Šiuolaikinio gyvenimo tempas, nuolatinis skubėjimas ir dažnas pasirinkimas vartoti greituosius angliavandenius jau tapo kasdienybe. Tačiau tokia mityba turi ilgalaikių pasekmių: nuo svorio augimo ir energijos svyravimų iki lėtinių uždegimų, kraujotakos sutrikimų bei greitesnio organizmo senėjimo.

Apie tai, kokie angliavandeniai gali būti žalingi, kokios natūralios priemonės padeda stabilizuoti gliukozės kiekį kraujyje ir jaustis energingiau kasdien, kalbamės su dietiste Vaida Kurpiene.

–       Ką pastebite kalbėdama su žmonėmis apie jų mitybą – ar suprantame, kiek angliavandenių iš tiesų vartojame?

–       Žmonės labai skirtingi: vieni renkasi itin mažai angliavandenių turinčią mitybą (pvz., keto dietą), kiti jų suvartoja itin daug, kartais net to nesuvokdami. Pavyzdžiui, valgant plovą daug kas galvoja, kad valgo baltymus, nors iš tikrųjų tai daugiausia riebalų ir greitųjų angliavandenių derinys. Dažnai nesusimąstome kur ir kiek yra cukraus, pavyzdžiui, ar žinote, kad pirktiniuose padažuose gali būti net 25–40 proc. cukraus?

–       Kaip manote, kas nutiko per pastaruosius dešimtmečius, kodėl angliavandeniai veikia mus kitaip nei anksčiau? Kodėl turėtume būti sąmoningesni ir keisti mitybos pasirinkimus? 

–       Mūsų kasdienė veikla tapo sėslesnė, o energijos sąnaudos sumažėjo, todėl reikėtų keisti ir suvartojamų angliavandenių kiekį bei pobūdį.

Jei anksčiau žmonės dar dažniau plaudavo indus rankomis, šiandien dauguma naudojasi indaplovėmis. Kiti buities darbai taip pat gerokai supaprastinti – skalbiame skalbimo mašinomis, televizorių valdome pulteliais, vietoj vaikščiojimo pasirenkame automobilį. Lietuvoje automobilių skaičius sparčiai auga, o viešuoju transportu naudojamasi vis rečiau, todėl sumažėjo ir kasdienis judėjimas.

Be to, vis daugiau laiko praleidžiame prie ekranų – telefonų, kompiuterių, televizorių, planšečių. Visa tai dar labiau mažina fizinį aktyvumą. Dėl to mūsų organizmui reikia gerokai mažiau energijos, taigi ir mažiau angliavandenių.

Kita vertus, maiste vis dažniau vyrauja perdirbti, cukrumi papildyti produktai. Net pieno produktai šiandien dažnai yra saldinti, priešingai nei anksčiau. Keičiasi produktų sudėtis, jų maistinė vertė, mažėja mūsų judėjimas, todėl natūraliai turi keistis ir mityba.

–       Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie glikaciją – ar galite trumpai paaiškinti, kas tai yra ir kodėl tai svarbu kiekvienam iš mūsų, net jei nejaučiame jokių sveikatos problemų?

–        Tai nėra natūraliai kontroliuojamas procesas – tai tarsi „gliukozės prilipimas” prie baltymų. Kuo daugiau gliukozės kraujyje, tuo intensyviau tai vyksta. Glikacijos metu susidaro žalingi junginiai, vadinami AGEs (pažengusios glikacijos galutiniai produktai), kurie veikia kaip rūdys organizme – jie kietina kraujagysles, silpnina odos elastingumą, greitina senėjimą ir didina širdies ligų bei diabeto komplikacijų riziką.

Sveiką mitybą ir gyvenimo būdą kiekvienas supranta savaip. Jei norisi sendinantį gliukozės „šokinėjimą” sumažinti, reikia palaikyti raumenų audinio tonusą (judėti), pakankamai anksti eiti miegoti ir rinktis žemo glikeminio indekso produktus. Pavyzdžiui, žmogus gali daug sportuoti ir puikiai atrodyti, bet dažnai gerti sultis, valgyti greitą maistą – juk išsportuoju. Tačiau uždegiminiai ir glikacijos procesai vis tiek vyks, bet ilgai bus nepastebimi.

–       Jei norime turėti daugiau energijos ir palaikyti gerą savijautą – kokius angliavandenius verta rinktis dažniau, o kurių geriau atsisakyti?

–       Rinkimės angliavandenius, kurie yra lėčiau pasisavinami – tai sudėtiniai angliavandeniai. Kitaip tariant, įvairūs ankštiniai: avinžirniai, lęšiai, pupelės. Taip pat grūdai – neperdirbti, nesaldinti, nešlifuoti, ne dribsniai. Pavyzdžiui, ryžiai: balti – greitas angliavandenis, o rudieji – lėtesnis. Bet tik tol, kol jų neperverdam ar nepaverčiam koše – tada jie tampa panašūs į greituosius.

Kitas pavyzdys- jei išspausime morkų sultis, pašalinsime skaidulas ir taip angliavandeniai, kurie natūraliai yra morkose, greičiau pateks į kraują ir sukels didesnį gliukozės šuolį. Vaisiai patys savaime yra santykinai greitai pasisavinami, o jei iš jų išspaudžiame sultis – situacija pasikeičia į blogą pusę ir pasisavinimas cukrų dar pagreitėja. Net ir mūsų lietuviški obuoliukai bei jų sultys. Džiovinti vaisiai, medus, ir daugybė produktų, kurie laikomi „sveikais” – pavyzdžiui, trapučiai – yra greitieji angliavandeniai, kuriems irgi reikia „stabdžių”, t.y. medžiagų, kurios sulėtintų jų pasisavinimą.

–       O jeigu valgome „sveikai”, kokie kiti veiksniai gali lemti padidėjusį gliukozės lygį kraujyje?  

