Kodėl žarnynas gruodį tampa jautresnis?

Žarnyno bakterijos labai greitai reaguoja į tai, ką valgome ir kaip gyvename. Gruodį dažniausiai:

• valgome daugiau cukraus (kepiniai, saldainiai, šventiniai desertai);
• daugiau riebių patiekalų (mėsa, majonezai, kepti produktai);
• mažiau skaidulų ir šviežių daržovių;
• sergame dažniau ir vartojame daugiau vaistų;
• patiriame stresą ir miego trūkumą.

Visa tai tiesiogiai veikia žarnyno florą, silpnina imunitetą ir sulėtina medžiagų apykaitą.

Kaip natūraliai sustiprinti žarnyną prieš šventes?

1) Daugiau skaidulų – žarnyno “maistas”

Skaidulos maitina gerąsias bakterijas ir padeda pašalinti toksinus. Įtraukite:

• salotų,
• raugintų daržovių,
• avinžirnių, pupelių,
• pilno grūdo produktų,
• vaisių su žievele.

Tikslas: 25–30 g skaidulų per dieną.

2) Fermentuoti produktai – gerųjų bakterijų šaltinis

Įtraukite į racioną bent 3–4 kartus per savaitę:

• rauginti kopūstai (be acto),
• kefyras,
• natūralus jogurtas,
• kimči,
• kombuča (be pridėtinio cukraus).

Svarbu: venkite dirbtinių saldiklių ir acto rauginių – jie nesveikina žarnyno.

3) Daugiau vandens ir arbatos

Žiemą vartojame mažiau skysčių, todėl maistas ilgiau lieka žarnyne. Gerkite:

• šiltą vandenį,
• žolelių arbatas (pankolio, mėtų, imbiero).

Prieš šventes ypač naudinga: šilta vandens stiklinė su citrina ryte.

4) Mažiau cukraus – mažiau blogųjų bakterijų

Perteklinis cukrus maitina “blogąsias” bakterijas ir grybelius. Neperspauskite su:

• dražė, saldainiais,
• pigiais konditeriniais gaminiais,
• gazuotais gėrimais.

Jei norite deserto – rinkitės džiovintus vaisius, juodą šokoladą, medų, bet saikingai.

5) Reguliarus miegas ir judėjimas

Žarnyno mikrobiota reaguoja net į miego trūkumą! 7–8 valandos kokybiško miego ir bent 30 minučių ėjimo per dieną – tai geriausia “probiotiko” forma.

Kai judame, žarnynas dirba efektyviau.

The post Gruodį žarnyno flora kinta labiausiai: kaip ją natūraliai sustiprinti prieš šventes? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Pirmosiomis sekundėmis panirus į labai šaltą vandenį organizme – ypač širdyje ir kraujagyslėse – įvyksta staigus fiziologinis atsakas, vadinamas „šalčio šoku”. Ledinis vanduo akimirksniu suaktyvina organizmą: pagreitėja kvėpavimas, pakyla pulsas ir kraujospūdis, susiaurėja kraujagyslės.

„Tai natūrali apsauginė reakcija, kuri daugeliui suteikia energijos pliūpsnį. Vis dėlto žmonėms, turintiems širdies ar kraujagyslių ligų, ši staigi apkrova gali būti pernelyg didelė, todėl jiems svarbu iš anksto pasitarti su gydytoju”, – sako Justė Zeidotaitė-Marmokienė, sveikatos sprendimų centro „Antėja” šeimos gydytoja.

Kai kuriems ledinis vanduo nerekomenduojamas

Saikingas ir nuoseklus šalčio poveikis gali būti naudingas, nes padeda didinti atsparumą stresui, skatina kraujotakos adaptaciją, gerina nuotaiką ir gali sumažinti uždegimą po fizinio krūvio.

Tačiau šalčio terapija gali būti rizikinga tiems, kurių kūnas jautriai reaguoja į staigius temperatūros pokyčius.

„Griežtomis kontraindikacijomis žiemos maudynėms laikomos širdies ligos, nekontroliuojama hipertenzija, Reinosindromas, sunkios kraujagyslių ar plaučių ligos – tokiu atveju šalto vandens poveikis gali sukelti pavojingą fiziologinę reakciją, todėl būtina vengti tokių maudynių arba bent pasitarti su gydytoju”, – perspėja gydytoja.

Anot jos, maudynės lediniame vandenyje iš tiesų gali turėti teigiamą poveikį imuninei sistemai ir bendrai savijautai, nors dalis naudos, dažnai eskaluojamos socialiniuose tinkluose, yra labiau mitai nei faktai.

