Duomenimis paremtas sportas – ne tik profesionalams

Profesionaliame sporte duomenų analizė jau seniai yra neatsiejama treniruočių dalis. Tai puikiai iliustruoja vienas ryškiausių šiuolaikinių ilgų distancijų bėgikų – Jacobas Kiplimo. 

25-erių olimpinis prizininkas iš Ugandos ne tik iškovojo įspūdingą pergalę 2025 m. Čikagos maratone, bet ir šių metų kovą Lisabonoje pagerino pusmaratonio pasaulio rekordą. Šiuo metu sportininkas ruošiasi dar vienam tikslui – 2026 m. Londono maratonui.

Jo sėkmės formulė – ne vien talentas ir disciplina, bet ir išmaniai naudojami duomenys.

„Naudoju bėgimo analizės funkciją, kad realiu laiku matyčiau savo techniką. Stebiu širdies ritmą, kiekvieno kilometro tempą, taip pat asimetriją – ar neperkraunu vienos kūno pusės. Tai padeda išvengti traumų ir užtikrinti, kad kiekvienas žingsnis būtų kuo efektyvesnis“, – pasakoja sportininkas, treniruotėse naudojantis „Galaxy Watch8“ išmanųjį laikrodį.

Jo teigimu, šis įrenginys tampa tarsi asmeniniu treneriu – ypač kai tikrojo trenerio nėra šalia, leidžia sprendimus priimti remiantis realiu laiku gaunama informacija.

„Samsung Electronics Baltics“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė sako, kad tokios technologijos vis labiau keičia ir Lietuvos gyventojų sportavimo įpročius.

„Džiugu matyti, kad vis daugiau žmonių sportuodami siekia ne tik pagerinti savo fizinę būklę, bet ir geriau suprasti savo kūną – kaip jis reaguoja į krūvį, kada progresuoja, o kada jau siunčia signalus sustoti ir pailsėti. 

Tokie sprendimai, kaip išmanieji laikrodžiai, leidžia realiu laiku stebėti širdies ritmą, kūno atsistatymą, miego kokybę bei daug kitų sveikatos rodiklių. O tai ilgalaikėje perspektyvoje išties gali padėti pasiekti geresnius rezultatus“, – teigia ji.

Dažniausios pradedančiųjų klaidos 

Pradedantieji dažnai nori greitų rezultatų, todėl iš karto renkasi ilgesnes distancijas ar didesnį tempą, tinkamai neįvertinę savo pasirengimo. Toks požiūris neretai lemia greitą pervargimą ar netgi traumas, kurios ne tik stabdo progresą, bet ir gali neigiamai paveikti pradedančiojo santykį su sportu.

Tai pabrėžia ir J. Kiplimo: „Pradedant sportuoti svarbiausia yra nuoseklumas. Reikia suprasti, kad poilsis yra toks pat svarbus kaip ir treniruotės. Kartais profesionaliame sporte poilsio diena gali reikšti lengvesnį bėgimą – pavyzdžiui, 7 kilometrus vietoje 40. Esmė – įsiklausyti į savo kūną.“

Sportininkas neslepia, jog dažnai koreguoja savo treniruotes pagal savijautą – pajutęs diskomfortą, planuotą ilgesnį bėgimą pakeičia gerokai trumpesniu. Tokius sprendimus jam padeda priimti „Samsung Health“ programėlės duomenys.

E. Tamelytė pastebi, kad panašios tendencijos ryškios ir Lietuvoje. Pasak jos, pradedantiesiems dažnai trūksta kantrybės ir nuoseklumo, todėl žmonės linkę pervertinti savo galimybes jau pačioje pradžioje. 

„Pavasarį žmonės dažnai puola sportuoti per intensyviai. Norint greitų rezultatų iki vasaros, jau pirmosiomis dienomis pasirenkamas per didelis krūvis, o netrukus išsenka ir energija, ir motyvacija. Išmanieji sprendimai padeda to išvengti: jie signalizuoja, kai organizmui tenka per didelis krūvis, leidžia laiku pakoreguoti treniruotes ir tiksliai įvertinti, kaip kūnas atsigauna po fizinio krūvio“, – sako ji.

Kita svarbi, tačiau dažnai nuvertinama sritis – poilsis. Išmanieji įrenginiai leidžia stebėti miego kokybę ir geriau suprasti, ar organizmas yra pakankamai atsistatęs bei pasiruošęs kitai treniruotei. Tai patvirtina ir bėgikas J. Kiplimo.

„Miegas – svarbiausia atsistatymo dalis. Kiekvieną naktį stebiu savo miego rodiklius: matau, kiek gaunu gilaus ir REM miego, ir pagal tai nusprendžiu, kaip treniruosiuos kitą dieną. Jei naktis buvo bloga – treniruotę lengvinu“ , – dalijasi profesionalus sportininkas.

Svarbiausia – individualus ritmas

Pastaraisiais metais Lietuvoje bėgimo klubai tapo tikru fenomenu – jų gretos sparčiai auga, o bėgimas su bendraminčiais vis dažniau tampa ne tik fizine veikla, bet ir socialiniu reiškiniu. Tokios bendruomenės skatina judėti, padeda išlaikyti discipliną ir suteikia papildomos motyvacijos. Vis dėlto kartu jos gali tapti ir savotišku iššūkiu.

„Bėgimas su kitais žmonėmis tikrai motyvuoja, tačiau gali paskatinti ir persistengti – ypač kai jauti spaudimą stengiantis neatsilikti nuo kitų tempo. Čia labai svarbu nebijoti išlaikyti sau tinkamą ritmą ir remtis savo kūno siunčiamais signalais“, – pabrėžia E. Tamelytė.

Šioje vietoje technologijos tampa itin naudingos – jos padeda kiekvienam žmogui turėti individualų treniruočių planą.

„Ne kiekvienas turi asmeninį trenerį, tačiau šiandien technologijos gali jį iš dalies pakeisti. Tokios funkcijos kaip bėgimo analizė ar individualūs treniruočių planai išmaniajame laikrodyje padeda planuoti treniruotes, suteikia aiškias gaires ir leidžia jaustis užtikrinčiau“, – teigia E. Tamelytė.

Panašiai situaciją mato ir pats J. Kiplimo, kalbėdamas apie pradedančiuosius bėgikus.

„Svarbiausia – neskubėti ir būti kantriems. Ištvermė ateina su laiku. Tokios funkcijos kaip treniruočių planai ar virtualus treneris gali labai padėti – jos nurodo, ką daryti, motyvuoja ir padeda tobulėti“, – pataria bėgikas Jacobas Kiplimo.

The post Pradedate bėgioti? Vienas tituluočiausių pasaulyje bėgikų atskleidžia, kaip išvengti dažniausių klaidų appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Būtent todėl špinatai taip dažnai atsiduria tarp vertingiausių pavasario produktų. JAV žemės ūkio tyrimų tarnyba nurodo, kad tamsiai žalios lapinės daržovės, tarp jų ir špinatai, yra geras vitaminų A, C, E ir K šaltinis, taip pat turi geležies, magnio, kalio, kalcio ir skaidulų.

Kodėl būtent špinatai?

Špinatai taip dažnai minimi ne atsitiktinai. Jie vertinami ne tik todėl, kad pavasarį yra lengvai randami ir palyginti nebrangūs, bet ir dėl to, kad turi platų maistinių medžiagų spektrą. JAV žemės ūkio departamento šaltiniuose špinatai ir kitos tamsiai žalios lapinės daržovės išskiriami kaip vitaminų A, C, E ir K šaltinis, taip pat juose yra geležies, magnio, kalio, kalcio ir skaidulų. Kituose USDA šaltiniuose špinatai minimi ir kaip folato bei kalio šaltinis.

Tai reiškia, kad vienas paprastas sezoninis produktas gali prisidėti prie kasdienės mitybos daug labiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Špinatai nėra „vieno vitamino“ maistas – jų stiprybė ta, kad jie suteikia ne vieną atskirą medžiagą, o visą rinkinį to, kas svarbu įvairiai ir subalansuotai mitybai. Būtent todėl jie taip dažnai atsiduria sveikesnio valgiaraščio rekomendacijose.

Dar vienas svarbus dalykas – špinatai leidžia gana paprastai daugiau naudos gauti iš įprasto maisto, o ne vien iš papildų. Harvardo mitybos specialistai pabrėžia, kad sveika mityba daugeliui žmonių turėtų suteikti didžiąją dalį gerai savijautai reikalingų maistinių medžiagų, o maistas dažnai yra geresnis pasirinkimas nei papildai, nes kartu suteikia ir kitų naudingų junginių.

Žinoma, svarbu išlikti tiksliai. Vien špinatai nepakeis visko, o kai kuriems žmonėms papildų vis tiek gali reikėti dėl gydytojo nustatytų priežasčių, mitybos apribojimų ar konkrečių trūkumų. Tačiau kaip kasdienis produktas jie tikrai gali sumažinti poreikį „gaudyti“ kiekvieną vitaminą atskirame buteliuke, nes leidžia natūraliai praturtinti racioną tuo, ko dažnai jame pritrūksta.

Lengva įtraukti

Špinatai patrauklūs ir tuo, kad juos lengva įtraukti į kasdienę mitybą. Jie tinka ne tik salotoms, bet ir omletams, sriuboms, troškiniams, makaronams ar glotnučiams. Kitaip tariant, tai vienas iš tų produktų, kuris nėra sudėtingas ar „nišinis“, todėl jo nauda gali būti labai praktiška kasdieniame gyvenime. Ši išvada yra pagrįsta jų maistine verte ir tuo, kad Harvardas rekomenduoja didžiąją dalį reikalingų medžiagų gauti iš įvairios, daržovėmis turtingos mitybos.