–       Taip, dar vienas svarbus dalykas – stresas. Dažnai ryte atsikeliame per vėlai, skubame susiruošti, vėluojame, stringame kamščiuose – visa tai kelia įtampą, įsijungia streso būsena, o organizmas pereina į simpatinę nervų sistemą. Tuomet kūno resursai nukreipiami į smegenis, atitraukiami nuo virškinimo sistemos.

Po stipraus streso, maždaug po valandos ar pusantros, dažnai ženkliai krenta gliukozės lygis kraujyje, ir tuomet nebenorime sveiko, lėtai pasisavinamo maisto – norisi tik greitai pasisavinamų produktų. Tai – smegenys su hormonų pagalba mus skatina taip elgtis, nes nukritus gliukozei nebėra jėgų ir laiko virškinimui. Tada renkamės saldų jogurtą, kavą su cukrumi, saldų sūrelį, bandelę. Ir taip – ne tik ryte. Dienos metu, jei esame nuolatinėje įtampoje, virškinimo sistema veikia labai silpnai, ir kūnas „prašo” greitųjų angliavandenių, jei mes juo nepasirūpiname laiku. Daug kas mano, kad tai – emocinis valgymas, bet dažnai sutvarkius fiziologiją, išsprendus insulino rezistenciją ir subalansavus hormonus tas potraukis dingsta.

Dažnai žmonės nevalgo pagrindinių valgymų dienos metu – atrodo, nesinori, bet vakare užklumpa didysis alkis. Visa diena praeina su užkandžiais, kupinais angliavandenių, todėl gliukozė šokinėja, insulinas iš paskos, riebalai kaupiasi, prastėja nuotaika, kenčia nervinė sistema ir žarnyno mikrobiotos būklė – ir ilgainiui tai sukelia rimtų sveikatos problemų.

–       Kai jau daug žinom apie cukraus žalą  – ką konkrečiai galime padaryti jau šiandien, kad kiekvienas efektyviau pasiektume savo asmeninę gliukozės revoliuciją?

–       Pradėkite nuo paprastų, bet labai veiksmingų žingsnių:

1.     Eikite miegoti anksčiau – iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti neįgyvendinama, ypač jei turime per didelius lūkesčius. Tačiau net pusvalandis yra reikšmingas (pvz., nueikite miegoti ne pusę pirmos, o prieš vidurnaktį). Taip per darbo savaitę jau bus 2,5 val. kokybiško miego daugiau.

2.     Susidėliokite aiškų valgymo režimą – valgykite reguliariai, nelaukdami, kol gliukozė nukris per žemai, nes tada norėsis tik greitai pasisavinamų angliavandenių. Geriausia valgyti, kai pajuntate lengvą alkį, o ne tada, kai jaučiate kritinį energijos trūkumą.

3.     Rinkitės lėtai pasisavinamą maistą – tai suteikia energijos, ramybės ir sotumo jausmą ilgesniam laikui. Taip nepraleisite svarbių pagrindinių valgymų.

4.     Gerkite pakankamai vandens – dehidratacijos požymiai, tokie kaip mieguistumas ar „smegenų rūkas”, gali klaidinti – atrodo, kad trūksta maisto, nors iš tiesų trūksta skysčių.

5.     Rūpinkitės deguonimi – tai netikėta, bet labai svarbu. Deguonies trūkumas patalpose gali sukelti saldumynų potraukį, nes organizmas bando kompensuoti energijos trūkumą.

6.     Ribokite kofeiną – jo perteklius kelia nerimą, mieguistumą ir gali skatinti potraukį saldumynams ar miltiniams gaminiams. Nereikia atsisakyti, bet apsiribokite 2 puodeliais kavos per dieną.

7.     Ir, jei reikia, – greitesniam efektui pasiekti papildyti mitybą gliukozės kontrolei skirtais papildais (pvz., su cinamonu, ožragėmis, natokinaze ir kt. ).

–       Jeigu galėtumėte palinkėti vieną dalyką visiems, kurie nori ilgai išlikti energingi ir sveiki – ką pasakytumėte apie gliukozės kontrolę?

–       Jeigu reikėtų pasakyti vieną dalyką – gliukozės kontrolė tikrai nėra tik gydytojų ar sergančiųjų reikalas. Tai mūsų visų kasdienybė. Viskas prasideda nuo mažų, bet labai reikšmingų sprendimų: ką valgome, kaip dažnai judame, ar išsimiegam, ar leidžiam sau pailsėti.

Ir dar – ar maistas mūsų lėkštėje padeda mums jaustis geriau, ar tik greitai užpildo tuštumą. Rinkimės mažiau perdirbtų produktų, daugiau natūralių.

Tai tikrai ne apie dietą. Tai apie tai, kaip jaustis gerai, turėti daugiau jėgų, ilgiau išlikti jaunatviškiems ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Ir žinokit – tai tikrai įmanoma. Net jei esate iš tų, kurie nuolat skuba.

The post Dietistė Vaida Kurpienė: „Gliukozės kontrolė – ne dieta, o būdas ilgiau išlikti jaunam“ appeared first on PANELĖ.

Vis dažniau žmonės skundžiasi sutrikusiais mitybos įpročiais – vieni nuolat persivalgo, kiti per daug riboja maistą ar bijo tam tikrų produktų. Pasak sveikatos sprendimų centro „Antėja” šeimos gydytojos Gaivos Dabravalskienės, ši riba tarp įpročio ir sutrikimo – plona, todėl labai svarbu mokėti laiku atpažinti pirmuosius pavojus. 

Sveika mityba – ne tik produktų pasirinkimas, bet ir požiūris 

„Sveika mityba – tai tinkamas įvairių maisto produktų vartojimas, kuriuose yra pakankamai kalorijų ir maistinių medžiagų, atitinkančių organizmo poreikius”, – sako gydytoja. Ji pabrėžia, kad mityba turi būti įvairi, saikinga ir subalansuota. 