„Šalčio poveikis gali paskatinti tam tikrą imuninės sistemos aktyvumą, padėti sumažinti streso simptomus ir pagerinti nuotaiką. Tai gali būti naudinga kaip sveiko gyvenimo būdo dalis, tačiau nepakeičia esminių sveikatos pamatų – kokybiško miego, subalansuotos mitybos ir reguliaraus fizinio aktyvumo. Socialiniuose tinkluose kartais žadama daugiau, nei mokslas pagrindžia, todėl svarbu išlikti kritiškiems ir vadovautis sveiku protu”, – pastebi „Antėja” medikė.

Jei pasiryžote – į ledinį vandenį lįskite protingai

Ledinio vandens terapiją pradėti praktikuoti saugiai galima tik palaipsniui, todėl pradedantiesiems, siekiantiems išbandyti ledinio vandens procedūras, svarbu laikytis nuoseklumo.

„Pirmiausia tinka kontrastiniai dušai ar trumpos šaltesnio vandens atkarpos, o tik vėliau – trumpi panirimai į natūralius vandens telkinius. Maudytis rekomenduojama ne vienam, o su kompanija, o po procedūros būtina greitai sušilti ir turėti sausų drabužių. Taip pat reikėtų vengti šalto vandens pavartojus alkoholio, esant nuovargiui ir visada klausytis kūno signalų. Tai pagrindinės saugumo priemonės, kurių negalima ignoruoti”, – pataria J. Zeidotaitė-Marmokienė.

Žiemos maudynių populiarumas, jos manymu, nevienareikšmis reiškinys. Nors iš dalies tai tėra mados banga, yra ir moksliškai pagrįstos naudos, o daugelis žmonių po tokių maudynių jaučiasi žvalesni bei geriau prisitaikę prie streso.

„Vis dėlto rizika atsiranda tuomet, kai maudynės pradedamos spontaniškai, nepasitarus su sveikatos specialistais ir neįsivertinus savo būklės. Atsakingai pasiruošus žiemos maudynės gali tapti saugia ir prasminga sveikatinimo veikla”, – priduria gydytoja.

The post Maudynės žiemą – mados reikalas ar įrodymais grįsta sveikata? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kodėl gruodį virškinimas sulėtėja?

Šaltuoju metu organizmui reikia daugiau energijos šilumos palaikymui, todėl natūraliai norisi kaloringesnio ir riebesnio maisto. Pridėkime šventinę gausą – mišrainės, kepsniai, saldumynai, alkoholis – ir gauname virškinimo perkrovą.

Dažniausios problemos:

• lėtesnė medžiagų apykaita
• pilvo pūtimas po sunkesnių patiekalų
• vidurių užkietėjimas
• nuovargis po valgio
• rėmuo ar sunkumas skrandyje

Sprendimas – ne badauti, o rinktis žarnyną palaikančius produktus.

Maistas, kuris padeda virškinimui veikti kaip laikrodžiui

1. Fermentuoti produktai – žarnyno mikrobiotos draugai

Kefyras, natūralus jogurtas, rauginti kopūstai, kombučia – šie produktai papildo žarnyną gerosiomis bakterijomis ir padeda atstatyti balansą po sunkių patiekalų. Jau po kelių dienų gali sumažėti pilvo pūtimas ir diskomfortas.

2. Avižos – švelni žiemos palaikymo sistema

Jose gausu tirpių skaidulų, kurios gerina tuštinimąsi, mažina cholesterolį ir suteikia ilgalaikę energiją. Avižų košė su sėklomis ryte – paprastas, bet itin veiksmingas sprendimas.

3. Ankštiniai – sotūs, bet sveikai

Avinžirniai, lęšiai, pupelės suteikia baltymų, skaidulų ir ilgesnio sotumo jausmą. Jie ypač vertingi gruodį, kai norisi šilto, maistingo patiekalo, bet nenorint perkrauti virškinimo.

Puikus patiekalas vakarienei – lęšių troškinys su daržovėmis.

4. Imbieras – natūralus virškinimo stimuliatorius

Šildo, gerina kraujotaką ir ramina žarnyno spazmus. Puodelis imbierinės arbatos po sotesnių valgių padeda išvengti sunkumo jausmo.

5. Kiviai ir slyvos – greitam rezultatui

Tai vieni efektyviausių vaisių virškinimui. Kiviuose yra fermentų, padedančių skaidyti baltymus, o slyvos garsėja natūraliu žarnyno aktyvinimu.

1–2 kiviai per dieną – ir žarnynas „pabunda“.

6. Šaknų daržovės – jėga žiemai

Morkos, burokėliai, pastarnokai, salierų šaknys – ne tik šildantys, bet ir lengvai virškinami produktai. Juos verta troškinti, dėti į sriubas, kepti orkaitėje su alyvuogių aliejumi.

