suteikia energijos, palaiko stabilų cukraus kiekį kraujyje ir padeda išvengti nuotaikų svyravimų”, – pastebi specialistė.

Duona – nepamainoma rutinos dalis

Anot pašnekovės, duona, o ypač – turinti daug skaidulų ir baltymų, gali tapti svarbia rutinos dalimi. Skaidulinės medžiagos padeda palaikyti gerą virškinamojo trakto veiklą, suteikia ilgiau trunkantį sotumo jausmą, o baltymai būtini raumenų masei, kaulų tvirtumui ir imunitetui palaikyti.

„Su duona galima greitai paruošti subalansuotą užkandį, sotų, maistingą patiekalą, kuris palaiko darbingumą ir nuotaiką dienos eigoje”, – pastebi A. Kliukė.

Jai pritaria ir „Fazer” produkto vystymo vadovė Arlita Ābrante. Pasak jos, juoda duona JORĖ pasižymi minkštumu, drėgme ir tik šiai duonai būdingu skonio profiliu. „Pagardinta miežinio ir ruginio salyklų deriniu, suteikiančiu išskirtinį šios duonos skonio identitetą, ji yra puikus skaidulinių medžiagų šaltinis”, – pastebi A. Ābrante.

Anot jos, ypatingai mėgstama yra JORĖS juoda duona su saulėgrąžomis – ji kepama su 19 proc. saulėgrąžų, suteikiančių papildomo skonio ir maistingumo. „Tai – puikus pasirinkimas tiems, kurie vertina kokybę, natūralumą ir nori greitai pasiruošti sotų, subalansuotą užkandį tiek kasdienai, tiek ypatingoms progoms”, – sako ji.

The post Rutina – naujo sezono supergalia: kaip ją atkurti be spaudimo?  appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Papildus renkamasi atsakingiau

BENU vaistininkė Monika Maleckaitė atkreipia dėmesį, jog papildus besirenkantys vaistinės klientai yra išrankūs, jie daugiau domisi papildų sudėtimi ir gamybos technologijomis.

„Papildus dažnai renkasi pagal jau atliktus kraujo tyrimus ir juose nustatytą tam tikrų medžiagų trūkumą. Taip pat dažniau juos renkamasi pagal sezoniškumą – pavyzdžiui, rudens pradžioje dažnai teiraujamasi vitamino D, B grupės vitaminų ar multivitaminų komplekso”, – sako vaistininkė. 

Tyrimai – patikimiausias kelias į tinkamus papildus

Pasak „Antėja” gydytojos Gaivos Dabravalskienės, kraujo tyrimai yra patikimiausias būdas sužinoti, kokių medžiagų trūksta organizmui: „Bent kartą per metus verta atlikti bendrus tyrimus, o tada, pasitarus su gydytoju ar vaistininku, galima nuspręsti, kokius papildus vartoti. Dažniausiai nustatomas vitamino D trūkumas – jo tyrimą rekomenduojama atlikti bent du kartus per metus: rudenį ir pavasarį. Jei tyrimai neatliekami, visus metus galima vartoti profilaktinę vitamino D dozę suaugusiems.”

Gydytoja pastebi, kad kita dažna problema yra mažas feritino kiekis, rodantis geležies atsargų stoką, net jei hemoglobinas normalus. „Tokiais atvejais pacientai dažnai jaučia nuovargį, silpnumą, todėl verta reguliariai pasitikrinti ir feritino kiekį. Tai ypač aktualu sergant lėtinėmis ligomis”, – pastebi G. Dabravalskienė.

Kuo pasižymi švarios sudėties papildai?

Vis dažniau girdime kalbant apie švarios sudėties maisto papildus. Anot M. Maleckaitės, tokie papildai dažniausiai neturi ilgo sudėtinių dalių sąrašo – jos yra paprastesnės ir lengviau suprantamos vartotojui.

„Vengiama ir perteklinio pagalbinių medžiagų naudojimo. Tokiuose papilduose dažniausiai nėra dirbtinių maisto dažiklių, saldiklių ar skonį suteikiančių medžiagų, nėra ir gliuteno ar kitų alergijas sukelti galinčių komponentų. Juose yra mažiau konservantų, siekiama, kad pagalbinės medžiagos būtų natūralios kilmės. Šiuos papildus dažniau renkasi alergijų turintys žmonės, taip pat – veganai ir vegetarai”, – pasakoja vaistininkė.

Kas yra naujos kartos papildai?

M. Maleckaitė pastebi, jog nemažai vartotojų dėmesio sulaukia ir naujos kartos papildai, gaminami pagal šiuolaikines gamybos technologijas, pavyzdžiui, veikliąją medžiagą įdedant į liposomą ar sukrosomą siekiant pagerinti jos įsisavinimą ar sumažinti šalutinių reiškinių riziką. Tokie papildai gali praversti jaučiant žarnyno disbiozės simptomus, jie yra pagalbinė priemonė sergant lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromu.