Pasak G. Dabravalskienės, sveikai besimaitinantis žmogus turi jaustis gerai tiek fiziškai, tiek psichologiškai. „Sveikai maitintis – tai ne tik valgyti sveiką maistą, bet ir turėti sveiką požiūrį į jį. Tai reiškia ilgalaikį nuosaikumą, o ne nuolatines kraštutines dietas ar maisto ribojimą”, – teigia specialistė. 

Emocinis valgymas – dažnas, bet prasideda nepastebimai 

Dalis žmonių maistą renkasi ne todėl, kad jaučiasi alkani, bet siekdami nuslopinti emocinį diskomfortą. „Žmonės dažnai valgo nesąmoningai ir didelį kiekį nesveiko maisto, norėdami pabėgti nuo streso, nerimo ar kitų jausmų”, – sako medikė. Jos teigimu, emocinis valgymas dažnai prasideda nepastebimai ir virsta įpročiu. Tada valgymas nebėra sąmoningas – valgoma bet kur, bet ką ir bet kiek, neatsižvelgiant į alkio ar sotumo jausmą. 

Pasak gydytojos, dažnas persivalgymas tampa pavojingas, kai prarandamas kontrolės jausmas, o po valgymo seka kompensacinis elgesys – vėmimas, badavimas, perdėtas sportas ar vaistų vartojimas. 

„Persivalgymo priežastys dažnai slypi griežtame maisto ribojime. Kai žmogus ilgai save varžo, kyla nekontroliuojamas alkis, kurį vėliau lydi persivalgymas. Tokiais atvejais valgoma slapta, dažnai vienumoje, net nesant fiziniam alkiui”, – pažymi G. Dabravalskienė. 

Ilgalaikės pasekmės – ne tik svorio augimas ar svyravimai, bet ir nutukimą lydinčios ligos, prasta emocinė savijauta, neigiamas savęs vertinimas. 

Į ką atkreipti dėmesį? Pirmieji valgymo sutrikimo ženklai 

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad pradžioje sutrikimas dažnai pasireiškia mintyse ir elgesyje, o ne akivaizdžiais fiziniais požymiais. 

„Žmogus nuolat kalba apie maistą, analizuoja produktų sudėtį, pradeda vengti tam tikrų maisto grupių. Dažnai laikosi griežtų mitybos režimų, pavyzdžiui, pereina prie vegetariškos ar veganiškos mitybos ne dėl įsitikinimų, o dėl baimės priaugti svorio”, – sako G. Dabravalskienė. 

Gydytoja taip pat pastebi, kad valgymo sutrikimą išduoda socialinio valgymo vengimas – žmogus nebenori valgyti su kitais, riboja porcijų dydį, kartais valgo tik kartą per dieną, tačiau patiria ir persivalgymo protrūkių, po kurių bando „išsivalyti”. „Tokią būseną dažnai lydi perdėtas sportas, kuris tampa ne sveika veikla, o būdu kompensuoti suvalgytą maistą”, – aiškina sveikatos klinikos „Antėja” specialistė. 

Ką daryti pastebėjus problemą? 

Svarbiausia – reaguoti laiku. Gydytoja pabrėžia, kad valgymo sutrikimų nereikėtų ignoruoti ar bandyti spręsti savarankiškai. 

„Žmonėms, turintiems valgymo sutrikimų, labai sunku šią problemą įveikti patiems. Pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins situaciją ir, jei reikia, nukreips pas psichiatrą ar psichoterapeutą, dirbantį su valgymo sutrikimais”, – teigia G. Dabravalskienė. 

Ji taip pat primena, kad norint išsaugoti sveiką santykį su maistu, svarbu ne tik tai, ką valgome, bet ir kaip apie maistą galvojame. Mityba turi būti sąmoninga – grįsta ne baime ar kontrole, o rūpesčiu savo sveikata. Maistas – tai ne priešas ir ne paguoda, o būtina gyvenimo dalis, kurią svarbu priimti su pagarba savo kūnui ir emocijoms. 

The post Nuo kasdienio persivalgymo iki valgymo sutrikimų: kaip laiku atpažinti pavojų  appeared first on PANELĖ.

Kai termometro stulpelis pakyla virš 25 laipsnių, organizmas natūraliai veikia lėčiau, o virškinimo sistema – ne išimtis. Karštis veikia mūsų apetitą, skysčių apykaitą ir net žarnyno veiklą, todėl net įprastas maistas gali sukelti sunkumo jausmą ar diskomfortą.

1. Rinkitės lengvai virškinamą maistą

Vasarą virškinimo sistema dirba intensyviau, nes organizmas kovoja su karščiu ir stengiasi išlaikyti balansą. Todėl svarbu vengti sunkaus, riebaus, kepto maisto.

✅ Tinkami pasirinkimai:

• Šviežios daržovės, vaisiai, uogos,
• Lengvos salotos su alyvuogių aliejumi,
• Žuvis, liesa mėsa, garuose arba orkaitėje ruoštas maistas,
• Kruopos (grikiai, bolivinė balanda, soros).

🚫 Venkite:

• Keptų patiekalų, greito maisto, riebios mėsos,
• Per daug pieno produktų, ypač riebių.

2. Gerkite daugiau vandens – bet ne per šaltą

Vanduo – pagrindinis virškinimo draugas. Jis padeda skrandžiui gaminti virškinimo sultis, palaiko žarnyno peristaltiką ir užtikrina reguliarų tuštinimąsi.

💡 Patarimas:

• Gerkite 8–10 stiklinių vandens per dieną, ypač jei prakaituojate daugiau.
• Venkite labai šalto vandens – jis gali lėtinti virškinimo procesą ir dirginti skrandį.
• Į vandenį įdėkite citrinos, mėtų ar agurko griežinėlių – tai ne tik skanu, bet ir gaivina.