Trumpai tariant, špinatai išsiskiria tuo, kad yra ir paprasti, ir vertingi. Jie nėra stebuklas vieni patys, bet yra labai stiprus pasirinkimas tiems, kurie nori valgyti sveikiau be didelių išlaidų ar sudėtingų taisyklių. Kartais būtent tokie kasdieniai produktai ir padaro didžiausią skirtumą.

Kuo jie naudingi kasdienei mitybai?

Didžiausias špinatų privalumas tas, kad jie praturtina kasdienį valgiaraštį ne viena, o iš karto keliomis svarbiomis maistinėmis medžiagomis. Būtent todėl jie taip dažnai rekomenduojami tiems, kurie nori maitintis paprasčiau, bet kokybiškiau. Špinatai vertinami ne tik dėl vitaminų, bet ir dėl to, kad juose yra antioksidantų, mineralinių medžiagų bei skaidulų, kurios svarbios bendrai savijautai ir subalansuotai mitybai.

Kasdienėje mityboje tai labai praktiška. Užuot ieškojus vieno produkto vitaminui C, kito geležiai, trečio skaiduloms ar ketvirto žalumynams, špinatai leidžia vienu pasirinkimu praturtinti lėkštę iš karto keliais aspektais. Tai ypač naudinga tiems žmonėms, kurie nori valgyti sveikiau, tačiau nenori apsunkinti savo kasdienybės sudėtingais mitybos planais ar brangiais produktais.

Dar vienas svarbus špinatų pranašumas – jų lengvumas. Jie neapsunkina, tačiau tuo pačiu padeda maistą padaryti vertingesnį. Pavyzdžiui, net visai paprastas omletas, į kurį įdedama sauja špinatų, jau tampa maistingesniu pasirinkimu. Tas pats galioja ir sriuboms, troškiniams, makaronams ar sumuštiniams – net nedidelis kiekis špinatų gali padėti kasdienį patiekalą paversti naudingesniu.

Špinatai taip pat labai tinka tiems, kurie nori į savo valgiaraštį įtraukti daugiau žalumynų, bet nežino, nuo ko pradėti. Jie nėra sudėtingo skonio, lengvai dera su kitais produktais ir gali būti naudojami tiek žali, tiek trumpai termiškai apdoroti. Dėl to juos paprasta įtraukti net į įprastus, kasdien gaminamus patiekalus, nieko iš esmės nekeičiant.

Praktiškai tai reiškia, kad špinatai gali būti labai naudingas pasirinkimas tiems, kurie nori valgyti ne tik sočiai, bet ir išmaniau. Jie tinka į omletus, sriubas, troškinius, makaronus, glotnučius ar tiesiog salotas. Vienas produktas, o panaudojimo būdų iš tiesų daug. Būtent toks universalumas ir daro špinatus vienu patogiausių pasirinkimų kasdienėje virtuvėje.

Ar tikrai geriau maistas, o ne papildai?

Harvardo mitybos specialistai pabrėžia, kad maistas suteikia ne tik atskirus vitaminus, bet ir visą jų „komplektą“ kartu su skaidulomis bei kitomis bioaktyviomis medžiagomis. Kitaip tariant, lėkštėje gaunate daugiau nei vien tik tabletėje parašytą vitaminų sąrašą. NHS taip pat rekomenduoja pirmiausia siekti maistinių medžiagų iš įvairios ir subalansuotos mitybos.

Dėl to sezoniniai produktai, tokie kaip špinatai, dažnai ir atrodo tokie vertingi: jie leidžia gana paprastai pagerinti mitybos kokybę be papildomų išlaidų brangiems papildams.

Viena svarbi detalė: kaip juos ruošiate

Jei norite iš špinatų gauti kuo daugiau naudos, svarbu jų nepervirti. USDA maistinių medžiagų išsaugojimo lentelės rodo, kad verdant žalumynus dalis vitamino C gali sumažėti. Tai nereiškia, kad termiškai apdoroti špinatai tampa beverčiai, tačiau trumpas gaminimas dažniausiai padeda išlaikyti daugiau naudingų medžiagų.

Todėl špinatus verta trumpai patroškinti, apvytinti keptuvėje arba valgyti šviežius, jei jums taip skaniau. Kuo mažiau bereikalingo virimo, tuo geriau išlaikomas ir skonis, ir dalis maistinės vertės.

Ką verta prisiminti?

Svarbiausia mintis čia labai paprasta: špinatai nėra stebuklinga priemonė, kuri vieni gali atstoti visus vitaminus ar išspręsti visas mitybos spragas, tačiau jie tikrai gali būti vienas vertingiausių pavasario produktų tiems, kurie nori kuo daugiau naudos gauti iš kasdienio maisto, o ne vien iš papildų. Būtent tai ir daro juos tokiais patraukliais – jie nebrangūs, lengvai prieinami, greitai paruošiami ir kartu labai universalūs.

Dažnai ieškodami daugiau energijos ar geresnės savijautos žmonės pirmiausia pagalvoja apie vitaminų buteliukus, tačiau pamiršta, kad daug svarbių medžiagų galima gauti ir paprasčiau – iš reguliarios, įvairios ir subalansuotos mitybos. Špinatai čia tampa puikiu pavyzdžiu. Jie lengvai įsilieja į kasdienį valgiaraštį ir nereikalauja jokių sudėtingų sprendimų. Juos galima dėti į omletus, sriubas, troškinius, makaronus, salotas, glotnučius ar net sumuštinius. Kitaip tariant, tai vienas tų produktų, kurį įtraukti į mitybą tikrai nesunku.

Svarbu ir tai, kad špinatai vertingi ne todėl, jog yra „madingi“, o todėl, kad jie iš tiesų leidžia natūraliai papildyti racioną tuo, ko dažnai pritrūksta pavasarį – daugiau žalumynų, daugiau įvairovės, daugiau lengvo, bet maistingo maisto. Po žiemos daugelis ima ieškoti būdų, kaip valgyti gaiviau ir lengviau, todėl špinatai tam ypač tinka. Jie neapsunkina, bet kartu praturtina lėkštę.

Neveikia stebuklingai

Vis dėlto verta prisiminti vieną svarbų dalyką: nė vienas produktas neveikia stebuklingai vienas pats. Didžiausią naudą duoda ne vienkartinis „sveikas pasirinkimas“, o bendras mitybos vaizdas. Špinatai bus kur kas naudingesni tada, kai taps ne atsitiktiniu ingredientu kartą per mėnesį, o reguliaria kasdienės mitybos dalimi. Būtent nuoseklumas dažniausiai ir lemia tikrą skirtumą.

Todėl jei šiuo metu ieškote nebrangaus, sezoninio ir vertingo produkto, kurį verta dažniau matyti savo virtuvėje, špinatai tikrai yra vienas stipriausių kandidatų. Jie paprasti, lengvai pritaikomi ir gali tapti labai praktišku pasirinkimu tiems, kurie nori valgyti sveikiau be sudėtingų taisyklių ar didelių išlaidų.

Kartais geriausias „vitaminas“ iš tiesų slypi ne vaistinėje, o paprastoje kasdienėje lėkštėje. Ir būtent tokie produktai kaip špinatai primena, kad sveikesni sprendimai nebūtinai turi būti brangūs ar sudėtingi. Dažnai jie prasideda nuo visai paprasto pasirinkimo parduotuvėje ar turguje.

The post Šis sezoninis maistas gali pakeisti brangius vitaminus appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Skamba pernelyg paprastai? Galbūt. Tačiau būtent todėl vanduo dažnai nuvertinamas. Jis nėra reklamuojamas kaip stebuklingas energinis gėrimas, bet organizmui jis būtinas kiekvieną dieną. Kai skysčių ima trūkti, kūnas tai gana greitai parodo – ne tik troškuliu, bet ir mieguistumu, galvos sunkumu, vangumu ar net dirglumu. NHS tarp dehidratacijos požymių taip pat mini nuovargį, galvos svaigimą, tamsesnį šlapimą ir retesnį šlapinimąsi.

Kodėl būtent vanduo?

Vanduo padeda palaikyti normalias organizmo funkcijas, o kai jo trūksta, natūraliai krinta ir energijos lygis. NHS rekomendacijose apie kovą su nuovargiu pabrėžiama, kad gerti daugiau vandens verta būtent dėl geresnės energijos, nes kartais nuovargis kyla vien dėl nepakankamo skysčių kiekio.

Dar svarbu tai, kad vanduo neturi to greito „pakilimo ir kritimo“ efekto, kurį dažnai sukelia saldūs ar labai kofeinuoti gėrimai. Cambridge University Hospitals įspėja, kad daug kofeino ar cukraus turintys užkandžiai ir gėrimai gali trumpam suteikti „pakylėjimą“, bet vėliau palikti dar didesnį nuovargį.

Kaip suprasti, kad nuovargis gali būti susijęs su skysčių trūkumu?

Kaip suprasti, kad nuovargis gali būti susijęs su skysčių trūkumu?

Ne visada lengva iškart atpažinti, kad organizmui tiesiog trūksta vandens. Dažnai žmonės tai painioja su persidirbimu, miego stoka ar bendru išsekimu. Tačiau į kelis ženklus verta atkreipti dėmesį:

• jaučiate troškulį;
• burna sausesnė nei įprastai;
• šlapimas tamsesnis ir stipresnio kvapo;
• rečiau einate į tualetą;
• jaučiate galvos sunkumą ar svaigimą;
• trūksta jėgų net po įprastų veiklų.

Jei tokiais momentais išgeriate vandens ir po kurio laiko pasijuntate geriau, labai tikėtina, kad bent dalis nuovargio buvo susijusi su nepakankamu skysčių vartojimu.

