Susidūrę su prasta emocine savijauta, trunkančia mėnesių mėnesiais, vis dažniau pagalvojame, kad reikėtų kreiptis į gydytoją psichiatrą, bet galvoje vis kirba nerimą keliančios mintys: „Jis prirašys antidepresantų, priprasiu, nebegalėsiu be jų gyventi. Be to, nežinia, kaip tai atsilieps mano darbui, ar neprarasiu teisės vairuoti.“ Taip nusprendžiame „susiimti“, „dar pakentėti“, kol galų gale emocinė savijauta pradeda trukdyti ir kasdienei veiklai, ir santykiams.
Kada antidepresantai iš tiesų reikalingi
„Gaila, kad šios baimės atitolina galimybę laiku pradėti gydymą. Tikrai ne vienas pacientas, sulaukęs teigiamo antidepresantų poveikio ir pasijutęs geriau, gailėjosi, kad anksčiau nesikreipė“, – sako Asmens sveikatos klinikos psichiatrė, psichoterapeutė Lina Matutytė.
Ji primena, kad antidepresantai gali būti skiriami gydyti ne tik depresijai, bet ir įvairiems kitiems sutrikimams: nerimo, panikos, obsesinio kompulsinio, potraumino streso, somatoforminiams, valgymo, miego ir pan.
Taip pat antidepresantai gali padėti esant neuropatiniams, lėtiniams skausmams, fibromialgijai, migrenai, priešmenstruaciniam disforiniam sindromui.
Pasak psichiatrės, antidepresantai skiriami įvertinus paciento būseną, situaciją. Lengvos depresijos atveju gali užtekti psichoterapijos, gyvenimo būdo pokyčių (susitvarkyti miego, mitybos, darbo – poilsio režimą, įvesti reguliarų fizinį aktyvumą).
Vidutinės ir sunkios depresijos atveju, kuomet simptomai jau trukdo kasdieniam funkcionavimui, greta visų anksčiau paminėtų nemedikamentinių gydymo priemonių reikėtų apsvarstyti ir medikamentinio gydymo – antidepresantų skyrimą.
„Konsultacijos metu gydytojas kruopščiai įvertina paciento gyvenimo ir ligos istoriją, psichinę būseną, psichinių sutrikimų atvejus šeimoje. Jei yra bipolinio sutrikimo rizika, antidepresantai gali paskatinti manijos, hipomanijos epizodus – tokiu atveju reikėtų atsargiai įvertinti antidepresantų skyrimą“, – aiškina L. Matutytė.

Kodėl pirmos savaitės gali suklaidinti
Pradėję vartoti antidepresantus žmonės dažnai tikisi greito pagerėjimo ir nusivilia jo nesulaukę. „Įprastai reikia palaukti 2–4 savaites, kol pradeda veikti antidepresantai ir pasimato pirmieji savijautos pokyčiai. Geriausiai efektas matomas po 6–8 savaičių reguliaraus vaisto vartojimo, – aiškina gydytoja. – Jei po šio laikotarpio trūksta vaisto poveikio, galima didinti dozę arba keisti kitu vaistu.“
Psichiatrė pabrėžia, kad per pirmas gydymo savaites, kol vaistas pradeda veikti visu pajėgumu, gali paryškėti nerimo, depresijos simptomai, pasireikšti vaistų šalutiniai reiškiniai. Siekiant, kad žmogus lengviau „susidraugautų“ su vaistu, gydymo pradžioje galima paskirti mažesnę vaisto dozę.
Tęsiant gydymą, dažniausiai šalutiniai reiškiniai praeina ir pradeda matytis teigiamas vaistų poveikis. „Reikėtų nenutraukti gydymo per anksti, nes tada sunku pasakyti, ar tikrai vaistas netiko, ar dar nespėjo parodyti savo potencialo“, – įspėja L. Matutytė.
Ko nereikėtų bijoti
Dažnai antidepresantų bijoma dėl įvairių priežasčių. L. Matutytė aiškina, kiek tos baimės yra pagrįstos.
- Viena iš baimių – priklausomybė.
Gydytoja akcentuoja, kad būtent antidepresantai priklausomybės nesukelia: „Kaip gydymo pradžioje buvo pradėti vartoti nuo mažesnių dozių, palaipsniui, taip ir turėtų būti palaipsniui mažinami ir nutraukiami prižiūrint gydytojui psichiatrui.“
Pasak gydytojos, pradėjus vartoti antidepresantus ir pasiekus savijautos pagerėjimą, tęsti gydymą reikėtų ne trumpiau kaip 6 mėnesius, kad įsitvirtintų būklės stabilumas. Esant sunkiems, pasikartojantiems sutrikimams, gydymo trukmė gali trukti kelerius metus.
„Pasitaiko atvejų, kai pacientai, pajutę pagerėjimą, nusprendžia savarankiškai nutraukti gydymą antidepresantais po kelių mėnesių vartojimo. Tokiu atveju anksčiau kankinę simptomai gali vėl sugrįžti. Nutraukus antidepresantus staiga, gali pasireikšti panašūs į gripą simptomai, galvos svaigimas, nuotaikų pokyčiai, dirglumas, nerimas“, – aiškina psichiatrė.
- Kartais kyla baimė, kad vartodamas antidepresantus galiu prarasti darbą, nepraeiti profilaktinių sveikatos patikrinimų ir prarasti vairuotojo pažymėjimą.