3. Valgykite reguliariai ir neskubėdami

Karštomis dienomis dažnai nesinori valgyti, o paskui vakarais „užpuolame“ šaldytuvą. Toks režimas kenkia virškinimui ir skatina pilvo pūtimą.

✅ Laikykitės šių taisyklių:

• Valgykite mažomis porcijomis kas 3–4 valandas,
• Kiekvieną kąsnį kramtykite lėtai ir iki galo,
• Venkite gulėti ar sportuoti iškart po valgio.

4. Įtraukite prieskonius, kurie padeda virškinti

Kai kurie prieskoniai ne tik pagerina skonį, bet ir skatina virškinimo fermentų gamybą, malšina pilvo pūtimą ir diskomfortą.

🌿 Rekomenduojami prieskoniai vasarą:

• Imbieras – skatina skrandžio darbą,
• Kmynai – mažina pūtimą,
• Ciberžolė – veikia priešuždegimiškai,
• Kalendra – ramina žarnyną.

💡 Pridėkite jų į sriubas, salotas, kokteilius ar net vandenį.

5. Atsargiai su ledais ir šaltais gėrimais

Nors karštą dieną norisi ledų ir gaivių kokteilių su ledukais, per daug šalto maisto gali šokiruoti virškinimo sistemą.

⚠️ Galimi simptomai:

• Skrandžio spazmai,
• Pilvo pūtimas,
• Rėmuo ar net viduriavimas.

✅ Geriau rinktis šaldytą bananą ar natūralius vaisių ledus be cukraus, o gėrimus gerti kambario temperatūros.

6. Judėjimas – švelnus, bet reguliarus

Aktyvumas – vienas iš natūraliausių būdų pagerinti žarnyno veiklą. Net trumpas pasivaikščiojimas po valgio padeda sklandžiam virškinimui.

🧘‍♀️ Rekomenduojama:

• Lengvas pasivaikščiojimas po valgio (15–20 min.),
• Tempimo ar jogos pratimai, skirti pilvo zonai,
• Venkite gulėjimo ar darbo iškart po valgio – tai lėtina virškinimą.

The post Kaip pasirūpinti savo virškinimu karštuoju metų laiku? 6 paprasti, bet veiksmingi patarimai appeared first on PANELĖ.

Liepa – tikras skonių, kvapų ir spalvų mėnuo. Sodininkų ir turgelių prekystaliai lūžta nuo šviežių gėrybių, o mūsų organizmas natūraliai trokšta lengvesnio, vandeningo ir maistingo maisto. Šis laikas puikiai tinka pasisemti vitaminų, antioksidantų ir natūralios energijos tiesiai iš gamtos. Taigi – kokie maisto produktai nusipelno „supermaisto“ vardo liepos mėnesį ir kodėl verta jais praturtinti kasdienį meniu?

1. Uogos – natūralūs antioksidantų šaltiniai

Liepos mėnuo – tai tikras uogų rojus. Braškės, mėlynės, avietės, serbentai, vyšnios – ne tik gardžios, bet ir neįkainojamos sveikatai.

Kodėl verta?

• Kupinos antioksidantų, kurie padeda kovoti su uždegimais ir lėtina senėjimą.
• Daug vitamino C, stiprinančio imunitetą.
• Skatina gerą virškinimą, nes turi natūralių skaidulų.
• Padeda palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje (ypač mėlynės ir avietės).

Kaip vartoti?

• Ryte – su jogurtu ar koše,
• Vakarui – šaldytos uogos su plakta grietinėle ar augaliniu desertu,
• Užšaldymui – kad galėtumėte naudoti visus metus.

2. Pomidorai – vasaros karaliai

Švieži, prinokę pomidorai – ne tik neatsiejama vasaros stalo dalis, bet ir tikra sveikatos bomba.

Kodėl verta?

• Gausu likopeno – antioksidanto, saugančio nuo širdies ligų ir kai kurių vėžio rūšių.
• Turi kalio ir vitamino C, kurie palaiko nervų sistemą ir širdies veiklą.
• Mažai kalorijų, bet daug skonio!

Kaip vartoti?

• Šviežias salotose su alyvuogių aliejumi,
• Keptas orkaitėje su baziliku,
• Iš jų gaminkite naminius padažus ar šaltas sriubas (pvz., gaspacho).

3. Agurkai – drėkinimui ir detoksikacijai

Šie traškūs vasaros žalumynai yra ne tik puikus užkandis, bet ir natūralus organizmo valiklis.

Kodėl verta?

• Sudaro net 95 % vandens, todėl puikiai drėkina kūną iš vidaus.
• Veikia šlapimą varančiai – padeda iš organizmo pašalinti toksinus.
• Tinka tiek lieknėjantiems, tiek ieškantiems lengvo užkandžio.

Kaip vartoti?

• Supjaustyti su šlakeliu citrinos ir druska,
• Sumaišyti su jogurtu, krapais ir česnaku,
• Įberti į šviežias salotas ar gerti agurkų vandenį.

4. Cukinijos – universalus, lengvas supermaistas

Nors dažnai nuvertinamos, cukinijos – viena universaliausių ir naudingiausių daržovių liepos mėnesį.

Kodėl verta?

• Turi mažai kalorijų, bet daug skaidulų, kurios gerina virškinimą.
• Sudėtyje gausu magnio, kalio ir vitamino A.
• Padeda mažinti uždegiminius procesus organizme.

Kaip vartoti?

• Keptos griežinėliais ant grilio,
• Įmaišytos į blynelius ar apkepus,
• Sutrintos į sriubas arba naudojamos vietoj makaronų.

5. Vyšnios – saldus būdas stiprinti sveikatą

Liepos mėnesį jų metas – nepraleiskite progos pasimėgauti šviežiomis vyšniomis.

Kodėl verta?

• Turi melatonino, kuris padeda geriau miegoti.
• Veikia priešuždegimiškai – ypač naudinga sergantiems sąnarių ligomis.
• Gerina širdies veiklą ir kraujotaką.