O kaip kava ir arbata?

Kava ir arbata tikrai gali trumpam pagerinti budrumą. Harvard Health rašo, kad rytinis kavos ar arbatos puodelis gali suteikti trumpalaikį koncentracijos pagerėjimą.

Tačiau čia yra svarbus skirtumas: kava dažniau veikia kaip stimuliatorius, o ne pašalina vieną iš galimų nuovargio priežasčių. Jei esate pavargusi dėl dehidratacijos, vien kofeinas nebūtinai bus geriausias pirmas pasirinkimas. Be to, per didelis kofeino kiekis gali trikdyti miegą, ypač jei vartojamas vėliau dieną, o Mayo Clinic nurodo, kad kofeinas vėlyvą popietę ar vakare gali trukdyti užmigti.

Tiesa, kofeinuoti gėrimai vis tiek prisideda prie bendro skysčių kiekio. Mayo Clinic pažymi, kad arbata, kava ir pienas taip pat padeda palaikyti hidrataciją, o įprasti kofeino kiekiai paprastai nesukelia tokio diuretinio poveikio, kuris „anuliuotų“ gautą skystį.

Kiek vandens verta išgerti?

Vieno universalaus stebuklingo skaičiaus nėra, nes poreikis priklauso nuo kūno dydžio, oro temperatūros, fizinio aktyvumo ir mitybos. Tačiau NHS ir kiti JK sveikatos šaltiniai dažnai mini orientyrą siekti maždaug 6–8 puodelių ar stiklinių skysčių per dieną.

Svarbiausia ne priverstinai gerti labai daug, o reguliariai prisiminti atsigerti per dieną. Ypač tai svarbu:

• ryte vos atsikėlus;
• po pasivaikščiojimo ar sporto;
• dirbant prie kompiuterio;
• šiltu oru;
• kai geriate daug kavos.

Kada vanduo gali padėti labiausiai?

Vanduo ypač naudingas tada, kai nuovargis susijęs su paprastais kasdieniais veiksniais, o ne rimtesne sveikatos problema. Pavyzdžiui, kai:

• mažai gėrėte visą dieną;
• daug buvote šiltoje patalpoje;
• daugiau prakaitavote;
• prastai miegojote ir jaučiatės apsunkusi;
• ilgai dirbote prie ekrano;
• gėrėte mažai, bet daug kavos ar saldžių gėrimų.

Tokiais atvejais stiklinė ar dvi vandens gali atrodyti kaip smulkmena, bet savijautai kartais tai duoda labai apčiuopiamą skirtumą.

Kaip gerti daugiau vandens, jei nuolat pamirštate?

Daugelis negeria ne todėl, kad nenori, o todėl, kad tiesiog neprisimena. Todėl gali padėti labai paprasti įpročiai:

• dieną pradėti stikline vandens;
• turėti gertuvę šalia darbo vietos;
• atsigerti prieš kavą;
• gerti po kelis gurkšnius reguliariai, o ne laukti stipraus troškulio;
• pagardinti vandenį citrina, mėta ar agurku, jei paprastas skonis atrodo nuobodus.

Kartais produktyvumui ir geresnei savijautai labiau padeda ne dar vienas kavos puodelis, o tiesiog nuoseklus hidratacijos įprotis.

Kada vien vandens neužtenka?

Svarbu būti sąžiningoms: vanduo nėra stebuklas visiems nuovargio atvejams. Jei nuovargis tęsiasi ilgai, yra labai stiprus arba pasireiškia kartu su kitais simptomais, priežastis gali būti visai kita. NHS nurodo, kad nuovargį dažnai lemia ir miego stoka, stresas, per mažas fizinis aktyvumas, netinkama mityba ar kitos sveikatos problemos.

Todėl jei:

• jaučiatės pavargusi nuolat;
• nuovargis nepraeina net pailsėjus;
• trūksta oro, svaigsta galva ar silpsta;
• atsiranda kitų neįprastų simptomų,

verta pasitarti su gydytoju.

The post Šis gėrimas padeda atsikratyti nuovargio appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Nors vis daugiau žmonių atsisako įprastos kavos, Kauno kolegijos lektorė, STEAM maisto technologijų, kulinarinio meno ir sveikatinimo laboratorijos metodininkė Marijona Šumskienė įspėja – šis pasirinkimas tinka ne visiems. Specialistė pabrėžia, kad kiekvienas pokytis mityboje turėtų būti grindžiamas ne mada, o individualiais sveikatos poreikiais.

Kavos pakaitalai – ne tik skonio imitacija, bet ir kitoks poveikis

Pasak M. Šumskienės, nenuostabu, kad šiuo metu sparčiai populiarėja kavos pakaitalai – dėl joje esančio alkaloido kofeino, kurio kiekis puodelyje siekia apie 80–100 mg, per didelis šio gėrimo vartojimas, ypač jautresniems žmonėms, gali sukelti priklausomybę, nerimą, pagreitėjusį širdies plakimą ar miego sutrikimus.

„Kavos pakaitalai – tai cikorijų, miežių, gilių gėrimai, kurie neturi kofeino, tačiau visų kavos pakaitalų sudėtis ir poveikis organizmui skiriasi iš esmės. Pavyzdžiui, cikorija imituoja skrudintos kavos juslines ir organoleptines savybes ir jau seniai yra naudojama kavos mišiniuose. Tuo tarpu miežių ir gilių gėrimai yra mažiau rūgštūs, todėl dažnai geriau toleruojami jautresnius skrandžius turinčių žmonių. Vis dėlto, vienareikšmiškai teigti, kad šios alternatyvos yra sveikesnės turbūt nereikėtų”, – dalinasi M. Šumskienė.

Specialistė akcentuoja, kad kava nėra blogas pasirinkimas, jei žmogus gerai toleruoja kofeiną, vartoja šį gėrimą saikingai bei vertina antioksidantų teikiamą naudą.

Teiginiai nėra universalūs

Nors galima išgirsti, kad kavos alternatyvos yra „lengviau virškinamos”, „nedirgina skrandžio” ar „nesukelia širdies permušimų”, pasak M. Šumskienės, teiginiai apie lengvesnį kavos alternatyvų virškinimą turi dalinį mokslinį pagrindą, tačiau nėra universalūs ir labai priklauso nuo individualaus jautrumo.

„Įprasta kava skatina skrandžio rūgšties sekreciją ir virškinamojo trakto motoriką, todėl jautresniems žmonėms gali sukelti rėmenį, refliuksą ar diskomfortą. Tai patvirtina gastroenterologų įžvalgos, kad kavoje esantys junginiai, tokie kaip chlorogeninės rūgštys, kofeinas didina druskos rūgšties gamybą ir gali dirginti skrandžio gleivinę, ypač vartojant kavą tuščiu skrandžiu. Dėl šios priežasties kofeino neturintys pakaitalai – cikorijų, miežių ar gilių kava – dažnai subjektyviai vertinami kaip švelnesni. Jie nesukelia kofeino stimuliacijos, todėl mažesnė tikimybė patirti širdies permušimus ar nervingumą, kurie jautresniems žmonėms gali pasireikšti geriant įprastą kavą”, – sako M. Šumskienė.

Ji pažymi, kad kai kurios kavos alternatyvų sudedamosios dalys gali turėti ir potencialios naudos. Pavyzdžiui, cikorijose gausu tirpių skaidulų – inulino, kuris veikia kaip prebiotikas, maitindamas naudingas žarnyno bakterijas ir palankiai veikdamas mikrobiotos pusiausvyrą. Tačiau jautresniems žmonėms inulinas gali sukelti pilvo pūtimą ar virškinimo diskomfortą. 

„Gilių pagrindu gaminamuose kavos pakaitaluose randama fenolinių junginių, kurie prisideda prie antioksidacinio aktyvumo ir daro šiuos gėrimus funkciniu alternatyviu pasirinkimu kavai. Mačia taip pat turi kofeino, tačiau dėl aminorūgšties L-teanino poveikis dažnai apibūdinamas kaip tolygesnis ir ramesnis. L-teaninas gali turėti raminantį poveikį centrinei nervų sistemai, o mačia katechinai pasižymi antioksidacinėmis savybėmis”, – dalinasi Kauno kolegijos Alytaus fakulteto lektorė.

Nėštumas, hipertenzija ir amžius: kada kofeino verta atsisakyti

Pasak M. Šumskienės, kavos alternatyvos gali būti puikus pasirinkimas žmonėms, kurie jautriai reaguoja į kofeiną arba kuriems kava sukelia nepageidaujamų simptomų, tokių kaip nerimas, drebulys, širdies permušimai, kraujospūdžio padidėjimas ar miego sutrikimai.

„Virškinimo sutrikimų atveju, padidėjus skrandžio rūgštingumui kava gali skatinti rūgšties sekreciją ir provokuoti refliuksą. Nėštumo metu, pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas, nereikėtų viršyti 200 mg kofeino per dieną, nes didesni kiekiai siejami su mažesniu naujagimio svoriu ir didesne persileidimo rizika, todėl nėščiosioms dažnai rekomenduojamos alternatyvos. Žindymo laikotarpiu kofeinas patenka į pieną, todėl jautresniems kūdikiams gali sukelti irzlumą”, – kada vertėtų riboti išgeriamą kavos kiekį ar jos visai atsisakyti pataria M. Šumskienė.

Tuo tarpu vyresniame amžiuje, pažymi lektorė, lėtėja kofeino metabolizmas, didėja jautrumas širdies ritmo pokyčiams ir miego sutrikimams, todėl kavos alternatyvos gali būti tinkamesnis pasirinkimas. Esant nekontroliuojamai hipertenzijai ar aritmijoms po kofeino taip pat verta rinktis mažiau stimuliuojančius gėrimus, nors vidutinis kavos vartojimas nėra susijęs su didesne širdies ligų rizika.