Asmens sveikatos klinikos specialistė paaiškina, kad esant profilaktiniam sveikatos patikrinimui dėl darbo ar vairavimo, medicinos komisiją sudarantys gydytojai vertina kiekvieno paciento būklę individualiai, pats antidepresantų vartojimas nėra koks nors lemiantis veiksnys.
„Dažnu atveju antidepresantai, mažindami nerimo, depresinę simptomatiką, gerina paciento kasdienį funkcionavimą, darbingumą, todėl kaip tik tvarkingai besigydantys pacientai gali pasiekti stabilią psichinę būseną, kuri leidžia sėkmingai dirbti ir vairuoti“, – pabrėžia L. Matutytė.
Taip pat ji akcentuoja, kad tik maža darbuotojų grupė turi apribojimų dėl gydomų psichikos sutrikimų.
- Dalis žmonių baiminasi, kad vartodami antidepresantus gali priaugti svorio.
„Taip, antidepresantai gali turėti įtakos svorio pokyčiams, bet tai priklauso tiek nuo žmogaus, tiek nuo vartojamo antidepresanto. Vieni antidepresantai turi didesnį polinkį didinti svorį, kiti kaip tik gali net sumažinti. Taip pat ir pasveikus gali pagerėti apetitas, grįžti dėl buvusių simptomų nukritęs svoris“, – aiškina psichiatrė.
Pasak jos, svarbu laikytis tinkamo mitybos režimo, fizinio aktyvumo.
Ką gali pajusti pradžioje ir kaip padės gydytojas
Pasak gydytojos, antidepresantai, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti šalutinių poveikių. Dažniausiai jie pasireiškia vartojimo pradžioje (pirmas kelias savaites) ir palaipsniui praeina. Jei šalutiniai poveikiai labai ryškūs, nepraeina ir viršija vartojamo vaisto naudą, galima pakeisti į kitą antidepresantą arba ieškoti kitų gydymo variantų.
L. Matutytė įvardija pasitaikančius šalutinius poveikius: galvos svaigimas ar skausmas, nerimas, miego sutrikimai, mieguistumas dienos metu, pykinimas, vėmimas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, apetito pokyčiai, svorio didėjimas arba sumažėjimas, burnos džiūvimas, padidėjęs prakaitavimas, seksualinės funkcijos pokyčiai.
Antidepresantai gali prisidėti prie širdies veiklos – kraujospūdžio pokyčių, hiponatremijos (natrio koncentracijos kraujyje sumažėjimo), kraujavimo rizikos. Retais atvejais gali pasireikšti serotoninerginis sindromas (pavojinga organizmo reakcija į per didelį serotonino kiekį).
Psichiatrė atkreipia dėmesį, kad, pradėjus gydymą antidepresantais, ypač jauniems žmonėms gali paryškėti suicidinės mintys, todėl svarbu atidžiai stebėti paciento būklę.
„Apie šalutinių vaistų poveikius kalbamės konsultacijų metu su pacientais, galime keisti vaistą, ieškome kiekvienam atvejui geriausiai tinkančio sprendimo“, – teigia L. Matutytė.
Kodėl raminamieji nėra ilgalaikis sprendimas
Dalis žmonių, susidūrę su nerimu ar prasta emocine savijauta, renkasi raminamuosius vaistus, bet vengia antidepresantų. Gydytojos nuomone, benzodiazepinų grupės vaistai (vadinami raminamaisiais arba migdomaisiais) žmonėms atrodo patrauklūs savo greitu, centrinę nervų sistemą slopinančiu poveikiu.
„Šie vaistai gali būti skiriami kaip trumpalaikė gydymo priemonė, esant ūmiam nerimui ar nemigai, pavyzdžiui, ištikus panikos atakai ar stiprų stresą keliančiai gyvenimo situacijai“, – teigia psichiatrė.
Ji primena, kad šiuos vaistus skirti ir vartoti reikėtų atsargiai, nes ilgalaikis jų vartojimas gali sukelti priklausomybę: padidėja tolerancija vartojamai medžiagai – reikia didesnių dozių siekiant sulaukti to paties efekto, tampa sunku vaistą nutraukti, o nutraukus pasireiškia abstinencijos reiškiniai.
„Taip pat šie vaistai pasižymi slopinančiu poveikiu, gali sutrikdyti dėmesio koncentraciją, atmintį, budrumą, gali pabloginti gebėjimą vairuoti ar valdyti mechanizmus. Vyresnio amžiaus žmonėms kyla rizika dažniau griūti, patirti kaulų lūžius, – įspėja L. Matutytė. – Jei išlieka nerimas, nemiga ir poreikis vartoti benzodiazepinus dažnai, ilgesnį laiką, reikėtų pasvarstyti apie antidepresantų skyrimą.“
Asmens sveikatos klinikoje dirba patyrusi vaikų ir paauglių bei suaugusiųjų psichologų, psichiatrų ir psichoterapeutų komanda. Visi specialistai turi medicinos išsilavinimą ir konsultuoja Vilniuje bei Klaipėdoje. Klinikos partneris – VšĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras“, teikiantis paslaugas Palangoje, Panevėžyje, Grigiškėse ir Šalčininkuose.