Kaip vartoti?

• Vienos, kaip sveikas desertas,
• Su natūraliu jogurtu ar kefyru,
• Uogienėms, kompotams ar net šaltoms sriuboms.

6. Salotos ir žalumynai – chlorofilo jėga

Krapai, petražolės, špinatai, rukola, lapinės salotos – jų metas dabar. Kuo žalesni lapai, tuo daugiau naudos.

Kodėl verta?

• Turi chlorofilo, kuris valo kraują ir stiprina imunitetą.
• Praturtina mitybą geležimi, folio rūgštimi, kalciu.
• Mažina stresą, gerina odos būklę.

Kaip vartoti?

• Įtraukite į kiekvienas salotas,
• Įmaišykite į kokteilius,
• Naudokite kaip garnyrą ar padažų pagrindą.

The post Liepos supermaistas: ką verta valgyti šį mėnesį ir kodėl? appeared first on PANELĖ.

Noras greitai sumažinti pilvo apimtį – daugeliui pažįstamas siekis, ypač artėjant šiltajam sezonui ar ypatingai progai. Tačiau to pasiekti be drastiškų dietų ar alinamo sporto? Pasirodo, įmanoma. Vis daugiau moterų dalijasi atradimu – natūralus kefyro kokteilis, kurio pagrindinis ingredientas turi ypatingų savybių, padedančių ne tik sumažinti pūtimą, bet ir pagerinti virškinimą bei žarnyno darbą.

Kodėl kefyras?

Kefyras – natūralus raugintas pieno produktas, turtingas probiotikais, kurie teigiamai veikia žarnyno mikroflorą. Gerai veikiantis virškinimas – tai ne tik mažesnis pilvas, bet ir daugiau energijos, geresnė nuotaika bei mažesnis potraukis saldumynams.

Tačiau kefyras tampa dar efektyvesnis, kai yra derinamas su vienu ypatingu ingredientu…

Slaptasis komponentas – maltos linų sėmenys

Būtent linų sėmenys šiame kokteilyje atlieka stebuklingą vaidmenį. Jie:

✅ Gerina žarnyno peristaltiką
✅ Padeda pašalinti toksinus
✅ Ilgam suteikia sotumo jausmą
✅ Reguliuoja cukraus kiekį kraujyje
✅ Turi omega-3 riebalų rūgščių ir skaidulų

Kefyro ir linų sėmenų kokteilio receptas

Ingredientai:

• 1 stiklinė (200 ml) lieso ar natūralaus kefyro
• 1 šaukštas šviežiai maltų linų sėmenų
• Pasirinktinai: žiupsnelis cinamono arba šlakelis citrinos sulčių

Kaip vartoti:

• Gerkite šį kokteilį rytais ant tuščio skrandžio arba vakarais kaip lengvą vakarienę.
• Geriausi rezultatai pasiekiami, kai vartojama 7 dienas iš eilės.
• Kiekvieną kartą sėmenis sumalkite šviežiai – taip išsaugosite visas jų naudingąsias savybes.

Ką dar galima pridėti?

Norėdamos paįvairinti skonį ir dar labiau sustiprinti efektą, moterys dažnai į kokteilį įmaišo:

• Imbiero miltelių – skatina medžiagų apykaitą
• Obuolio griežinėlių – dėl natūralaus saldumo ir skaidulų
• Chia sėklų – dar daugiau skaidulų ir sotumo
• Agurko – gaivina ir mažina vandens kaupimą

Ką reikėtų žinoti?

• Nors kokteilis naudingas, nesitikėkite stebuklų be subalansuotos mitybos ir bent minimalaus judėjimo.
• Jei turite virškinimo ar žarnyno problemų, pasitarkite su gydytoju dėl sėmenų vartojimo.
• Gerkite daug vandens – skaidulos veikia efektyviau, kai organizmas pakankamai hidratuotas.

The post Sumažėjusi pilvo apimtis vos per savaitę? Šis kefyro kokteilio ingredientas gali padaryti stebuklus appeared first on PANELĖ.

Sveikatos ir geros savijautos pagrindas – švarus ir subalansuotas organizmas. Tačiau šiuolaikinis gyvenimo būdas, netinkama mityba, stresas ir aplinkos veiksniai lemia tai, kad mūsų kūne gali kauptis toksinai ar net parazitai. Nors tai skamba nemaloniai, natūralus organizmo apsivalymas yra svarbi sveikatinimosi dalis.

Vienas paprastas, bet veiksmingas būdas padėti organizmui „apsitvarkyti“ – tai natūralus valomasis kokteilis, kurio sudėtis paremta senais liaudiškais receptais ir šiuolaikinėmis mitybos rekomendacijomis. Šis gėrimas padeda suaktyvinti virškinimą, išvalyti žarnyną, sumažinti uždegiminius procesus ir pagerinti bendrą savijautą.

Kodėl verta valyti organizmą?

• Pagerėja žarnyno veikla – mažiau pilvo pūtimo, geresnis virškinimas.
• Sumažėja nuovargis – kai kūnas neapkrautas toksinais, turime daugiau energijos.
• Gali pagerėti odos būklė, kvėpavimas, net emocinis fonas.
• Reguliariai palaikant švarą viduje, sumažėja rizika kauptis kenksmingiems mikroorganizmams ar parazitams.

Kokteilio sudėtis – natūrali, stiprinanti ir švelni

Šis kokteilis nėra vaistas, tačiau jo natūralūs ingredientai gali padėti suaktyvinti žarnyno darbą, šalinti toksinus bei „iššluoti“ nereikalingas medžiagas iš organizmo.