„Kavos alternatyvos yra ypač naudingos nėščiosioms, žmonėms su ryškiu kofeino jautrumu, nemiga, virškinimo sutrikimais. Tačiau daugeliui sveikų suaugusiųjų vidutinis kavos vartojimas – 2–3 puodeliai per dieną – yra saugus, o alternatyvos nėra savaime sveikesnės – jos tiesiog labiau tinka tam tikrose situacijose”, – apibendrina specialistė.

Populiariausios kavos alternatyvos

M. Šumskienė atskleidžia, kad populiariausios kavos alternatyvos yra cikorijų, miežių ir gilių gėrimai, taip pat vis dažniau renkamasi mačia. Jos skiriasi tiek skoniu, tiek poveikiu organizmui, tiek maistine verte. Cikorijų gėrimai turi lengvą, karamelinį skonį, švelnesnį nei kava. Cikorijų šaknyse gausu inulino – tirpių skaidulų. Jos gali palankiai veikti žarnyno mikrobiotą ir virškinimą, gerinti mineralų pasisavinimą. Taip pat mažinti vidurių užkietėjimą todėl dietologai jas dažnai mini kaip natūralų prebiotikų šaltinį.

„Tačiau jautresniems žmonėms didesni inulino kiekiai gali sukelti pilvo pūtimą. Vitaminų ar mineralų kiekiai gėrime nėra reikšmingi. Miežių gėrimai pasižymi švelniu, skrudintus grūdus primenančiu skoniu. Miežiuose yra šiek tiek mineralų: magnio, fosforo, tačiau gėrime jų lieka nedaug. Gilių gėrimai turi natūraliai salstelėjusį, karamelinį ir šiek tiek riešutinį skonį, švelnesnį nei kavos, bet sodresnį nei miežių”, – sako M. Šumskienė ir priduria, kad mačia pasižymi žoliniu, šiek tiek kartoku ir intensyviu skoniu ir yra vienas turtingiausių gėrimų, suteikiantis šiek tiek vitaminų ir mineralų.

Apibendrindama Kauno kolegijos lektorė pabrėžia, kad gėrimų įvairovė leidžia kiekvienam atrasti tinkamiausią rytinį ritualą. Tačiau pasirinkimas turėtų priklausyti ne nuo vyraujančių madų, o nuo individualios savijautos. Svarbiausia – suprasti skirtingų pakaitalų poveikį organizmui ir ir įvertinti, ko jam šiuo metu reikia labiausiai.

The post Ekspertė atvirai apie kavos pakaitalus: tai, kas madinga – ne visada geriausias pasirinkimas  appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Mažiau persivalgymo, daugiau sąmoningumo

„Nors įvairių, virškinimo veiklai padedančių preparatų pirkimas prieš šventes šiek tiek išauga, tačiau tikrai ne ženkliai, ne taip, kaip būdavo prieš keliolika metų. Pastebime, kad žmonės sąmoningėja, labiau domisi sveika gyvensena ir mityba, mažiau persivalgo. Sakyčiau, vadinamasis „persivalgymo vaistas” šiandien yra mažiau paklausus nei paprastos žolelių arbatos”, – pastebi BENU vaistininkė Inga Norkienė.

Neturint nusiskundimų dėl virškinimo, pasak vaistininkės, nėra būtinybės vartoti nereceptinių, virškinimą lengvinančių preparatų: „Tokiais atvejais geriau rinktis maisto produktus, kurie turi natūralių fermentų, o žarnyną taip pat galima praturtinti probiotikais – raugintais produktais. Probiotikai, beje, turi ir platesnį teigiamą poveikį tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Juos galima vartoti profilaktiškai, pavyzdžiui, norint pastiprinti imuninę sistemą ar suvaldyti alergines reakcijas.”

Kada organizmui reikia papildomos pagalbos?

Jai pritaria ir Zujūnų šeimos klinikos šeimos gydytoja Ineta Žalnėravičienė. Pasak jos, nors paprastai žmogaus virškinimo sistema puikiai virškina maistą pati, esama atvejų, kai organizmui reikia pagalbos – papildomų fermentų, probiotikų ar kitų preparatų.

„Pirmiausia norėčiau išskirti nepakankamą virškinimo fermentų gamybą. Taip gali nutikti po tulžies pūslės, skrandžio operacijų, esant kasos funkcijos sutrikimui ar neturint laktazės fermento, kurio trūkumas pasireiškia laktozės netoleravimu, – sako I. Žalnėravičienė. – Virškinimo sutrikimus taip pat sukelia ir virškinimo sistemos ligos, tokios kaip celiakija, gastritas ar gastroezofaginio refliukso liga.”

Gydytoja pamini ir neteisingo gyvenimo būdo sukeltus virškinimo sutrikimus – didelę žalą žarnynui daro nereguliarus, greitas, perdirbto maisto valgymas, alkoholis, ilgalaikis stresas, mažai skaidulų turinti mityba.

Fermentai ir probiotikai: kuo jie skiriasi?

Pasak I. Norkienės, tiek fermentai, tiek probiotikai turi įtakos virškinimui, tačiau savo kilme bei atliekama funkcija jie skiriasi. Jei probiotikai yra gerosios bakterijos, kurios natūraliai gyvena mūsų žarnyne ir padeda palaikyti mikrobiotos pusiausvyrą, tai fermentai yra mūsų organizme produkuojami biologiškai aktyvūs junginiai, kurie padeda skaidyti maistą į smulkesnes dalis, kad jis būtų pasisavinamas. Pagrindinis fermentų generatorius yra kasa, o jos fermentai – amilazė, lipazė ir proteazė – skaido angliavandenius, riebalus ir baltymus.

„Gyvūninės kilmės fermentiniai preparatai yra jautrūs rūgščiai aplinkai, todėl jų negalima kramtyti ar traiškyti – taip jie praranda veiksmingumą. Tuo tarpu augaliniai fermentai natūraliai randami tokiuose produktuose kaip ananasai, papajos ar fermentuotos daržovės, pavyzdžiui, rauginti kopūstai, agurkai ar kimči, kurie taip pat gali būti ir gerųjų bakterijų šaltinis”, – sako vaistininkė.

Ilgalaikės persivalgymo pasekmės

Pasak I. Žalnėravičienės, retkarčiais padauginti maisto nėra pavojinga, tačiau jei persivalgymai kartojasi dažnai, gali atsirasti ilgalaikių pasekmių virškinimui ir bendrai sveikatai: „Dėl nuolatinių persivalgymų laikui bėgant padidėja skrandžio talpa, maistas skrandyje lieka ilgiau nei įprastai, reikia daugiau fermentų maisto virškinimui. Taip pat apkraunami fermentus gaminantys organai – ilgainiui gali sutrikti jų veikla, išsivystyti rezistentiškumas insulinui, 2 tipo cukrinis diabetas, kepenų suriebėjimas ar kitos metabolinės ligos.”

Gydytoja priduria, kad virškinimui įtakos turi ne tik maisto kiekis, bet ir valgymo tempas, patiriamas stresas ar alkoholio vartojimas.

„Skubant valgyti, kramtoma trumpiau, todėl maistas skrandį pasiekia nepakankamai susmulkintas. Taip pat vėluoja sotumo signalai, lengviau persivalgoma, po valgio jaučiamas sunkumo jausmas. Ilgalaikis stresas gali sulėtinti ar sutrikdyti sklandų virškinimo procesą, o alkoholis dirgina virškinimo traktą ir apkrauna kepenis, sukelia žarnyno mikrobiotos disbalansą”, – teigia I. Žalnėravičienė.

Geriausia prevencija – saikas

Specialistės vienbalsiai teigia, jog saikas yra paprasčiausias būdas išvengti negalavimų persivalgius. Pasak I. Norkienės, jei įprastai suvalgome tik vieną kiaušinį, tai per Velykas neturėtume valgyti trijų. Taip pat nederėtų maišyti daugybės skirtingų maisto produktų vienu metu, o tarp valgymų vertėtų daryti bent 3–4 valandų pertraukas.

„Turbūt pagrindinė taisyklė – pavalgius pajudėti, pasivaikščioti. Galbūt Velykos lepins geru oru ir, pavyzdžiui, pavalgius su šeimos nariais bus galima išeiti pasivaikščioti arba paridenti kiaušinių. Pasitraukimas nuo stalo padeda, nes ilgo sėdėjimo pasekmė – sutrikusi žarnyno peristaltika, kuri gali iššaukti pilvo pūtimą ir kitus nemalonius simptomus”, – sako vaistininkė.

The post Virškinimo fermentai ant Velykų stalo – pasenusi mada ar vis dar aktuali realybė? Patarė, kaip išvengti šventinio persivalgymo appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Dažnai norisi ieškoti stebuklingų kremų ar procedūrų, tačiau tikroji jaunatviškesnės odos paslaptis labai dažnai slypi paprastuose dalykuose, kuriuos darome kiekvieną dieną. Štai 7 įpročiai, kurie gali pagreitinti odos senėjimą.

1. Apsaugos nuo saulės nenaudojimas

Tai vienas dažniausių ir kartu didžiausių odos priešų. Saulės spinduliai, ypač UVA, veikia odą net debesuotomis dienomis ir prisideda prie ankstyvo raukšlių atsiradimo, pigmentinių dėmių, odos sausėjimo ir stangrumo praradimo. Jei apsauga nuo saulės naudojama tik vasarą ar tik paplūdimyje, oda ilgainiui gauna daug daugiau žalos, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Būtent todėl kasdienis SPF naudojimas turėtų tapti ne išimtimi, o įpročiu, ypač veido, kaklo ir plaštakų srityse.