The post Gruodį organizmas pavargsta nuo šaltos sezono įtampos? Štai ką valgyti, kad virškinimas veiktų kaip laikrodis appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Per greitas valgymas – didžiausias virškinimo priešas

Taip, būtent. Virškinimą dažniausiai sutrikdo per greitas valgymo tempas. Skubame ryte, pietaujame žiūrėdami į telefoną, o vakarienę dažnai suvalgome vos per kelias minutes. Organizmui reikia laiko – kiekvienas kąsnis turi būti gerai sukramtytas, sumaišytas su seilėmis, o tik tada siunčiamas į skrandį.

Kai valgome skubėdami:

• maistas patenka į skrandį stambesniais gabalais;
• virškinimo sistema turi dirbti daug intensyviau;
• nepastebimai praryjame daugiau oro (dėl to pučia pilvą);
• smegenys nespėja užfiksuoti sotumo signalo, todėl dažnai persivalgome.

Tad net jei renkatės sveiką maistą – greitas valgymas gali paversti jį diskomforto šaltiniu.

Kaip suprasti, kad valgote per greitai?

Šie ženklai rodo, kad virškinimas sulėtėjęs dėl tempo, o ne dėl produktų pasirinkimo:

• dažnas pilvo pūtimas po valgio;
• sunkumo jausmas skrandyje net po nedidelės porcijos;
• žagsulys ar raugėjimas pavalgius;
• sotumo nejautimas ir noras užkandžiauti netrukus po valgio;
• mieguistumas iškart po pietų.

Jei bent du punktai jums pažįstami – metas sulėtinti tempą.

Paprasti įpročiai, kurie išgelbės jūsų virškinimą

Šiuos pokyčius galite pradėti taikyti jau šiandien:

1. Kramtykite lėčiau – bent 20–30 kartų kiekvieną kąsnį.
Tai padės maistui suskaidyti dar burnoje, sumažins skrandžio apkrovą.

2. Valgydami išjunkite ekranus.
Telefonas ar TV atitraukia dėmesį ir skatina nesąmoningai ryti dideliais kąsniais.

3. Skirkite valgymui bent 15–20 minučių.
Ne bėgant, ne tarp darbų – sąmoningai valgydami padėsite savo virškinimui.

4. Gerkite skysčius ne valgymo metu, o tarp valgių.
Dideli kiekiai vandens kartu su maistu skiedžia skrandžio sultis.

5. Klausykite kūno signalų – sustokite, kai pajuntate sotumą.
Persivalgymas visada apsunkina virškinimą.

Kodėl verta pabandyti?

Jau po kelių dienų sulėtintas valgymo tempas gali:

• sumažinti pilvo pūtimą ir sunkumą;
• pagerinti maistinių medžiagų įsisavinimą;
• stabilizuoti apetitą ir užkandžiavimą;
• pagerinti bendrą savijautą ir energijos lygį.

Kartais sprendimas slypi ne tabletėse, ne dietose – o paprasčiausiame tempų sulėtinime.

The post Štai kodėl jūsų virškinimas stringa – kaltas vienas įprotis (darote jį kasdien) appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Šaltuoju sezonu mikrobiota tampa jautresnė

Rudenį ir žiemą mūsų žarnyno mikroflora natūraliai keičiasi. Dėl mažesnio saulės kiekio, sumažėjusio fizinio aktyvumo ir sunkesnio maisto, žarnynas tampa jautresnis kalorijų pertekliui ir greitiesiems angliavandeniams.

Cukrus šiuo metu veikia dar stipriau, nes:

• išbalansuoja žarnyno bakterijų pusiausvyrą,
• skatina žalingų bakterijų dauginimąsi,
• lėtina virškinimo procesus,
• silpnina imunitetą, kai to labiausiai reikia.

2. Sumažinus cukrų – pokytis žarnyne per 48 valandas

Naujausi mitybos tyrimai rodo, kad žarnyno bakterijos labai greitai reaguoja į mitybos pokyčius.

Vos per 1–2 dienas sumažinus cukraus kiekį, mikrobiota:

• sumažina uždegiminius procesus,
• pradeda gaminti daugiau gerųjų bakterijų,
• normalizuoja virškinimą,
• efektyviau skaido maistą.

Tai vienas greičiausių būdų pagerinti savijautą be papildomų pastangų.

3. Cukrus silpnina imunitetą – o lapkritis yra virusų pikas

Lapkritis neretai būna tikras peršalimų sezonas. Organizmui būtina stipri apsauga, o tam didžiausią įtaką turi žarnynas, kuriame „gyvena“ iki 70 % imuninės sistemos ląstelių.

Perteklinis cukrus:

• slopina imuninį atsaką,
• didina uždegiminius procesus,
• silpnina organizmo gebėjimą kovoti su virusais.

Mažesnis cukraus kiekis – tiesiausias kelias stipresniam imunitetui.