„Naujos kartos papildams dažniau atliekami ir klinikiniai tyrimai, kuriais pagrindžiamas tam tikros formulės ar sudėtinės dalies veiksmingumas, geresnis pasisavinimas. Be to, jie gaminami be glitimo, laktozės, dažiklių, todėl tinka net ir jautresniems vartotojams, taip pat veganams. Tokie papildai gali padėti tiek siekiant maksimalaus darbingumo, tiek ieškant pusiausvyros kasdienėje rutinoje ar rūpinantis ilgalaike sveikata. Rinkoje galima rasti įvairių sprendimų – nuo liposominio vitamino C ar D3 iki hidrolizuoto kolageno, magnio ar melatonino su augaliniais ekstraktais”, – teigia M. Maleckaitė.

Neatsakingo vartojimo pasekmės

G. Dabravalskienė primena, kad maisto papildai, kaip ir sako jų pavadinimas, yra skirti papildyti mitybą, o ne ją pakeisti: „Pirmiausia turėtume stengtis visas reikiamas maistines medžiagas gauti iš subalansuotos mitybos. Visgi, tam tikrais gyvenimo atvejais papildų tikrai prireikia, bet rinktis juos vien pagal reklamą ar draugų rekomendacijas – klaidinga. Šitaip rizikuojame ne tik be reikalo išleisti pinigus, bet ir pakenkti sau, pavyzdžiui, perdozuoti. Papildus, kaip ir vaistus, reikia vartoti atsakingai.”

Neatsakingai vartojant maisto papildus, neįvertinus savo būklės ir nepasitarus su mediku, gali kilti įvairių sveikatos sutrikimų. Perdozavimas gali sukelti alergines reakcijas, virškinimo problemas ir net padidinti riziką susirgti lėtinėmis ligomis.

„Pavyzdžiui, per didelėmis dozėmis vartojami riebaluose tirpūs vitaminai A, D ir E kaupiasi organizmo audiniuose ir gali tapti toksiški. Per didelis kalio kiekis gali sukelti širdies ritmo sutrikimus”, – įspėja gydytoja.

Ką verta turėti namų vaistinėlėje?

Anot G. Dabravalskienės, esama kelių papildų, kurie dažnai rekomenduojami platesniam vartojimui. Vieni jų – Omega-3 riebalų rūgštys, kurių pakankamo kiekio dauguma žmonių negauna su maistu, o kokybiški žuvų taukai yra puikus jų šaltinis.  

„Žmonėms, vartojantiems cholesterolį mažinančius vaistus, naudinga bent kelis mėnesius per metus vartoti kofermento Q10 papildus, nes vaistai mažina jo kiekį organizme. Jei žmogus pastebi suprastėjusią plaukų, odos ar nagų būklę, gali išbandyti specialius tam skirtus papildus, tačiau jei pokyčių nėra ar simptomai stiprėja, vertėtų pasitarti su gydytoju”, – pataria G. Dabravalskienė.

Daugiau nebūtinai reiškia geriau

Jai pritaria ir M. Maleckaitė, teigianti, kad daugiau papildų nebūtinai yra geriau, o renkantis multivitaminų ir mineralų kompleksą bei pavienius komponentus šalia. Pavyzdžiui, magnį ar vitaminą D, reikėtų atkreipti dėmesį, kokią rekomenduojamą paros dozės dalį sudaro sudėtyje esantis kiekis. „Šių dozių reikėtų neviršyti, nes kai kurios medžiagos gali pabloginti viena kitos įsisavinimą kai yra vartojamos vienu metu.”

Vaistininkė primena, kad dėl papildų vartojimo rekomenduojama pasitarti su vaistininku, kuris visuomet bus pasiruošęs padėti ir rasti tinkamiausią produktą pagal konkrečius poreikius. Būtent todėl BENU vaistininkai pelnė klientų pasitikėjimą: remiantis naujausiais tyrimų bendrovės „Dive Group” duomenimis, šio vaistinių tinklo rezultatai ir toliau leidžia išlikti lyderių pozicijoje – slaptojo pirkėjo tyrimų rezultatai rodo, kad BENU užėmė pirmąją vietą pagal klientų aptarnavimo įgūdžius ir surinko aukštesnį balą nei viso sektoriaus vidurkis. Jei bendras Lietuvos vaistinių rezultatas šiemet siekė kiek daugiau kaip 80 proc., tai BENU – beveik 84 proc., o tai – net keliais procentais daugiau nei pernai.

„Labiausiai išskirtos sritys – profesionalus, draugiškas klientų aptarnavimas, jauki aplinka, tvarkinga darbuotojų išvaizda, – teigia BENU vaistinių tinklo vadovė dr. Indrė Brazauskaitė. – Šie rezultatai dar kartą parodo, kad nuoširdus dėmesys ir rūpestis išties pastebimi. Smagu, jog pirkėjai vertina mūsų vaistininkų pastangas ir kad kasmet judame į priekį.”

The post Maisto papildų vandenyne lengva paskęsti: patarė, kaip atsakingai išsirinkti tai, ko iš tikrųjų reikia appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.