2. Per mažas vandens vartojimas

Kai organizmui trūksta skysčių, tai dažnai labai greitai atsispindi odoje. Ji gali atrodyti papilkėjusi, pavargusi, praradusi gyvybingumą ir elastingumą. Nors vien vanduo raukšlių nepanaikins, pakankamas jo kiekis padeda palaikyti bendrą odos būklę ir geresnį jos balansą.

Jei kasdien geriama per mažai vandens, oda dažniau atrodo sausesnė, o smulkios raukšlelės gali tapti labiau pastebimos.

3. Miego trūkumas

Ne veltui sakoma, kad grožio miegas tikrai egzistuoja. Miego metu organizmas atsistato, o oda regeneruojasi. Kai nuolat trūksta poilsio, veidas gali atrodyti pablyškęs, papilkėjęs, labiau pavargęs, o paakiai – ryškesni. Ilgainiui nuolatinis miego trūkumas gali prisidėti ir prie greitesnio odos senėjimo požymių atsiradimo.

Jei miegas trumpas arba nekokybiškas, oda nespėja pilnai atsinaujinti, todėl ilgainiui gali prarasti skaistumą ir gyvumą.

4. Dažnas stresas

Nuolatinė įtampa veikia ne tik savijautą, bet ir išvaizdą. Ilgalaikis stresas gali turėti įtakos hormonų pusiausvyrai, odos būklei ir net jos jautrumui. Dėl to gali atsirasti daugiau bėrimų, paraudimų, odos sausumo ar pavargusios odos įspūdis.

Be to, stresas dažnai eina kartu su kitais odai nepalankiais įpročiais – prastesniu miegu, nesubalansuota mityba ar mažesniu dėmesiu kasdienei priežiūrai. Visa tai kartu gali pagreitinti senėjimo procesus.

5. Rūkymas

Rūkymas yra vienas labiausiai odą sendinančių įpročių. Jis neigiamai veikia kraujotaką, mažina deguonies patekimą į odą ir ilgainiui gali lemti papilkėjusį, pavargusį veido toną. Rūkančių žmonių oda dažnai greičiau praranda elastingumą, atrodo sausesnė ir blankesnė.

Be to, pasikartojantys veido judesiai rūkant taip pat gali prisidėti prie smulkių raukšlių formavimosi aplink lūpas.

6. Netinkama mityba

Jei racione daug cukraus, labai perdirbto maisto, mažai daržovių, gerųjų riebalų ir visaverčių produktų, tai ilgainiui gali atsispindėti odoje. Oda mėgsta balansą – jai svarbūs vitaminai, antioksidantai, baltymai ir sveikieji riebalai.

Kai mityba skurdi, oda gali atrodyti blanki, pavargusi ir greičiau prarasti gyvybingumą. Nors vienas desertas nieko nepakeis, ilgalaikiai įpročiai turi didelę reikšmę.

7. Per agresyvi arba nenuosekli odos priežiūra

Kartais norėdami atrodyti jauniau žmonės ima naudoti per daug priemonių, per stiprius aktyviuosius ingredientus arba dažnai keičia kosmetiką. Tačiau oda nemėgsta chaoso. Per dažnas šveitimas, netinkamai parinktos rūgštys ar nuolatinis eksperimentavimas gali pažeisti odos barjerą, sukelti jautrumą, sausumą ir sudirgimą.

Senėjimą spartina ne tik visiškas odos nepriežiūros trūkumas, bet ir persistengimas. Dažnai daug geresnį rezultatą duoda nuosekli, švelni ir odos poreikius atitinkanti rutina.

Ką daryti, kad oda ilgiau atrodytų gaivi?

Norint, kad oda kuo ilgiau išliktų skaisti, lygi ir gyvybinga, svarbiausia ne vaikytis tobulumo ar nuolat ieškoti naujų stebuklingų priemonių. Kur kas didesnę reikšmę turi nuoseklumas ir kasdieniai pasirinkimai, kurie ilgainiui duoda matomą rezultatą. Oda labai jautriai reaguoja į mūsų gyvenimo būdą, todėl tai, kaip miegame, ką valgome, kiek ilsimės ir kaip ją prižiūrime, dažnai atsispindi veide greičiau, nei galvojame.

Vienas svarbiausių žingsnių – kasdien naudoti apsaugą nuo saulės. Net jei diena apniukusi ar didžiąją laiko dalį praleidžiate mieste, ultravioletiniai spinduliai vis tiek veikia odą. Būtent jie yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl oda greičiau praranda stangrumą, atsiranda pigmentinės dėmės, smulkios raukšlelės ir netolygus odos tonas. Todėl SPF turėtų tapti tokiu pat įprastu įpročiu kaip dantų valymas – ne tik vasarą, bet visus metus.

Ne mažiau svarbus ir kokybiškas miegas. Kai neišsimiegame, oda labai greitai praranda gaivumą – ji atrodo papilkėjusi, pavargusi, labiau išryškėja paakiai, gali atrodyti sausesnė ir jautresnė. Miego metu organizmas vykdo atsistatymo procesus, todėl pakankamas poilsis yra vienas natūraliausių būdų padėti odai atsinaujinti. Kartais geras miegas padaro daugiau nei dar vienas naujas kremas.

Didelę įtaką turi ir subalansuota mityba. Oda mėgsta ne kraštutinumus, o pastovumą. Kai racione netrūksta daržovių, vaisių, baltymų, gerųjų riebalų ir pakankamo kiekio vandens, ji dažnai atrodo skaistesnė ir gyvesnė. O kai kasdienybėje vyrauja daug cukraus, labai perdirbto maisto, mažai skysčių ir chaotiškas valgymas, tai ilgainiui gali atsispindėti ir veide. Oda gali atrodyti pavargusi, papilkėjusi, mažiau elastinga. Todėl rūpintis oda verta ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus.

Labai svarbu ir mažinti nuolatinį stresą. Žinoma, visiškai jo išvengti neįmanoma, tačiau verta ieškoti būdų, kaip kasdienybėje sumažinti įtampą. Stresas veikia hormonų pusiausvyrą, miegą, apetitą ir bendrą organizmo būklę, o visa tai tiesiogiai matosi ir odoje. Ji gali tapti jautresnė, labiau reaguoti, atrodyti pavargusi ar praradusi skaistumą. Net paprasti dalykai – trumpas pasivaikščiojimas, daugiau poilsio, mažiau skubėjimo, laikas be telefono – gali turėti teigiamą poveikį ne tik savijautai, bet ir odos išvaizdai.

Pakankamas drėkinimas

Kalbant apie priežiūrą, dažnai geriausią rezultatą duoda ne sudėtingiausia, o švelni ir nuosekli rutina. Odai paprastai nereikia dešimčių skirtingų produktų. Kur kas svarbiau, kad priemonės būtų tinkamos jūsų odos tipui ir naudojamos reguliariai. Švelnus prausiklis, geras drėkinamasis kremas, apsauga nuo saulės ir, jei reikia, vienas ar keli tinkamai parinkti aktyvūs ingredientai dažnai yra daug vertingesni nei nuolatinis eksperimentavimas. Oda mėgsta stabilumą – kai ją nuolat dirginame, keičiame produktus ar persistengiame su stipriomis priemonėmis, ji greičiau tampa jautri, sausa ir praranda gyvybingumą.

Taip pat verta nepamiršti, kad odos gaivumą palaiko ir pakankamas drėkinimas. Tai reiškia ne tik vandens vartojimą, bet ir tinkamų drėkinamųjų priemonių naudojimą. Kai odos barjeras stiprus, ji atrodo lygesnė, putlesnė ir sveikesnė. Net smulkios raukšlelės dažnai labiau išryškėja tada, kai oda yra išsausėjusi, todėl paprastas, bet reguliarus drėkinimas gali pastebimai pakeisti bendrą vaizdą.

Dar vienas svarbus žingsnis – nepersistengti. Kartais norėdami greitesnio rezultato žmonės pradeda naudoti per daug produktų vienu metu, dažnai šveičia odą, maišo stiprius ingredientus arba tikisi, kad pokyčiai atsiras per kelias dienas. Tačiau oda daug geriau reaguoja į kantrybę ir nuoseklumą. Kuo švelniau ir pagarbiau su ja elgiatės, tuo didesnė tikimybė, kad ji išliks ramesnė, skaistesnė ir ilgiau atrodys jaunatviškai.

The post 7 įpročiai, kurie pagreitina odos senėjimą appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

„Mane įkvepia mitų laužymas. Varžybos nėra apie kraštutinumus. Jos išmoko planuoti, stebėti savo kūną, gerbti jo ribas ir laiku atsistatyti. Kūnas nėra projektas trumpam laikui – tai partneris visam gyvenimui“, – sako profesionali trenerė ir fitneso varžybų dalyvė Justina.

Jos kasdienybę galima stebėti socialiniuose tinkluose – tarsi gyvą dienoraštį, kupiną sporto, disciplinos, mažų, bet reikšmingų pergalių. Moteris drąsiai dalijasi ne tik treniruočių akimirkomis, bet ir vidiniais išbandymais bei atradimais, lydinčiais pasiruošimą. Nors šiandien Justina ruošiasi jau ne pirmajam startui, ji primena – scena nėra tikslas savaime.

Kelias į sceną: ne grožio šou, o ištvermės ir disciplinos istorija

Pirmą kartą fitneso varžybas Justina iš arti pamatė kaip žiūrovė Lietuvos čempionate – scenoje ji išvydo ne „grožio konkursą“, o aukšto meistriškumo sportą. „Tai ne šou: atletų kūnai atspindi metus disciplinos, žinių apie kūną ir psichologinę ištvermę“, – mintimis dalinasi trenerė. Sportininkę motyvuoja pats procesas: kiekvienas pasiruošimo etapas augina fiziškai ir emociškai.