4. Nuotaika ir energija stabilizuojasi akimirksniu

Trumpėjant šviesiam paros laikui ir mažėjant vitaminui D, daugybė žmonių jaučia nuotaikų svyravimus. Cukrus juos tik dar labiau sustiprina.

Sumažinus cukrų:

• stabilizuojasi energijos lygis,
• sumažėja dirglumas,
• mažėja „užkandžiavimo iš emocijų“ poreikis,
• pagerėja miegas.

Visa tai susiję su žarnyno bakterijomis, kurios tiesiogiai veikia serotonino gamybą.

5. Lapkritį organizmas linkęs kaupti svorį – cukrus šį procesą pagreitina

Rudenį natūraliai sulėtėja medžiagų apykaita, o kūnas pasirengęs „kaupti“. Cukrus tam labai padeda – deja, ne į naudą.

Cukraus sumažinimas lapkritį:

• stabdo riebalų kaupimąsi pilvo srityje,
• sumažina alkio šuolius,
• padeda kontroliuoti svorį prieš šventinį sezoną.

Tai ypač aktualu moterims, kurios dažnai pastebi didesnį svorio svyravimą dar iki gruodžio.

6. Oda reaguoja greičiau nei tikėtasi

Šaltuoju sezonu daugelis ima skųstis šerpetojimu, uždegimu ir sausumu. Cukrus, skatindamas uždegimines reakcijas, dar labiau pablogina odos būklę.

Sumažinus cukraus kiekį vos kelioms dienoms:

• sumažėja paraudimai ir bėrimai,
• pagerėja odos drėgmės balansas,
• sumažėja „pabarstymai“ ir aknės paūmėjimai.

Oda tiesiogiai reaguoja į žarnyno būklę.

The post Kodėl lapkritį būtina sumažinti cukrų? Žarnyno bakterijos reaguoja akimirksniu appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Natūralus kalcio šaltinis – sveiki kaulai ir dantys

Nors kalcį dažniausiai siejame su pieno produktais, aguonos jo turi ne mažiau – 100 g aguonų yra net kelis kartus daugiau kalcio nei piene.
Nauda:

• stiprina kaulus,
• padeda išvengti osteoporozės,
• palaiko sveikus dantis.

Mažas šaukštelis aguonų kasdien gali papildyti kalcio atsargas visai paprastai.

2. Skatina gerą virškinimą

Aguonos yra puikus maistinių skaidulų šaltinis, todėl jos:

• gerina žarnyno peristaltiką,
• mažina vidurių užkietėjimą,
• padeda palaikyti žarnyno mikrobiotos balansą.

Jas galima berti į košes, jogurtą ar salotas – virškinimui tai suteiks natūralią, švelnią pagalbą.

3. Gausu gerųjų riebalų – širdies veiklai ir hormonų balansui

Aguonų sėklose yra daug omega-6 ir omega-9 riebalų rūgščių.
Jos padeda:

• mažinti blogojo cholesterolio (LDL) kiekį,
• palaikyti normalią kraujotaką,
• reguliuoti hormoninę sistemą.

Aguonų aliejus taip pat garsėja savo švelniu, riešutiniu skoniu ir odai naudingomis savybėmis.

4. Padeda atsipalaiduoti ir geriau miegoti

Aguonose yra natūralių medžiagų – magnio ir triptofano, kurie:

• ramina nervų sistemą,
• mažina stresą,
• gerina miego kokybę.

Todėl aguonos vakariniame deserte ar gėrime – puikus pasirinkimas prieš miegą.

5. Baltymų šaltinis augalinėje mityboje

100 g aguonų turi apie 18–20 % baltymų – panašiai kaip riešutai ir kai kurios sėklos.
Tai puikus papildymas:

• vegetarams,
• veganams,
• aktyviai sportuojantiems žmonėms.

6. Stiprina imunitetą

Aguonos turi daug cinko, mangano, geležies ir antioksidantų.
Šie mikroelementai:

• stiprina imunitetą,
• padeda greičiau gyti žaizdoms,
• saugo ląsteles nuo oksidacinio streso.

7. Naudingos odai, nagams ir plaukams

Dėl gausaus mineralų kiekio aguonos padeda:

• gerinti odos elastingumą,
• stiprinti nagus,
• skatinti plaukų augimą.

Aguonų aliejus dažnai naudojamas natūralioje kosmetikoje, kaukėse ir masažo aliejuose.

Kaip įtraukti aguonas į kasdienę mitybą?

Aguonos labai universalios:

• Berkite į košes, granolą, dribsnius.
• Maišykite su varške ar jogurtu.
• Įdėkite į duoną, blynus, keksiukus.
• Gaminant salotas – naudokite aguonų aliejų.
• Pasigaminkite aguonų pieną (puiki alternatyva augalams).