Reikės:

• 1 stiklinės šilto vandens (geriausia – virinto arba filtruoto)
• 1 šaukštelio maltų linų sėmenų – natūralus skaidulų šaltinis, padedantis žarnynui
• 1 arbatinio šaukštelio maltos ciberžolės – pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis
• 1 šaukštelio citrinos sulčių – šarmina organizmą ir padeda virškinimui
• ½ arbatinio šaukštelio imbiero miltelių (arba šviežio tarkuoto imbiero) – suaktyvina kraujotaką ir virškinimo sultis
• Žiupsnelio cinamono – palaiko cukraus balansą kraujyje
• Jei norisi saldumo – 1 arbatinio šaukštelio medaus

Kaip vartoti?

• Gėrimą maišykite tol, kol visos sudedamosios dalys ištirps.
• Geriausia gerti rytais, tuščiu skrandžiu, 15–30 min. prieš pusryčius.
• Gerkite 5–7 dienas iš eilės, po to padarykite pertrauką.
• Kol vartojate, stenkitės gerti daugiau švaraus vandens ir riboti perdirbtų produktų suvartojimą.

Ką gali pajusti?

✔️ Lengvumo jausmą skrandyje
✔️ Reguliarius tuštinimosi įpročius
✔️ Daugiau energijos
✔️ Mažiau norisi saldumynų ir užkandžių
✔️ Galimai pagerėjusį odos toną

Kam tinka ir kam reikėtų pasitarti su gydytoju?

Šis natūralus gėrimas tinka daugumai sveikų suaugusiųjų, tačiau jeigu:

• turite virškinimo trakto ligų (pvz., gastritą, refliuksą),
• vartojate vaistus,
• laukiatės ar žindote kūdikį –

➡️ Prieš pradedant bet kokį valymosi procesą, pasitarkite su gydytoju ar dietologu.

The post Natūralus kokteilis organizmo valymui: kaip palaikyti švarą iš vidaus ir atsikratyti nereikalingų „svečių“ appeared first on PANELĖ.

Sėkminga diena prasideda nuo ryto – tai ne tik gražus posakis, bet ir moksliškai pagrįstas faktas. Rytiniai įpročiai gali turėti didžiulę įtaką ne tik mūsų energijai ar nuotaikai, bet ir virškinimo sistemai bei svorio kontrolei. Jei svajojate apie lengvesnį, energingesnį kūną ir geresnę savijautą – verta atkreipti dėmesį į tai, kaip pradedate dieną.

1. Pradėkite dieną šiltu vandeniu su citrina

Pats paprasčiausias, bet galingas ritualas – stiklinė šilto vandens su šlakeliu šviežios citrinos sulčių. Tai padeda „pažadinti“ virškinimo sistemą, skatina medžiagų apykaitą, padeda detoksikacijai ir net palengvina vidurių užkietėjimą.

Kodėl verta?

• Citrina skatina skrandžio sulčių gamybą.
• Vanduo drėkina organizmą po nakties.
• Reguliarus įprotis padeda sumažinti alkio priepuolius dienos metu.

Patarimas: jei turite jautrų skrandį, pradėkite nuo mažesnio kiekio citrinos sulčių arba išbandykite šiltą vandenį su imbieru.

2. Skirkite laiko švelniam judesiui

Nereikia iškart bėgti maratono ar prakaituoti sporto salėje – rytinis pasivaikščiojimas, tempimo pratimai ar lengva joga padeda „užvesti“ virškinimo sistemą, suaktyvinti kraujotaką ir sumažinti streso hormono kortizolio kiekį.

Kodėl tai padeda numesti svorio?

• Judėjimas iškart po pabudimo spartina metabolizmą.
• Pagerėja žarnyno veikla.
• Mažėja alkio hormonų lygis.

Patarimas: 10–15 minučių tempimo ar sąmoningo kvėpavimo ryte gali būti ne mažiau veiksminga nei intensyvi treniruotė.

3. Nepamirškite baltymų turtingų pusryčių

Per lengvi arba saldūs pusryčiai (pvz., bandelė ar sausainis su kava) sukelia staigų cukraus šuolį ir greitą alkį. Vietoj to rinkitės baltymų turtingus pusryčius, kurie ne tik ilgam suteikia sotumo, bet ir palaiko stabilų cukraus lygį kraujyje.

Idėjos:

• Kiaušiniai su daržovėmis.
• Graikiškas jogurtas su sėklomis ir uogomis.
• Avižinė košė su riešutais ar baltymų milteliais.

Rezultatas: mažiau užkandžiavimo, mažesnis poreikis saldumynams ir efektyvesnis riebalų deginimas.

4. Skirkite 5 minutes sąmoningam valgymui

Dauguma rytais skuba – pusryčiai suvalgomi stovint, skubant ar žiūrint į ekraną. Tačiau virškinimas prasideda ne skrandyje, o burnoje. Kuo lėčiau ir sąmoningiau valgysite, tuo geriau organizmas apdoros maistą.

Praktikuokite:

• Valgykite be telefono ar televizoriaus.
• Gerai sukramtykite – ne mažiau nei 20 kartų kiekvieną kąsnį.
• Stebėkite, kaip jaučiatės – sotumas ateina greičiau nei atrodo.

Nauda: geresnis maisto įsisavinimas, mažesnis persivalgymo pavojus.

5. Rytinis planavimas – emocinis stabilumas ir mažiau „emocinio valgymo“

Stresas ryte (pvz., vėlavimas, netikėti darbai, konfliktai) gali paskatinti emocinio valgymo impulsus vėliau dieną. Skirkite bent kelias minutes planavimui – tai padeda suvaldyti dienos eigą, sumažina įtampą ir leidžia aiškiau suprasti, kada tikrai jaučiate alkį, o kada tiesiog ieškote paguodos.

Ką daryti?

• Užsirašykite 2–3 svarbiausius dienos tikslus.
• Trumpai padėkokite už tai, ką turite.
• Įvertinkite, kaip jaučiatės – tai padės sąmoningiau valdyti mitybą.

Poveikis: mažėja streso hormonai, gerėja virškinimas, o svoris krenta natūraliai.