Justina – grupinių ir asmeninių treniruočių trenerė, kūno fitneso sportininkė, Pilates Reformer mokytoja, turinti magistro ir trenerio kvalifikacijas. Nors yra tarptautinių varžybų prizininkė, titulais savęs neapibrėžia: „Noriu būti matoma kaip trenerė, kuri mato žmogų, o ne tik kūną. Sportas man – ne tik stiprybė, bet ir būdas išsaugoti save.“

Sportininkę taip pat motyvuoja ir atsakomybė būti pavyzdžiu. Justina žino, kad ją stebi klientės, todėl siekia parodyti, jog gebėjimas planuoti, išbūti sudėtingesniuose etapuose ir išlaikyti balansą po varžybų įrodo – disciplina gali derėti su moteriškumu, šeima ir darbu.

Mitai apie „sausą vištieną“ ir svorio sugrįžimą

Dažnas mitas – fitneso sportininkės maitinasi labai griežtai ir nuobodžiai, valgydamos tik sausą vištieną ir salotas. Justina šypsosi: „Tikrai ne. Mano mityba subalansuota ir apskaičiuota“. Besiruošdama varžyboms ji valgo 6–7 kartus per dieną, rinkdamasi paprastą, organizmui suprantamą maistą: ryžius, žuvį, jautieną, krevetes, daržoves, uogas, riešutus, kiaušinius, net šokoladą.

Varžybas sportininkė pasirinko vedama noro išbandyti savo ribas ir patikrinti, kiek gali pasiekti nepasiduodama. Tai tapo asmeniniu iššūkiu – ne dėl titulų, o dėl vidinio augimo.

Pasiruošimo metu keičiasi ir jos požiūris į mitybą: moteris vis aiškiau mato, kad daugelis produktų parduotuvių lentynose nėra būtini. Nuolatinį vartojimą skatinančioje aplinkoje, ji renkasi paprastumą – gryną, tikrą ir maistingą maistą.

O mitas, kad po scenos svoris sugrįžta su kaupu? „Per didelis „atšokimas“ nutinka, kai trūksta žinių arba po scenos paleidžiama kontrolė. Laikantis reverse diet (liet. atviršinės dietos) – kalorijas didinant palaipsniui – kūnas grįžta į balansą. Varžybinė forma nėra skirta visam gyvenimui. Ilgalaikė sveikata svarbiau nei trumpalaikė scena“, – mitą griauną trenerė Justina.

Po intensyvaus pasiruošimo varžyboms trenerė Justina savyje pastebi ryškius pokyčius. Didžiausia nauda atsiskleidžia ne tik per augantį vidinį pasitikėjimą, bet ir per apčiuopiamus sveikatos pagerėjimus – susibalansavusią virškinimo sistemą, švaresnę odą, mažiau negalavimų dėl riebaus ar tuščių kalorijų turinčio maisto, kokybiškesnį miegą, retesnes migrenas ir bendrą organizmo harmoniją.

Ką išmoko scena?

„Fitneso kelias išmokė tvarkytis su laiku ir prioritetais. Nebelaukiu, kol viskas susiklostys savaime – veiksmus kuriu pati. Išmokau kantrybės, savikontrolės ir pagarbos kūnui. Po scenos daug kas gyvenime atrodo lengviau“, – pasakoja varžyboms aktyviai besiruošianti Justina. Net esant dideliam krūviui ir kalorijų deficitui, nuovargis ar dirglumas yra suvaldomi, jeigu viskas planuojama atsakingai.

Pasiruošimas varžyboms jai aiškiai parodė, kad disciplina ir nuoseklumas yra patikimiausias kelias į pokyčius. Dirbant su šiais principais, o ne kovojant prieš juos, rezultatai tampa ne tik matomi, bet ir juntami kasdienybėje.

Didžiausią įkvėpimą jai teikia akimirkos, kai moterys pradeda stovėti tiesiau, kalbėti tvirčiau ir jaustis vertos daugiau – tai primena, kiek daug galima pasiekti atsisakius pasiteisinimų. Sportininkė pabrėžia, kad kelionė link fitneso scenos būtent tai ir atskleidžia.

Fitneso varžybos nėra „išrinktųjų žaidimas“ – jos skirtos pasiruošusioms. Amžiaus ribos plačios: startuoti gali tiek dvidešimtmetė, tiek brandi moteris, nes egzistuoja jaunimo, suaugusiųjų ir veteranų kategorijos.

Raumenys – moteriškumo stiprybė

„Raumenys neatima moteriškumo – jie jį pabrėžia. Jie suteikia laikyseną, liniją ir pasitikėjimą“, – įsitikinusi Justina. Trenerė ir sportininkė įsitikinusi, kad stipri moteris tiesiog labiau savimi pasitiki.

Prieš pradedant ruoštis fitneso varžyboms dažnai kyla klausimų: „Ar spėsiu viską?“, „Ar turėsiu energijos?“ „Tai natūralios baimės, bet aiškus planas padeda jas įveikti“, – aiškina Justina. Ji atskleidžia, kad kai pamatai pokyčius – ne tik išorinius, bet ir vidinius, pajunti geresnę savijautą – motyvacija kyla savaime. „O svarbiausia, kad šalia būtų patikimas treneris, kuris nukreipia, pataria ir užtikrina saugumą“, – priduria profesionalė.

Labai svarbus vaidmuo pasiruošimo etape atitenka treneriui Jis nėra tik pasyvus stebėtojas, kuris sudaro treniruočių planą. Trenerio atsakomybė – kontroliuoti kūno sudėtį, energijos lygį, ciklą, emocinę būseną, laiku mažinti ar didinti krūvį, koreguoti mitybą. Pagrindinis tikslas, tai ne tik scena, bet ir sportininkės sveikata po jos.

Kam tinka fitneso varžybos?

Norint lipti ant fitneso varžybų scenos, nebūtina būti profesionalia sportininke, bet privaloma disciplina. Rezultatai kuriami mėnesiais, o ne savaitėmis. „Varžybos tinka moterims, kurios nori išbandyti save ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Jei esi pasiruošusi laikytis plano ir dirbti nuosekliai, scena gali tapti tikra augimo patirtimi“, – įžvalgomis dalinasi Justina.

Kategorijos įvairios – nuo pradedančiųjų iki bikini, wellness ar body fitness. Vienose vertinama estetika ir proporcijos, kitose – raumenų masė ir ryškumas. Svarbiausia pasirinkti kryptį pagal savo kūno tipą ir tikslą.

Populiariausios federacijos – IFBB, NPC, WABBA ir NABBA. Taisyklės, vertinimo kriterijai, dopingo politika – skiriasi, todėl federaciją verta rinktis kartu su treneriu.

Fitneso varžybos – ne vienos scenos vakaras. Tai procesas, kuris augina ne tik kūną, bet ir charakterį.

The post Fitneso varžyboms besiruošianti Justina: „Žmones vis dar gąsdina stipri moteris“ appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

„Antioksidantai yra medžiagos, kurios padeda apsaugoti organizmo ląsteles nuo laisvųjų radikalų sukeliamų pažeidimų. Šios labai reaktyvios molekulės gali pakenkti ląstelių DNR, baltymams ir membranoms, taip skatindamos senėjimo procesus bei didindamos tam tikrų ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ar onkologinių susirgimų, riziką”, – pasakoja šeimos gydytoja.

Antioksidantų gausu sveikatai palankiuose maisto produktuose

Dalį svarbiausių antioksidantų organizmas geba pasigaminti pats, tačiau kitą reikšmingą dalį svarbu gauti su maistu.

Pagrindiniai antioksidantai yra vitaminas C, randamas citrusiniuose vaisiuose, braškėse ir paprikose, vitaminas E – riešutuose, sėklose bei aliejuose, taip pat vitaminas A, kurio gausu morkose, saldžiosiose bulvėse ir špinatuose. Svarbus ir mikroelementas selenas, randamas žuvyje, kiaušiniuose bei riešutuose, bei cinkas, kurio yra mėsoje, ankštinėse daržovėse ir sėklose. Ne mažiau reikšmingi yra ir augalinės kilmės junginiai – flavonoidai bei polifenoliai, kurių gausu uogose, vynuogėse, žaliojoje arbatoje ar juodajame šokolade.

„Su maistu gaunami antioksidantai veikia kompleksiškai, todėl tai yra vienas efektyviausių būdų aprūpinti organizmą šiomis medžiagomis – gaunamas ne vienas komponentas, o visas jų derinys, kuris sustiprina bendrą poveikį”, – teigia I. Velykytė-Kuprienė.

Gliutationas – vienas svarbiausių organizmo gynybos elementų

Ypatingą vietą tarp antioksidantų užima ir gliutationas – natūrali medžiaga, kurią organizmas geba pasigaminti pats. Jis sudarytas iš trijų aminorūgščių: glutamino, cisteino ir glicino, ir atlieka itin svarbias funkcijas: dalyvauja detoksikacijos procesuose, stiprina imuninę sistemą, padeda atkurti kitus antioksidantus bei saugo ląsteles nuo oksidacinio streso.

„Imuninei sistemai itin svarbus optimalus glutationo kiekis – nustatyta, kad net nedideli jo koncentracijos pokyčiai ląstelėse gali turėti reikšmingą poveikį limfocitų funkcijai ir organizmo atsparumui infekcijoms”, – sako šeimos gydytoja.