Dienai pakanka 1–2 arbatinių šaukštelių, kad pajustumėte naudą.

Kada reikėtų būti atsargiems?

• Sergant opomis ar aktyviu virškinamojo trakto uždegimu, aguonas vartokite saikingai.
• Mažiems vaikams duokite tik maltas aguonas, kad išvengtumėte užspringimo rizikos.
• Jei esate alergiški riešutams ar sėkloms – pradėkite nuo labai mažo kiekio.

The post Aguonų nauda: kodėl verta jas įtraukti į savo mitybą? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kodėl šis derinys toks veiksmingas?

Jis veikia trimis kryptimis:

1. Papildo skaidulų kiekį – pagerina žarnyno peristaltiką.
2. Atkuria gerųjų bakterijų balansą.
3. Nuramina ir mažina uždegimą, todėl žarnynas greičiau atsinaujina.

Stebuklingasis derinys žarnynui: kefyras + sėlenos + slyvos + linų sėmenys

Tai vienas populiariausių natūralių „žarnyno restartų“, kurį žmonės visame pasaulyje naudoja jau daug metų.

1. Kefyras – probiotikų karalius

Kefyre gausu natūralių probiotikų – gyvųjų bakterijų, kurios palaiko sveiką mikrobiotą ir padeda greičiau atkurti normalų žarnyno darbą.
Ką daro kefyras?

• mažina uždegimą,
• gerina virškinimą,
• švelniai skatina tuštinimąsi.

2. Avižų ar kviečių sėlenos – greitas būdas padidinti skaidulų kiekį

Vos 1–2 šaukštai per dieną gali padvigubinti suvartojamų skaidulų kiekį.
Nauda:

• suaktyvina žarnyno peristaltiką,
• suteikia sotumo jausmą,
• valo žarnyną nuo senų sankaupų.

3. Džiovintos slyvos – natūralus vidurių „starteris“

Tai vienas švelniausių, bet veiksmingiausių produktų žarnynui.
Slyvose yra:

• skaidulų,
• sorbitolio – natūralios medžiagos, kuri minkština išmatas,
• antioksidantų, kurie mažina žarnyno dirglumą.

4. Linų sėmenys – gleivės, kurios saugo ir gydo

Linų sėmenys, užpilti skysčiu, suformuoja apsauginę želė, kuri:

• mažina dirginimą,
• saugo gleivinę,
• palengvina tuštinimąsi,
• švelniai išvalo žarnyną.

Kaip vartoti derinį? (7 dienų planas)

Kiekvieną rytą, tuščiu skrandžiu, išgerkite šį mišinį:

Receptas:

• 200 ml kefyro,
• 1 šaukštas sėlenų,
• 1 šaukštas maltų linų sėmenų,
• 3–4 džiovintos slyvos (smulkintos arba pamirkytos).

Paruošimas:

1. Iš vakaro užpilkite slyvas šiltu vandeniu.
2. Ryte sumaišykite jas su kefyru, sėlenomis ir sėmenimis.
3. Išgerkite iškart.

Ką jausite?

• pirmą dieną – lengvumo jausmą,
• 2–3 dieną – pagerėjusią virškinimo veiklą,
• po savaitės – reguliarius tuštinimosi procesus,
• sumažėjusį pilvo pūtimą,
• daugiau energijos ir lengvesnį pilvą.

Papildomi patarimai, kad žarnynas atsistatytų greičiau

• Gerkite daugiau vandens – tyras vanduo „aktyvuoja“ skaidulas.
• Įtraukite daugiau daržovių.
• Venkite cukraus ir baltų miltų produktų – jie maitina blogąsias bakterijas.
• Kasdien bent 20–30 min. pasivaikščiokite – judėjimas gerina peristaltiką.

Kam šis derinys tinka?

• Žmonėms, kuriems dažnai pučia pilvą.
• Turintiems užkietėjimą.
• Norintiems išvalyti žarnyną natūraliai.
• Po antibiotikų kurso.
• Norintiems pagerinti mitybą ir pradėti sveikesnę rutiną.

Kada reikėtų būti atsargiems?

• Esant aktyviam žarnyno uždegimui, opoms ar sunkiam dirgliosios žarnos sindromui, prieš vartojant geriau pasitarti su gydytoju.
• Jei netoleruojate pieno produktų, kefyrą galima keisti vandens kefyru ar jogurto pagrindu.

The post Šių produktų derinys jums padarys stebuklus – žarnynas atsigauna per savaitę appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Sausa oda – dažniausia nugaros niežėjimo priežastis

Vėsiu oru, žiemą arba po dažnų karštų dušų oda išsausėja. Nugara – viena didžiausių ir rečiausiai drėkinamų kūno vietų, todėl ji greitai praranda drėgmę.