The post 5 rytiniai įpročiai, kurie pagerina virškinimą ir padeda numesti svorio appeared first on PANELĖ.

Dieta – žodis, kuris dažnai skamba ne tik po švenčių, bet ir artėjant vasarai. Lietuvoje vis dar gajus įsitikinimas, kad „badauti reikia, jei nori sulieknėti“, arba kad „angliavandeniai – priešas numeris vienas“. Deja, tokie mitai ne tik nepadeda pasiekti sveikų rezultatų, bet ir gali pakenkti organizmui bei sukelti ilgalaikių problemų.

1. Norint sulieknėti, reikia valgyti kuo mažiau

Mitas! Itin mažas kalorijų kiekis gali sulėtinti medžiagų apykaitą ir sukelti priešingą efektą – organizmas pradeda „kaupti atsargas“. Be to, sumažėja energija, motyvacija, gali kilti emocinis valgymas.

✅ Tiesa: subalansuota, pakankama mityba ir reguliarus valgymo ritmas – raktas į ilgalaikį rezultatą.

2. Angliavandeniai trukdo lieknėti

Mitas! Ne visi angliavandeniai vienodi. Rafinuotas cukrus ir perdirbti miltai – taip, gali kenkti. Bet viso grūdo produktai, daržovės, vaisiai – būtini energijai ir smegenų veiklai.

✅ Tiesa: gerieji angliavandeniai būtini sveikam organizmui, o jų atsisakymas gali sukelti nuovargį ir dirglumą.

3. Vakare valgyti negalima

Mitas! Populiarus posakis „po 18 val. – nė kąsnio“ neturi mokslinio pagrindo. Svarbiausia – ką ir kiek valgome, o ne kada. Jei vakarienė yra lengva ir su baltymais – ji nepakenks.

✅ Tiesa: vakarienė turi būti lengva, bet ją praleisti – nerekomenduojama, nes tai gali skatinti persivalgymą kitą dieną.

4. Reikia visiškai atsisakyti riebalų

Mitas! Riebalai yra būtini hormonų gamybai, odos sveikatai, smegenų veiklai. Atsisakius jų, gali pablogėti savijauta, atsirasti vitaminų trūkumas.

✅ Tiesa: sveikieji riebalai (avokadai, alyvuogių aliejus, riešutai, žuvis) turėtų būti kasdienėje mityboje.

5. Greitos dietos – efektyviausios

Mitas! Nors trumpalaikės dietos gali greitai numesti kelis kilogramus, jie dažnai sugrįžta dvigubai – tai vadinamasis „jojo“ efektas.

✅ Tiesa: tik lėtas, tvarus svorio mažėjimas (0,5–1 kg per savaitę) yra saugus ir išliekantis.

6. Valgyti sveikai – brangu

Mitas! Subalansuota mityba nebūtinai reiškia egzotinius supermaisto produktus. Grikiai, kiaušiniai, daržovės, pupelės – pigūs ir maistingi pasirinkimai.

✅ Tiesa: planuojant meniu ir renkantis sezoninius, vietinius produktus, galima maitintis sveikai ir nebrangiai.

7. Kuo daugiau sportuoji – tuo daugiau gali valgyti

Mitas! Sportas negali „kompensuoti“ persivalgymo. Be to, pervertinę sudegintas kalorijas, dažnai suvartojame daugiau nei reikia.

✅ Tiesa: fizinis aktyvumas svarbus, bet jis turi derėti su tinkama mityba.

8. Svorį lemia tik genetika

Mitas! Nors genai gali turėti įtakos medžiagų apykaitai ar kūno sudėjimui, didžiąją dalį lemia gyvenimo būdas – mityba, judėjimas, miegas, stresas.

✅ Tiesa: genetika – tik pradinė korta, bet mūsų pasirinkimai lemia žaidimo eigą.

9. Detoksikacija – būtina organizmo valymui

Mitas! Organizmas pats turi efektyvius „valymo mechanizmus“ – kepenis, inkstus, limfinę sistemą. Brangūs „detoksai“ ar sultys dažnai neveiksmingi.

✅ Tiesa: geriausias detoksas – pakankamas vandens kiekis, daug skaidulų ir subalansuota mityba.

10. Svorio metimas – tik išvaizdai

Mitas! Dauguma žmonių dietą pradeda dėl estetinių priežasčių, bet svarbiausia – sveikata. Tinkama mityba mažina riziką susirgti diabetu, širdies ligomis, pagerina miego kokybę ir nuotaiką.

✅ Tiesa: sveikas svoris – tai ne tik gražus kūnas, bet ir ilgesnis, kokybiškesnis gyvenimas.

The post 10 mitų apie dietas, kuriais vis dar tiki daugelis lietuvių appeared first on PANELĖ.

Gera savijauta ir švytinti oda prasideda ne nuo brangių kremų ar griežtų dietų – o nuo to, ką geriame kasdien. Mūsų organizmas kiekvieną dieną patiria didžiulį krūvį: stresas, užterštas oras, ne visada subalansuota mityba. Visa tai atsispindi ne tik vidinėje savijautoje, bet ir veide – odos spalvoje, elastingume ar net spuoguose.

Laimei, gamta siūlo paprastų, natūralių būdų padėti sau. Štai 3 kasdieniai gėrimai, kurie ne tik palaiko vidinę švarą, bet ir gerina odos būklę – ir viskas be griežtų dietų ar brangių priemonių.

1. Šiltas vanduo su citrina – rytinis „detoksas“

Tai vienas paprasčiausių, bet efektyviausių būdų pradėti dieną. Šiltas vanduo su šviežiai spausta citrinos sultimi skatina virškinimą, aktyvina kepenų veiklą ir padeda organizmui atsikratyti toksinų.

Kaip tai veikia odą?
Kai virškinimas geras, organizmas lengviau pasisavina maistines medžiagas ir greičiau pašalina kenksmingas medžiagas. O tai tiesiogiai veikia odą – mažiau bėrimų, tolygesnė spalva, švytėjimas.