Pasak jos, glutationo kiekis organizme gali mažėti dėl lėtinių ligų, nuolatinio streso, nesubalansuotos mitybos, aplinkos taršos, alkoholio vartojimo ar natūralių senėjimo procesų. Norint palaikyti optimalų šio antioksidanto lygį, svarbu vartoti daug sieros turinčių produktų, tokių kaip brokoliai, česnakai ar svogūnai, gauti pakankamai baltymų, būti fiziškai aktyviems, pasirūpinti kokybišku miegu ir streso valdymu.

„Antioksidantai svarbūs ne tik fizinei, bet ir psichologinei sveikatai – pakankamas jų kiekis gali prisidėti prie geresnės nuotaikos, miego kokybės ir kognityvinių funkcijų. Tai siejama su tuo, kad mažėjant oksidaciniam stresui, organizme efektyviau vyksta serotonino gamyba”, – pažymi šeimos gydytoja.

Kyla rizika perdozuoti

Padidėjus antioksidantų poreikiui, pavyzdžiui, dėl lėtinių ligų, organizme gali susidaryti per didelis laisvųjų radikalų kiekis, sukeliantis oksidacinį stresą. Tokia būklė gali pasireikšti nuovargiu, silpnumu, prastesne dėmesio koncentracija. Taip pat lėtesniu atsistatymu po fizinio krūvio, didesniu imlumu ligoms ir ilgesniu sveikimo laikotarpiu.

Tokiais atvejais šeimos gydytojas, įvertinęs simptomus, gali įtarti antioksidantų disbalansą ir prireikus paskirti papildomus tyrimus. Vienas iš jų – oksiduoto mažo tankio lipoproteino (ox-LDL) tyrimas, atliekamas iš kraujo ir padedantis įvertinti oksidacinį stresą organizme.

„Nustačius padidėjusį antioksidantų poreikį ar jų trūkumą, šeimos gydytojas gali paskirti papildus. Pavyzdžiui, gliutationo papildai gali būti naudingi patiriant lėtinį stresą, intensyviai sportuojant ar vyresniame amžiuje. Glutationas taip pat svarbus kepenų detoksikacijos procesuose, todėl papildai kartais skiriami esant padidėjusiai kepenų apkrovai. Be to, jis gali prisidėti prie imuninės sistemos stiprinimo. Padėti apsaugoti ląsteles ir prisidėti prie jų ilgaamžiškumo”, – dalijasi Kauno diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva” Šeimos medicinos centro šeimos gydytoja I. Velykytė-Kuprienė.

Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad antioksidantų galima ir perdozuoti. Per didelis jų kiekis gali sutrikdyti natūralią organizmo pusiausvyrą ir taip sukelti vadinamąjį redukcinį stresą. Taip pat antioksidantų papildų nevertėtų vartoti savarankiškai aktyvaus onkologinio gydymo metu, nes jie gali mažinti chemoterapijos efektyvumą, apsaugodami vėžines ląsteles. Todėl prieš pradedant papildų kursą visais atvejais naudinga pasitarti su savo šeimos gydytoju.

The post Šeimos gydytoja apie supermaistu laikomus antioksidantus: kada pakanka sveikos mitybos, o kada prireikia papildų? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Artėjant Velykoms, Lietuvoje stipriai išauga majonezo paklausa – jis tampa būtina margučių, mišrainių ir kitų velykinių patiekalų sudėtine dalimi. 

„Pernai per tris savaites iki Velykų pardavėme daugiau nei 285 tonas majonezo. Pagal skonių pasirinkimą, populiariausias išlieka klasikinis majonezas, nors pamažu populiarėja ir kitos jo rūšys – veganiškas, su mažiau riebalų bei įvairūs skoniais praturinti variantai. Pastarieji dėl savo netikėtų ingredientų ypač mėgstami eksperimentų nevengiančių tautiečių, kurie tokių tipų majonezus derina ne vien su kiaušiniais, virtu liežuviu ar salotomis“, – pasakoja Snieguolė Valiaugaitė, „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė.

Gydytojas dietologas: demonizuoti majonezo nereikia 

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ funkcinės mitybos partneris, gydytojas dietologas Edvardas Grišinas sako, kad majonezas pernelyg kritikuojamas ar net demonizuojamas. 

„Majonezas nėra nuodas. Saikingai vartojamas – kaip ir bet kuris kitas produktas – jokio pavojaus sveikatai jis nesukels. Tai iš esmės yra aliejaus, kiaušinių ir rūgšties, pavyzdžiui, acto ar citrinos sulčių, emulsija. Tik kadangi majoneze nemažai riebalų, svarbu laikytis saiko ir jo nevalgyti šaukštais“, – sako E. Grišinas. 

Pasak jo, daugelyje majonezo rūšių vyrauja omega-6 riebalų rūgštys. Nors jos savaime nėra žalingos, pernelyg didelis jų kiekis, esant mažam omega-3 riebalų rūgščių suvartojimui, gali lemti mažiau palankų bendrą riebalų rūgščių balansą žmogaus racione. 

Gydytojas dietologas atkreipia dėmesį, kad nedidelis riebalų kiekis maiste, įskaitant ir majonezą, gali padėti geriau įsisavinti riebaluose tirpius junginius iš kitų produktų.  Pavyzdžiui, daržovėse esančius karotinoidus. 

E. Grišinas taip pat primena, kad žmonėms su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika ar tiems, kurie stengiasi mažinti svorį, majonezą reikėtų vartoti rečiau, mažesniais kiekiais, rinktis liesesnius, mažiau riebalų turinčius produkto variantus ar maišyti jį su natūraliu jogurtu.

„Viename šaukšte majonezo gali būti iki 100 mg natrio, todėl druskai jautriems ar padidėjusį kraujospūdį turintiems žmonėms taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į bendrą per dieną suvartojamos druskos kiekį“, – pataria E. Grišinas. 

Majonezas: kiek norų, tiek skonių 

Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje vis labiau populiarėja naujos majonezų rūšys – liesesni su mažiau riebalų, veganiški, be cukraus, be glitimo ar su mažiau angliavandenių. 

„Rinkoje atsiranda ir vis daugiau majonezo variantų su įvairiais prieskoniais ar netikėtais ingredientais.  Pavyzdžiui, su mangais, jūros druska, agurkais ar su trumais. Majonezas valgomas kaip padažas, naudojamas kaip marinatas, o aštresni variantai suteikia netikėto skonio įprastiems mėsainiams, keptoms bulvytėms, keptai vištienai ar netgi grilyje keptoms daržovėms“, – pasakoja S. Valiaugaitė. 

„Maximos“ pirkėjai gali rinktis iš daugybės įvairių majonezo rūšių, o kad Velykų stalas būtų ne tik gausus, bet ir nustebintų, „Maximos“ kulinarijos meistrai siūlo su majonezu paeksperimentuoti: švenčių proga pasigaminti geltonos, žalios ir raudonos spalvų majonezą. 

Aštrus majonezas su mangais 

Geltonai spalvai tiktų aštrus majonezas su mangais, kurį lengvai pasigaminsite ir namuose. Tam jums reikės: 

• 240 g majonezo;
• 80 g mangų čiatnio;
• 1 v. š. medaus;
• 1 a. š. aitraus padažo (pavyzdžiui, siračos);
• 1 a. š. kario miltelių;
• druskos, pipirų (pagal skonį). 

Gaminimas. Visus ingredientus sudėkite į gilų dubenį ir plaktuvu išmaišykite iki vientisos masės. Majonezą laikykite šaldytuve. 

Majonezas su aitriąja paprika ir kalendra 

Pagaminti šiam žalios spalvos majonezui reikės:

• 240 g majonezo;
• 20 g smulkiai pjaustytos kalendros;
• 10 g smulkiai pjaustytų petražolių;
• 2 a. š. žaliosios aitriosios paprikos prieskonių;
• 1 a. š. citrinos sulčių;
• druskos (pagal skonį).

Gaminimas. Kalendrą, petražoles, aitriosios paprikos prieskonius ir citrinos sultis trintuvu susmulkinkite iki vientisos masės. Jei reikia, įpilkite truputį vandens. Dubenyje šią masę sumaišykite su majonezu ir, jei reikia – druska. Šaldykite bent 1 valandą. „Maximos“ kulinarijos meistrai šį majonezą rekomenduoja skanauti su duonos lazdelėmis, skrudinta duona ar bulvių traškučiais. 

Majonezas su burokėliais 

Paprasčiausia pasigaminti raudonos spalvos majonezą, kuris ypač gerai atrodys valgant su margučiais. Jam reikės: 

• 240 g majonezo;
• 2 v. š. marinuotų burokėlių sulčių. 

Gaminimas. Ingredientus kruopščiai išmaišykite ir pagamintą majonezą gerai atšaldykite. Skanaus! 

The post Gydytojas dietologas atsakė, ar sveika valgyti majonezą (+3 naminio majonezo receptai) appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Svarbiausia tai, kad geri rytiniai įpročiai nebūtinai turi būti sudėtingi. Nereikia keltis penktą ryto ar iš karto keisti viso gyvenimo ritmo. Dažniausiai didžiausią poveikį daro ne radikalūs pokyčiai, o maži, bet nuosekliai kartojami veiksmai.

1. Išgerkite stiklinę vandens vos atsikėlę

Po nakties organizmui natūraliai trūksta skysčių, todėl vienas paprasčiausių ir naudingiausių rytinių įpročių – vos atsikėlus išgerti stiklinę vandens. Tai padeda organizmui pabusti, palaiko normalų skysčių balansą ir gali prisidėti prie geresnės bendros savijautos.