Požymiai:

• itin sausa, pleiskanojanti oda
• šiurkštumas
• tempimo jausmas

Ką daryti?

• naudoti kremą ar losjoną su ceramidais, hialuronu, urea
• vengti karšto dušo
• rinktis švelnesnį prausiklį

2. Alerginės reakcijos ir dirgikliai

Niežulys gali atsirasti dėl kosmetikos, skalbiklių, drabužių audinių ar prakaito dirginimo.

Galimi dirgikliai:

• skalbimo milteliai
• vilnoniai ar sintetiniai drabužiai
• dušo želės su kvapikliais
• prakaito ir audinių sąveika

Ką daryti?

• keisti skalbiklį į hipoalerginį
• rinktis medvilninius marškinėlius
• naudoti bekvapius kūno priežiūros produktus

3. Odos ligos

Kelios odos ligos dažnai sukelia niežėjimą:

Egzema (atopinis dermatitas):

paraudimas, pleiskanojimas, sausumas.

Psoriazė:

šiurkščios, pleiskanojančios plokštelės ant nugaros.

Grybelinės infekcijos:

niežėjimas kartu su paraudimu, bėrimais.

Ką daryti?

Kreiptis į dermatologą, naudoti specialius tepalus (kortikosteroidus, priešgrybelinius).

4. Vabzdžių įkandimai

Uodai, blakės ar kiti vabzdžiai kartais palieka žymes ant nugaros, kurių nematote.

Požymiai:

• mažas, kietas spuogelis
• paraudimas
• niežėjimas, kuris stiprėja vakare

Ką daryti?

• naudoti priešuždegiminius gelius
• šalti kompresai
• vengti kasymosi

5. Stresas ir nervinė įtampa

Emocinė įtampa gali sukelti somatinius simptomus, įskaitant ir niežėjimą.

Požymiai:

• niežulys be matomų odos pakitimų
• atsiranda emocinės įtampos laikotarpiu

Ką daryti?

• išbandyti meditaciją, atsipalaidavimo technikas
• užsiimti fizine veikla
• gerinti miego kokybę

6. Nervų sudirginimas ar stuburo problemos

Kartais niežulys kyla ne nuo odos, o nuo nervų.

Priežastys:

• stuburo išvarža
• įtempti paravertebraliniai raumenys
• nervo suspaudimas

Požymiai:

• niežėjimas lokalizuotas vienoje vietoje
• gali lydėti dilgčiojimas

Ką daryti?

• masažai
• tempimo pratimai
• gydytojo konsultacija, jei simptomai neslūgsta

7. Vidaus organų sutrikimai (retesnės priežastys)

Labai retais atvejais niežulys gali būti susijęs su:

• kepenų ligomis
• skydliaukės problemomis
• cukriniu diabetu

Tokiais atvejais dažnai pasireiškia ir kiti simptomai.

Kada kreiptis į gydytoją?

Būtina pasikonsultuoti su specialistu, jei:

• niežulys tęsiasi ilgiau nei 2 savaites
• atsiranda bėrimų, žaizdelių, paraudimo
• niežulys labai stiprus ir trukdo miegoti
• kartu pasireiškia karščiavimas, nuovargis, odos pageltimas

The post Kodėl niežti nugarą? Dažniausios priežastys ir ką daryti, kad niežėjimas liautųsi appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Atsakymas – taip, bet tik tada, kai mityba paremta moksliškai pagrįstais principais. Hormonai – tai cheminiai „pasiuntiniai“, valdantys beveik visas organizmo funkcijas: apetitą, energiją, nuotaiką, miegą, svorį, virškinimą, odos būklę ir net emocijas.

Kas yra hormonų dieta?

Hormonų dieta – tai ne griežtas draudimų sąrašas, o mitybos sistema, padedanti stabilizuoti svarbiausius hormonus:

• insuliną
• kortizolį
• estrogeną
• progesteroną
• tiroidinius hormonus
• greliną ir leptiną (alkio ir sotumo hormonus)

Tikslas – sumažinti uždegiminius procesus, stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje, pagerinti virškinimą ir suteikti organizmui reikiamų medžiagų.

Kaip maistas veikia hormonus?

1. Stabilus cukraus kiekis – raktas į hormonų ramybę

Dideli cukraus šuoliai skatina:

• insulino perteklių
• kortizolio padidėjimą
• energijos svyravimus
• alkio priepuolius

Ką valgyti:
baltymus + skaidulas + geruosius riebalus kiekvieno valgymo metu.

2. Uždegimą mažinantys produktai

Uždegimas tiesiogiai trikdo hormonų veiklą.

Padeda:

• lašiša
• graikiniai riešutai
• avokadai
• alyvuogių aliejus
• šilauogės
• žalios lapinės daržovės

3. Detoksikuojantys produktai kepenims

Kepenys atsakingos už hormonų „perdirbimą“ ir pašalinimą.