Kaip gerti?
Rytais, nevalgius, išgerkite stiklinę šilto (ne karšto!) vandens su pusės citrinos sultimis. Galite įdėti šiek tiek tarkuoto imbiero arba žiupsnelį ciberžolės – papildomam poveikiui.

2. Žalioji arbata – antioksidantų galia

Žalioji arbata – ne tik tonizuojantis gėrimas, bet ir natūralus antioksidantų šaltinis, ypač turtinga katechinų, kurie mažina uždegiminius procesus ir palaiko odos elastingumą.

Kaip tai veikia organizmą?
Žalioji arbata gerina medžiagų apykaitą, palaiko kepenų funkciją ir padeda kovoti su laisvaisiais radikalais, kurie skatina senėjimą.

Kaip tai veikia odą?
Reguliarus žaliosios arbatos vartojimas gali padėti sumažinti rausvumą, bėrimus, odos uždegimus bei lėtinti pirmųjų raukšlių atsiradimą.

Kaip gerti?
Gerkite 1–2 puodelius per dieną, geriausia tarp valgymų. Venkite per karštos arbatos – tai gali erzinti skrandį ar burnos gleivinę.

3. Chlorofilo vanduo – „žalioji injekcija“ ląstelėms

Chlorofilas – augalų žaliasis pigmentas, pasižymintis valomosiomis, kraują stiprinančiomis ir deguonies pernešimą skatinančiomis savybėmis. Pastaraisiais metais jis išpopuliarėjo kaip vienas iš veiksmingų organizmo valymo būdų.

Kaip tai veikia organizmą?
Chlorofilas padeda neutralizuoti toksinus, palaiko žarnyno mikroflorą, turi švelnų antibakterinį poveikį.

Kaip tai veikia odą?
Pagerėjus žarnyno darbui, oda tampa skaistesnė, mažiau linkusi į bėrimus, o reguliarus chlorofilo vartojimas gali padėti sumažinti spuogų atsiradimą.

Kaip vartoti?
Į stiklinę vandens įlašinkite keletą lašų skysto chlorofilo (įsigysite vaistinėse ar sveiko maisto parduotuvėse). Gerkite 1 kartą per dieną, geriausia – ryte arba dienos pradžioje.

The post 3 kasdieniai gėrimai, kurie padeda „išvalyti“ organizmą ir pagerina odos išvaizdą appeared first on PANELĖ.

Vanduo – tai gyvybės pagrindas. Jis reikalingas kiekvienai mūsų kūno ląstelei, nuo odos iki vidaus organų, nuo smegenų veiklos iki virškinimo. Tačiau daugelis iš mūsų vis dar pamiršta gerti pakankamai skysčių dienos metu, ypač kai už lango – ne vasaros karščiai. Tad kaip atpažinti, kad jūsų kūnas prašo daugiau vandens?

1. Nuolatinis nuovargis ir mieguistumas

Jaučiatės pavargę net ir po gero miego? Viena iš dažnų priežasčių – vandens trūkumas. Dehidratacija sumažina kraujo tūrį, todėl širdžiai tenka dirbti sunkiau, kad aprūpintų organizmą deguonimi. Dėl to galite jaustis pavargę, lėti, net ir be aiškios priežasties.

Sprendimas: pabandykite išgerti stiklinę vandens vietoj papildomos kavos – energija gali sugrįžti netikėtai greitai.

2. Sausa burna ir lūpos

Tai vienas akivaizdžiausių ženklų – jei dažnai jaučiate sausumą burnoje, lupasi lūpos ar reikia vis nuolat tepti balzamu – labai tikėtina, kad geriate per mažai vandens. Dehidratacija mažina seilių gamybą, o tai gali sukelti nemalonų burnos kvapą ir net dantų problemas.

3. Galvos skausmas

Vandens trūkumas daro tiesioginę įtaką smegenų funkcijoms. Net ir lengva dehidratacija gali sukelti galvos skausmą, kuris dažnai painiojamas su įtampa ar migrena. Jei skausmas atsiranda be aiškios priežasties, ypač po pietų – išgerkite vandens ir stebėkite, ar pagerėja.

4. Tamsi šlapimo spalva

Tai labai aiškus požymis, kurį lengva pastebėti. Jei jūsų šlapimas yra tamsiai geltonas ar net gintaro spalvos – tai ženklas, kad kūnas stengiasi sulaikyti vandenį, nes jo trūksta. Sveikas organizmas turėtų gaminti šviesų, vos gelsvą šlapimą.

5. Sausėjanti ir prarandanti elastingumą oda

Vanduo – tai vidinis odos drėkiklis. Kai organizmas negauna pakankamai skysčių, oda tampa blanki, sausa, gali pradėti pleiskanoti ar rausti. Net ir geriausi kremai nepadės, jei vandens stinga iš vidaus.

Patarimas: švelniai suspauskite odą ant plaštakos – jei ji lėtai grįžta į pradinę padėtį, tikėtina, kad jūsų kūnas dehidratuotas.

6. Dažnas alkio pojūtis

Kartais kūnas painioja alkį su troškuliu. Jei jau pavalgėte, bet vis tiek norisi kažko „užkrimsti“, išgerkite stiklinę vandens ir palaukite 15 minučių – galbūt tiesiog buvote ištroškę.

7. Sumažėjęs fizinis pajėgumas

Jaučiatės silpni, o treniruotė, kurią įprastai įveikdavote be problemų, staiga tapo per sunki? Gali būti, kad organizmas netenka per daug skysčių per prakaitą, bet jų neatstato. Net 2% skysčių netekimas gali sumažinti jūsų ištvermę, koordinaciją ir raumenų jėgą.

The post Ar geriate pakankamai vandens? Štai požymiai, kad jūsų kūnui jo trūksta appeared first on PANELĖ.