Nors knarkimas gali signalizuoti ir apie rimtesnes, su kvėpavimu ar širdies veikla susijusias problemas ir yra vienas dažniausių miego sutrikimų, apie šį reiškinį dažniau juokaujama nei kalbama rimtai.
Sveikata
Sveikata – tai rubrika moterims, kurios nori rūpintis savijauta atsakingai ir ilgalaikėje perspektyvoje. Čia dalinamės patikima informacija apie mitybą, fizinį aktyvumą, emocinę pusiausvyrą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Remiamės specialistų rekomendacijomis, mokslo žiniomis ir praktine redakcijos patirtimi.
Šioje kategorijoje rasi aiškius patarimus, kaip stiprinti organizmą, išvengti dažnų negalavimų ir palaikyti gerą savijautą skirtingais gyvenimo etapais. Jei ieškai ne sensacijų, o patikrintų sprendimų, rubrika „Sveikata“ taps patikimu pagalbininku tavo kasdienėje rutinoje.
atsitiktinis
Inkstai kasdien dirba tyliai, bet labai intensyviai: jie filtruoja kraują, padeda pašalinti nereikalingas medžiagas, reguliuoja skysčių ir mineralų pusiausvyrą, prisideda prie kraujospūdžio kontrolės. Todėl tai, ką geriame ryte, gali tapti nedideliu, bet naudingu kasdieniu įpročiu.
Mėnesinių ciklas – svarbus moters sveikatos rodiklis. Reguliarus ciklas dažniausiai signalizuoja, kad organizmas funkcionuoja harmoningai, o hormonų pusiausvyra yra stabili.
Nemiga tapo viena aktualiausių mūsų laikmečio problemų – iki išnaktų šviečiantys ekranai, visą dieną lydintis stresas, vis trumpesnis ir paviršutiniškesnis miegas.
Menstruacijų ciklas laikomas vienu svarbiausių moters sveikatos rodiklių. Tačiau realybėje ne visų moterų ciklas yra „kaip laikrodis“.
Venų varikozė dažnai vis dar laikoma estetine problema, nors iš tiesų tai – lėtinė liga, galinti ilgą laiką progresuoti beveik nepastebimai. Dėl to daugelis žmonių pagalbos ieško tik tada, kai pakitimai tampa akivaizdžiai matomi ar pradeda stipriau varginti kasdienybėje.
Apie dubens organų nusileidimą visuomenėje kalbama retai, nors ši būklė su amžiumi paliečia daugelį moterų. Dalis jų apie tai sužino atsitiktinai profilaktinės apžiūros metu, kitos ima nerimauti pajutusios fizinius pokyčius. Vis dėlto „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas akušeris-ginekologas dr. Gediminas Mečėjus pabrėžia, kad pirmiausia svarbu suprasti šio reiškinio prigimtį ir atsisakyti stereotipinio požiūrio, jog kiekvienas anatominis pokytis reiškia ligą.
Žiemos metu, ypač esant šaltam, drėgnam ir vėjuotam orui, padidėja nušalimų rizika. Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojas ortopedas–traumatologas Remigijus Mincė primena, kad nušalimas – tai ne tik laikinas diskomfortas, bet rimtas odos ir gilesnių audinių pažeidimas, galintis sukelti ilgalaikių pasekmių.
Širdies pulsas – vienas svarbiausių gyvybinių rodiklių, padedantis įvertinti, kaip efektyviai dirba širdis. Įprastas suaugusio žmogaus ramybės pulsas svyruoja 60–100 kartų per minutę, todėl pamačius pulsą 50, daugeliui kyla klausimas: ar tai pavojinga?
Nors užkietėję pirtininkai kaitinasi visus metus, mėgėjai pirtį dažnai prisimena atvėsus orams, kai norisi šilumos, atsipalaidavimo ir stipresnio imuniteto.
Sauna, protarpinis badavimas, šalčio terapija – ilgaamžiškumo praktikos šiandien skamba vis dažniau. Tačiau „Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimo rezultatai rodo, kad dauguma lietuvių jų dar nėra išbandę.
Vaginalinė kandidozė, dar vadinama pienlige – viena dažniausių intymios sveikatos problemų, su kuria bent kartą gyvenime susiduria dauguma moterų. Nors ji nėra laikoma lytiškai plintančia infekcija, pienligė gali sukelti didelį diskomfortą ir stipriai paveikti kasdienę savijautą.