Valgiaraštyje turėtų būti:

• brokoliai
• žiediniai kopūstai
• briuseliniai kopūstai
• burokėliai
• imbieras
• citrina

Šie produktai padeda pašalinti estrogeno perteklių ir palaiko hormonų balansą.

4. Sveiki riebalai – hormonų statybinė medžiaga

Hormonams gamintis būtinas cholesterolis (tinkamas).

Naudingi riebalai:

• alyvuogių aliejus
• kokosų aliejus
• avokadai
• riešutai
• sėklos

5. Baltymai – sotumo ir raumenų hormonams

Pakankamas baltymų kiekis palaiko sotumą, stabilų cukraus lygį ir raumenų sistemas.

Kas dar priklauso hormonų dietai?

Hormonų sistema jautriai reaguoja ne tik į maistą, bet ir į gyvenimo būdą:

• stresas kelia kortizolį
• nemiga griauna leptino ir grelino balansą
• judėjimo stoka mažina insulino jautrumą
• per griežtos dietos sukelia hormonų chaosą

Todėl hormonų dieta apima ir:

• meditaciją
• reguliarų miegą
• mažesnį kofeino kiekį
• vaikščiojimą ar lengvą sportą

Kaip turėtų atrodyti dienos mityba hormonų dietos metu?

Pusryčiai:

Kiaušiniai + avokadas + daržovės
arba
Avižinė košė su chia sėklomis ir mėlynėmis

Pietūs:

Lašiša su daržovėmis + ryžiai/bolivinės balandos

Vakarienė:

Kalakutiena arba tofu troškinys su brokoliais

Užkandžiai:

Riešutai, vaisiai, kefyras, humusas.

Ar tikrai galima pagerinti savijautą maistu?

Taip – dažnai net greičiau, nei tikimasi.
Mityba, paremta hormonų balansu, gali padėti:

• sumažinti nuovargį
• stabilizuoti emocijas
• sumažinti pilvo pūtimą
• pagerinti miegą
• sureguliuoti menstruacijų ciklą
• sumažinti saldumynų poreikį
• numesti svorio
• pagerinti odos būklę

Tai nėra stebuklas, o natūralus organizmo atsakas į tinkamą maisto derinimą.

The post Hormonų dieta: ar tikrai galima pagerinti savijautą maistu? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Maistą paverčia energija

Medžiagų apykaita (metabolizmas) – tai procesas, kurio metu organizmas paverčia maistą energija, reikalinga kūno veiklai. Ji veikia kaip variklis – net ramybės būsenoje sudeginama dalis kalorijų. Riebalų apykaita, arba lipidų metabolizmas, yra šio proceso dalis, užtikrinanti energijos gamybą ir riebalų atsargų kaupimą. Riebalai organizmui būtini – jie suteikia energijos, padeda įsisavinti vitaminus, sudaro ląstelių membranas ir nervų apvalkalus.

Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė sako, kad kai kuriems žmonėms tiesiog pasisekė – jie paveldėjo genus, skatinančius greitesnę medžiagų apykaitą, todėl gali valgyti daugiau nei kiti nepriaugdami svorio. Kitiems pasisekė mažiau, nes jų medžiagų apykaita lėtesnė.

„Vis dėlto svorio kontrolė priklauso ne vien nuo genetikos – ją lemia ir kiti veiksniai. Pavyzdžiui, mityba, per mažas fizinis aktyvumas, amžius taip pat daro įtaką medžiagų apykaitai. Tačiau daugeliui žmonių būtent suvartojamų kalorijų kiekis labiausiai veikia svorio pokyčius ir riebalų kaupimąsi organizme“, – sako E. Marciuškienė.

Anot jos, nepriklausomai nuo to, ar medžiagų apykaita greita, ar lėta, organizmas veikia taip, kad energijos perteklių kauptų riebalų ląstelėse. Tad jei suvartojama daugiau kalorijų, nei organizmas išeikvoja, svoris auga. Kita vertus, jei suvalgoma ar išgeriama mažiau kalorijų nei sudeginama kasdienės veiklos metu, įskaitant mankštą, poilsį ir miegą, svoris mažėja.

Sutrikimus parodo tyrimai

Lipidų sutrikimai – tai būklės, kai kraujyje padidėja riebalinių medžiagų, tokių kaip cholesterolis ir trigliceridai, kiekis. Šių medžiagų tyrimai (bendras, „blogasis“ MTL, „gerasis“ DTL, neDTL cholesterolis ir trigliceridai) padeda įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų, paveldimo cholesterolio padidėjimo ar net pankreatito riziką.

