Kraujuojančios dantenos, nemalonus burnos kvapas ar nuolat jaučiamas sausumas kartais atrodo tik nedideli nepatogumai. Tačiau šie požymiai gali padėti pastebėti problemas, kurioms reikia daugiau dėmesio. Burnos sveikata priklauso nuo kasdienės priežiūros, mitybos, seilių kiekio, vartojamų vaistų ir bendros organizmo būklės.
Toliau aptariamos penkios dažnos burnos sveikatos problemos. Tai nėra statistinis jų paplitimo reitingas: skirtingose amžiaus grupėse ir populiacijose dažnumas skiriasi. Žinant galimas priežastis lengviau suprasti, kada pakanka pakoreguoti įpročius, o kada verta kreiptis į odontologą.
1. Dantų ėduonis: problema gali prasidėti be skausmo
Dantų ėduonis, dar vadinamas kariesu, prasideda tada, kai burnos bakterijų pagamintos rūgštys pažeidžia danties paviršių. Bakterijos naudoja su maistu ir gėrimais gaunamus cukrus bei krakmolą, o susidariusios rūgštys skatina emalio mineralų netekimą. Jei pažeidimas progresuoja, gali atsirasti ertmė.
Svarbus ne vien saldumynų kiekis, bet ir vartojimo dažnis. Nuolat gurkšnojant saldintus gėrimus ar dažnai užkandžiaujant, dantys pakartotinai veikiami rūgščių. Nepakankamas apnašų pašalinimas ir sumažėjusi apsauginė seilių funkcija taip pat gali sudaryti palankesnes sąlygas ėduoniui.
Ankstyvas ėduonis dažniausiai nesukelia simptomų. Vėliau gali atsirasti jautrumas saldžiam, šaltam ar karštam maistui, skausmas, matomos dėmės ar ertmė. Todėl neskaudantis dantis nebūtinai yra sveikas. Ankstyvą pažeidimą, kai ertmė dar nesusiformavusi, tam tikrais atvejais galima sustabdyti ar remineralizuoti, tačiau jau susidariusi ertmė paprastai gydoma odontologo.
Į ką atkreipti dėmesį? Nelaukite skausmo, jei pastebite danties spalvos ar paviršiaus pokytį. Odontologas įvertins, ar tai ėduonis, pigmentacija, ar kita būklė.
2. Dantenų uždegimas ir periodontitas: kraujavimo nereikėtų ignoruoti
Paraudusios, patinusios ar lengvai kraujuojančios dantenos gali rodyti uždegimą. Dažna jo priežastis – prie dantenų krašto ir tarpdančiuose susikaupusios bakterinės apnašos. Nepašalintos apnašos gali sukietėti ir virsti dantų akmenimis, kuriems pašalinti reikia profesionalios pagalbos.
Dantenų uždegimas, vadinamas gingivitu, nėra tas pats, kas periodontitas. Gingivitas apima dantenas, o periodontitas pažeidžia ir dantį laikančius audinius, įskaitant kaulą. Ankstyvas apnašų sukeltas uždegimas dažnai gali būti suvaldytas tinkama priežiūra ir profesionaliu valymu. Pažengusiai ligai reikia išsamesnio gydymo.
Riziką didina rūkymas, diabetas ir genetinis polinkis; reikšmės gali turėti ir hormoniniai pokyčiai bei kai kurios ligos ar vaistai. Įspėjamieji požymiai – pasikartojantis kraujavimas, dantenų atsitraukimas, nuolatinis nemalonus kvapas, skausmas kramtant ar dantų paslankumas.
Į ką atkreipti dėmesį? Kraujavimas nėra priežastis visiškai nustoti valyti dantis. Svarbu švelni priežiūra ir specialisto įvertinimas, ypač jei kraujavimas kartojasi.
3. Nemalonus burnos kvapas: svarbu ieškoti priežasties
Po stipraus kvapo maisto atsiradęs nemalonus kvapas ir nuolat besikartojanti halitozė – skirtingos situacijos. Ilgiau trunkantį kvapą gali lemti dantų ar dantenų ligos, burnos infekcija, sausumas, rūkymas. Kartais prie jo prisideda tonzilių uždegimas, refliuksas, badavimas ar labai ribojanti dieta.
Todėl nereikėtų iš karto manyti, kad kvapas kyla „iš skrandžio“. Pirmiausia verta įvertinti burnos būklę ir priežiūrą. Dantų, tarpdančių bei liežuvio valymas padeda palaikyti švarą, tačiau jei yra negydytas pažeidimas, vien higienos priemonės jo neišspręs.
