Panikos priepuoliai nepasibeldžia. Jie nepaklausia, ar esate pasiruošę, neduoda jokio įspėjimo ir visiškai nesidomi tuo, ar jums šiuo metu patogu. Jie užklumpa staiga – sėdint prie stalo, vairuojant, kalbantis su draugu ar gulint lovoje. Širdis ima daužytis tarsi bėgtumėte nuo ugnies, kvėpuoti darosi sunku, krūtinę spaudžia, galūnės dreba, o protas šaukia, kad tuoj mirsite, nualpsite ar uždusite.
Ir vis dėlto – nieko mirtina tuo metu nevyksta. Tai nervų sistemos iškreiptas pavojaus signalas, žinutė, kurios ilgai nepastebėjote. Kūnas kalba, o jūs – per ilgai tylėjote.
Panikos priepuoliai istorijoje
Viduramžiais tokius žmones laikė apsėstais, prakeiktais ar morališkai silpnais. Drebulys, dusulys ir plakančios širdys buvo priskiriamos dievo bausmei arba blogio jėgoms. Žmones izoliuodavo, gėdindavo, liepdavo „pasitaisyti“ arba melstis.
Šiandien žinome daug daugiau. Panikos pojūčius sukelia fiziologiniai procesai – adrenalinas, kortizolis, norepinefrinas. Kūnas reaguoja taip, lyg gresia pavojus, nors realios grėsmės nėra. Sekundės atrodo kaip minutės, minutės – kaip valandos.
Kodėl atsiranda panikos priepuoliai?
Panikos priepuoliai niekada nekyla be priežasties. Jie kaupiasi iš:
- ilgalaikio streso
- neišspręstų emocijų
- traumų ir praeities patirčių
- nuovargio, įtampos, atsakomybės
- slopinamo pykčio, liūdesio ar skausmo
Kūnas ilgai neša krūvį, kol vieną dieną – nebeįstengia. Priepuolis tampa ne bausme, o signalu: „pakankamai“.
Trigeriai ir sukeliantys veiksniai
Panikos atakas gali paskatinti:
- per didelis stresas ir terminai
- šeimyninis ir socialinis spaudimas
- praeities patirtys ir traumos
- emocijų slopinimas
- hormonų svyravimai
- ligos, netektys, pokyčiai
Vyrai taip pat patiria panikos priepuolius, tačiau dažnai juos slepia, o tai tik sustiprina simptomus.
Naktiniai panikos priepuoliai
Ypač žiaurūs – naktiniai priepuoliai. Pabundate 3 val. ryto, širdis daužosi, trūksta oro, kūnas dreba, protas nesuvokia, kas tikra. Nėra triukšmo, nėra žmonių, nėra loginio paaiškinimo.
Naktį kūnas pagaliau turi erdvę išleisti tai, ką slopinote dienos metu.
Fiziniai simptomai ir jų paaiškinimas
Panikos atakos fiziologija visiškai reali:
- širdies plakimas – adrenalinas paruošia bėgti
- drebėjimas – įsitempia raumenys
- oro trūkumas – spazmuoja diafragma
- galvos svaigimas – pakinta kraujo cirkuliacija
- pykinimas/skausmas pilve – žarnynas reaguoja į stresą
Tai nėra silpnumas. Tai nervų sistemos komunikacija.
Psichologinis poveikis
Baimė, gėda ir kaltė sustiprina priepuolius dar labiau. Atsiranda baimės baimė – meta-baime, dėl kurios kitas priepuolis tampa beveik neišvengiamas. Nukenčia santykiai, darbas, socialinis gyvenimas, savivertė.
Priepuolis nėra pavojus, tačiau jis jaučiasi kaip pavojus.
Kaip suvaldyti panikos priepuolius?
Efektyvios priemonės:
1. Kvėpavimas.
Lėtesnis iškvėpimas nei įkvėpimas ramina nervų sistemą.
2. Judėjimas.
Pasivaikščiojimas, tempimo pratimai, lengvas sportas – padeda išleisti adrenaliną.
3. Sąmoningumas.
Kūno skenavimas, pojūčių stebėjimas be kritikos.
4. Gyvenimo būdo keitimas.
Miegas, mityba, mažiau kofeino ir alkoholio.
5. Terapija.
Padeda perprogramuoti reakcijas į stresą.
6. Emocijų paleidimas.
Dienoraštis, pokalbiai, savirefleksija.
Tikslas ne sunaikinti paniką, o išmokti ją valdyti.
Mitai apie panikos priepuolius
Mitas: tai silpnumo ženklas.
Tiesa: tai biologinė savisaugos sistema.
Mitas: panika niekada nepraeis.
Tiesa: tinkamai dirbant – gali ženkliai susilpnėti arba visiškai išnykti.
Mitas: tai tik moterų problema.
Tiesa: ją patiria įvairaus amžiaus ir lyties žmonės.
Supratimas – pirmas žingsnis į laisvę.
Ilgalaikė perspektyva – viltis
Praktikuojant kvėpavimą, terapiją, gyvenimo būdo korekcijas, panikos priepuoliai silpnėja. Jie iš mokytojų, kurie skaudina, tampa mokytojais, kurie keičia.
Tai ne išlikimas. Tai meistriškumas.
Panika kaip vedlys, o ne priešas
Panikos priepuoliai parodo ribas, emocijas, kurios buvo slepiamos, ir vietas gyvenime, kur reikia pokyčių. Jie nėra bausmė – tai tiesa, kuri ilgai buvo neišgirsta.
Svarbiausia ne vengti panikos, o išmokti ją suprasti.
Gyvenimas su panika gali būti kitoks
Kai mokate kvėpuoti per audrą, atpažinti trigerius ir girdėti kūną – jūs nebe panikos auka, o savininkas. Ne ramybė be audrų svarbiausia, o gebėjimas laikytis jų viduryje.
Panikos priepuoliai gali būti garsūs, bet jei juos suprasite – jie taps aiškūs.
Ne baimė – o žinojimas.
Ne priešas – o mokytojas.