„Lipidų kiekį svarbu tikrinti ir žmonėms, sergantiems ligomis, kurios veikia hormonų pusiausvyrą – pavyzdžiui, diabetu, hipotiroze ar policistinių kiaušidžių sindromu. Šios būklės gali sutrikdyti riebalų apykaitą. Tinkamai prižiūrint šias ligas – vartojant vaistus, sveikai maitinantis, sportuojant ir keičiant gyvenimo būdą – galima sumažinti padidėjusius lipidų rodiklius“, – teigia E. Marciuškienė.

Dažniausiai lipidų sutrikimai ilgą laiką nesukelia jokių simptomų. Vėliau gali pasireikšti krūtinės skausmas, dusulys ar širdies plakimas, rodantys galimas širdies ar kraujagyslių problemas.

Po oda gali atsirasti gelsvų apnašų (ksantomų) – ypač aplink akis, ant rankų ar kojų. Pastebėjus tokius požymius verta pasitikrinti pas gydytoją – ankstyvas gydymas padeda išvengti rimtų komplikacijų, tokių kaip širdies ligos ar insultas.

„Aterosklerozė – viena dažniausių padidėjusio cholesterolio pasekmių. Kai kraujyje daug „blogojo“ cholesterolio, trigliceridų ar bendro cholesterolio, kraujagyslės ilgainiui pažeidžiamos. Tai gali sukelti širdies smūgį, insultą ar kitas rimtas ligas. Tokie pokyčiai gali prasidėti net jauname amžiuje, todėl verta reguliariai tikrintis cholesterolio kiekį kraujyje“, – pasakoja gydytoja.

Įspėjamieji ženklai – gelsvos dėmės ar iškilimai ant odos, riebalinės sankaupos aplink akis, pilvo ar krūtinės skausmas, taip pat padidėjęs cholesterolio kiekis kraujo tyrimuose. Pastebėjus šiuos požymius svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Pataria atlikti tyrimus

Riebalų apykaitą galima įvertinti atlikus kraujo tyrimus. Pagrindinis tyrimas – lipidograma, kuri apima bendrą cholesterolį, MTL („blogąjį“), DTL („gerąjį“) ir neDTL cholesterolį bei trigliceridus.

Išsamesniam įvertinimui rekomenduojama tirti ApoB ir ApoA1 bei jų santykį.

„Bent kartą gyvenime patariama atlikti ir Lp(a) tyrimą. Šio rodiklio kiekis daugiausia priklauso nuo genetikos ir dažniausiai nekinta dėl vaistų ar gyvenimo būdo pokyčių. Padidėjęs Lp(a) lygis siejamas su didesne širdies priepuolio, insulto ir širdies vožtuvų ligų – pavyzdžiui, aortos sklerozės – rizika, todėl šis tyrimas svarbus ankstyvai širdies ligų prevencijai“, – teigia E. Marciuškienė.

Kaip pagerinti medžiagų apykaitą

Medžiagų apykaitą veikia daugybė veiksnių – amžius, mityba, fizinis aktyvumas, kūno sudėtis, lytis, sveikatos būklė ir vartojami vaistai. Gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti ją suaktyvinti ir pagerinti riebalų deginimą.

„Viena paprasta gairė – 3–3–3 taisyklė: trys subalansuoti valgiai per dieną, trys treniruotės per savaitę ir trys litrai vandens kasdien. Toks režimas padeda palaikyti aktyvią medžiagų apykaitą“, – pataria E. Marciuškienė.

Anot jos, tyrimai rodo, kad baltymų vartojimas kiekvieno valgio metu pagreitina medžiagų apykaitą ir padidina sudeginamų kalorijų kiekį. Fizinis aktyvumas, ypač jėgos pratimai ir didelio intensyvumo treniruotės, stiprina raumenis, o didesnis raumenų kiekis skatina kalorijų deginimą net ir ramybės būsenoje.

Gydytoja priduria, kad svarbu vengti ilgo sėdėjimo – verta reguliariai atsistoti, pasivaikščioti ar dirbti prie stovimo stalo. Žalioji ir ulongo arbata, pasak jos, gali padėti riebalų rūgštis paversti energija, o aštrus maistas, kuriame yra kapsaicino, šiek tiek pagreitina medžiagų apykaitą.

Kofeinas taip pat gali skatinti riebalų skaidymą, gerinti jautrumą insulinui ir mažinti uždegiminius procesus. Reguliarus kavos vartojimas siejamas su mažesne 2 tipo diabeto rizika ir palankesniu metaboliniu poveikiu.

Pakankamas miegas taip pat labai svarbus – miego trūkumas didina alkio hormono grelino kiekį ir mažina sotumo hormono leptino lygį, todėl didėja polinkis persivalgyti ir priaugti svorio. 

The post Greitesnė medžiagų apykaita nebūtinai genetika: 3–3–3 taisyklė, kurią verta išbandyti appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.