Mėtinė pastilė gali trumpam pakeisti kvapą, bet nepašalina jo priežasties. Jei kvapas nepraeina per kelias savaites, nepaisant nuoseklios priežiūros, verta kreiptis į odontologą. Ypač svarbu neatidėlioti, jei kartu skauda dantį, kraujuoja ar patinsta dantenos.
Į ką atkreipti dėmesį? Konsultacijoje paminėkite, kada kvapas stipriausias ir ar kartu jaučiate sausumą, skausmą ar nemalonų skonį.
4. Burnos sausumas: ne visada pakanka daugiau vandens
Seilės drėkina burną, padeda kramtyti ir nuryti, nuplauna maisto daleles bei prisideda prie dantų apsaugos. Nuolatinis jų trūkumas gali pasireikšti lipnumu burnoje, deginimu, suskilinėjusiomis lūpomis, sunkumu kalbėti ar ryti. Jis taip pat didina ėduonies ir grybelinių infekcijų riziką.
Sausumas gali būti susijęs su vaistais, pavyzdžiui, kai kuriais preparatais nuo padidėjusio kraujospūdžio ar depresijos. Galimos ir kitos priežastys: diabetas, Sjögreno liga, galvos bei kaklo srities spindulinis gydymas. Nuolatinio sausumo nereikėtų laikyti savaime suprantama senėjimo dalimi.
Savijautą gali palengvinti vandens gurkšnojimas, becukrė kramtomoji guma, tabako ir alkoholio vengimas. Tačiau jei problema užsitęsia, reikia išsiaiškinti priežastį. Vaistų nekeiskite ir jų vartojimo nenutraukite savarankiškai – galimus pakeitimus aptarkite su gydytoju.
Į ką atkreipti dėmesį? Vizitui pasiruoškite vartojamų vaistų sąrašą ir pasižymėkite, kada sausumas prasidėjo.
5. Burnos opos ir aftos: pasikartojančių žaizdelių priežastys skiriasi
Skausminga žaizdelė vidinėje lūpos ar skruosto pusėje gali atsirasti įsikandus, dėl aštraus danties krašto, netinkamai priglundančio protezo, breketų ar nudegimo karštu maistu. Pasikartojančių aftų priežastis ne visada aiški; galimi provokuojantys veiksniai apima stresą, kai kuriuos vaistus ar maistinių medžiagų stoką.
Vis dėlto kiekvienos žaizdelės nereikėtų vadinti afta ar automatiškai sieti su vitaminų trūkumu. Burnos opos gali turėti skirtingą kilmę. Aftos taip pat skiriasi nuo pūslelinės.
Dauguma nedidelių opų užgyja per vieną ar dvi savaites. Kol skauda, verta vengti dirginančio, labai karšto, rūgštaus ar aštraus maisto ir naudoti minkštą šepetėlį. Jei opa nepraeina ilgiau kaip tris savaites, kraujuoja, didėja ar tampa neįprastai skausminga, būtinas odontologo arba gydytojo įvertinimas.
Į ką atkreipti dėmesį? Užsirašykite, kiek laiko žaizdelė yra ir ar panašios opos kartojasi. Ši informacija padės konsultacijoje.
Kasdienė priežiūra: keli įpročiai, turintys didelę reikšmę
Dantis rekomenduojama valyti pasta su fluoridu du kartus per dieną maždaug po dvi minutes, vieną kartą – prieš miegą. Suaugusiesiems NHS rekomenduoja pastą, kurioje yra bent 1350 ppm fluorido. Išvalius dantis pastos perteklių išspjaukite, tačiau iš karto neskalaukite burnos vandeniu.
Kasdien valykite tarpdančius tinkamo dydžio tarpdančių šepetėliais arba siūlu. Priemonę ir techniką gali padėti parinkti burnos higienistas. Burnos skalavimo skystis nepakeičia dantų valymo; jo nereikėtų naudoti iš karto po valymo fluoridine pasta.
Profilaktinius vizitus planuokite pagal odontologo rekomendaciją ir individualią riziką. Konsultacijos metu verta aptarti ne tik skausmą, bet ir kraujavimą, sausumą, pasikartojančias žaizdeles ar pakitusį kvapą.
Kada pagalbos reikia skubiai?
Stiprus danties skausmas, veido ar žandikaulio patinimas, karščiavimas ir sunkumas išsižioti gali rodyti pūlinį, kuriam reikia skubaus odontologinio gydymo. Pūlinys savaime nepraeina. Jei sunku kvėpuoti, kalbėti ar ryti, arba burna stipriai patinusi, reikia skubios medicinos pagalbos – skambinkite 112.
Burnos priežiūros tikslas – ne vien gaivus kvapas ar baltesnė šypsena. Pastebėjus pasikartojantį simptomą, verta jį įvardyti ir išsiaiškinti priežastį, užuot ilgai bandžius užmaskuoti.