Daugelis žmonių rytą iš karto pradeda nuo kavos, tačiau prieš ją verta pirmiausia duoti kūnui tai, ko jam iš tiesų reikia po miego. Vanduo gali padėti jaustis žvaliau, sumažinti sunkumo jausmą ir tapti labai paprastu signalu kūnui, kad diena prasidėjo.

Nebūtina iškart gerti labai daug – pakanka vienos stiklinės. Svarbiausia, kad tai taptų pastoviu įpročiu.

2. Bent kelias minutes pajudėkite

Rytinis judesys nebūtinai reiškia intensyvią treniruotę. Kartais užtenka kelių minučių tempimo, lengvos mankštos, trumpo pasivaikščiojimo po namus ar kelių paprastų pratimų. Net minimalus pajudėjimas ryte padeda kūnui pereiti iš miego būsenos į aktyvesnį dienos ritmą.

Kai po pabudimo iš karto sėdame prie telefono ar kompiuterio, kūnas lieka tarsi sustingęs. Tuo tarpu net trumpas pajudėjimas gali pagerinti kraujotaką, sumažinti rytinį apsnūdimą ir padėti jaustis gyviau.

Šis įprotis ypač svarbus tiems, kurie daug sėdi dienos metu. Kuo anksčiau rytą kūnas gauna signalą judėti, tuo lengviau įsijungia visas organizmas.

3. Nepradėkite ryto iš karto nuo telefono

Vienas blogiausių rytinių įpročių – vos atsimerkus pradėti tikrinti žinutes, naujienas ar socialinius tinklus. Toks rytas dažnai prasideda ne nuo savęs, o nuo išorinio triukšmo. Vos pabudus smegenys dar būna jautresnės, todėl informacijos srautas, pranešimai ar svetimos emocijos gali labai greitai sukelti įtampą.

Jei bent pirmas 15–30 minučių po pabudimo praleisite be telefono, rytas gali tapti daug ramesnis. Tai leidžia pabusti lėčiau, labiau pajusti save ir pradėti dieną ne reaguojant į viską aplink, o sąmoningiau.

Net jei visiškai atsisakyti telefono ryte sunku, jau vien atidėtas jo tikrinimas gali padėti jaustis geriau.

4. Suplanuokite dieną bent keliais sakiniais

Savijautą labai veikia ne tik fizinė būsena, bet ir vidinis aiškumas. Kai rytą pradedame chaotiškai, dažnai atrodo, kad visa diena bėga greičiau už mus. Todėl labai naudinga bent trumpai susidėlioti, kas šiandien svarbiausia.

Tam nereikia ilgo planavimo. Kartais pakanka užrašyti 3 svarbiausius dienos darbus arba mintyse įvardyti, ką šiandien norite padaryti. Toks paprastas veiksmas suteikia daugiau ramybės ir kontrolės jausmo.

Kai žinome, nuo ko pradėti, mažėja įtampa ir vidinis blaškymasis. Diena nebeatrodo tokia slegianti, net jei darbų daug.

5. Skirkite bent kelias minutes tylai arba sau maloniam ritualui

Savijautą labai gerina ne tik produktyvūs veiksmai, bet ir mažos, malonios akimirkos. Tai gali būti ramiai išgerta kava, keli tylūs rytiniai momentai prie lango, trumpa meditacija, kvėpavimo pratimai, maloni muzika ar keli puslapiai knygos. Esmė ta, kad rytas prasidėtų ne vien pareigomis, bet ir bent trupučiu buvimo su savimi.

Kai rytas susideda tik iš skubos, kūnas ir nervų sistema nuo pat pradžių būna įsitempę. Net kelios ramios minutės gali labai daug pakeisti. Jos padeda susikaupti, sumažina vidinį triukšmą ir leidžia dieną pradėti švelniau.

Tai nebūtinai turi būti kažkas didelio ar ypatingo. Dažnai geriausiai veikia patys paprasčiausi ritualai, kurių laukiate ir kurie jums teikia gerą jausmą.

Kodėl rytiniai įpročiai taip stipriai veikia savijautą?

Rytas yra kur kas daugiau nei tiesiog dienos pradžia. Tai labai svarbus pereinamasis momentas, kai organizmas iš miego būsenos persijungia į aktyvumą, o mūsų mintys, emocijos ir kūnas pamažu prisitaiko prie to, kas laukia toliau. Būtent todėl tai, kaip prabundame ir ką darome pirmosiomis valandomis, dažnai turi daug didesnę įtaką, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Po nakties kūnas dar tik bunda: keičiasi kvėpavimo ritmas, aktyvėja kraujotaka, organizmas pradeda ruoštis judėjimui, darbui, sprendimams ir bendravimui. Tuo pačiu bunda ir mūsų emocinė būsena. Jei vos pramerkę akis iš karto šokame į skubėjimą, triukšmą, naujienas, pranešimus ir įtampą, visas šis perėjimas tampa labai staigus. Kūnas ir protas gauna signalą, kad diena prasideda streso režimu. Toks startas gali lemti didesnį dirglumą, nuovargį, išsiblaškymą ir net vidinį sunkumo jausmą, kuris lydės ilgiau, nei tikimės.

Kai rytas prasideda ramiau, kūnas turi daugiau galimybių natūraliai įsijungti į dieną. Net keli paprasti veiksmai – stiklinė vandens, keli tempimo pratimai, tylos minutė, neskubus kavos puodelis ar trumpas dienos susidėliojimas – siunčia visai kitokį signalą. Jie leidžia ne pulti į dieną, o į ją įžengti. Ir tas skirtumas dažnai labai jaučiamas: mažiau vidinės įtampos, daugiau aiškumo, geresnė koncentracija, stabilesnė nuotaika.

Rytiniai įpročiai taip stipriai veikia savijautą ir todėl, kad jie formuoja toną visai dienai. Jei rytą pradedame skubėdami, vėluodami ir blaškydamiesi, labai dažnai toks pats ritmas persikelia ir į likusias valandas. Atrodo, kad viską reikia vytis, kad nuolat kažko trūksta, kad nėra pakankamai laiko. Tuo tarpu ramesnė pradžia sukuria visai kitą pojūtį – daugiau kontrolės, daugiau stabilumo, daugiau erdvės pačiam sau.

Veikia ne tik emocinę būseną

Svarbu ir tai, kad rytiniai įpročiai veikia ne tik emocinę, bet ir fizinę būseną. Po miego organizmui reikia vandens, judesio, laiko atsibusti. Jei visa tai ignoruojame, o vietoje to iš karto sėdame prie ekrano, lekiame iš namų ar pradedame dieną chaotiškai, kūnas ilgiau jaučiasi apsnūdęs, sustingęs ar pavargęs. Tuo tarpu net labai maži rytiniai ritualai padeda greičiau pajusti žvalumą ir geresnį ryšį su savo kūnu.

Dar vienas svarbus aspektas – rytas dažnai yra vienintelė dienos dalis, kurią bent iš dalies galime kontroliuoti patys. Vėliau atsiranda darbai, skambučiai, kiti žmonės, pareigos, netikėtumai. Todėl būtent rytas gali tapti tuo mažu laiko tarpu, kai bent trumpam pasirenkame ne tai, ko iš mūsų reikia pasauliui, o tai, ko reikia mums. Ir net jeigu tas laikas trunka tik 10 ar 15 minučių, jis gali labai stipriai paveikti visą vidinę būseną.

Nuo ko pradėti?

Svarbiausia nebandyti iš karto įvesti visų penkių įpročių vienu metu. Būtent čia daugelis ir suklysta – užsibrėžia per daug, o po kelių dienų pavargsta nuo spaudimo viską atlikti „tobulai“. Kur kas geriau pradėti labai paprastai ir realistiškai.

Pasirinkite vieną ar du įpročius, kurie atrodo lengviausiai įgyvendinami jūsų gyvenime. Pavyzdžiui, rytą pradėti nuo stiklinės vandens ir 5 minučių be telefono. Arba vos atsikėlus trumpai pramankštinti kūną ir tik tada eiti ruošti kavos. Svarbu, kad pasirinktas įprotis nekeltų papildomos įtampos, o atrodytų pasiekiamas net ir įprastą, užimtą dieną.

Kai vienas mažas veiksmas tampa natūralus, galima pridėti kitą. Taip nauja rutina formuojasi daug lengviau ir tvariau. Vietoje to, kad bandytumėte iš karto tapti „nauju žmogumi“, jūs tiesiog po truputį kuriate sau palankesnę dienos pradžią.

Labai padeda ir tai, kai rytinis įprotis susiejamas su kažkuo, ką jau darote. Pavyzdžiui, išgerti stiklinę vandens prieš valantis dantis, 5 minutes pasėdėti be telefono prieš įsijungiant kavos aparatą, trumpai susidėlioti dieną kol dar geriate rytinį gėrimą. Tokiu būdu nauji įpročiai lengviau įsilieja į kasdienybę ir nereikalauja tiek daug papildomų pastangų.

Taip pat svarbu nevertinti savęs per griežtai. Vieną rytą gali pavykti viskas, kitą – beveik nieko. Tai visiškai normalu. Rytiniai įpročiai nėra egzaminas ar tobulumo testas. Jie turi padėti jaustis geriau, o ne sukelti dar daugiau kaltės ar spaudimo.

Tikrieji pokyčiai dažniausiai gimsta ne iš spaudimo sau, o iš paprastų veiksmų, kuriuos pavyksta kartoti kasdien. Ne idealumas, o pastovumas daro didžiausią skirtumą. Net jeigu atrodo, kad darote labai mažai, būtent tie maži, kartojami dalykai ilgainiui sukuria didžiausią pokytį – ramesnį rytą, geresnę savijautą ir stabilesnę dienos pradžią.

The post 5 rytiniai įpročiai, kurie pagerina savijautą appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.