Daugelis moterų yra girdėjusios apie PMS – priešmenstruacinį sindromą. Tačiau gerokai rečiau kalbama apie PMDD (priešmenstruacinį disforinį sutrikimą) – kur kas sunkesnę, gyvenimo kokybę smarkiai veikiančią būklę, kuri neretai lieka neatpažinta arba supainiojama su depresija, nerimu ar „emociniu jautrumu“.
Kas yra PMDD?
PMDD (Premenstrual Dysphoric Disorder) – tai hormonų ciklu susijęs psichikos ir fizinės sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis antroje menstruacinio ciklo pusėje (liuteininėje fazėje) ir išnykstantis prasidėjus menstruacijoms.
Skirtingai nei įprastas PMS, PMDD simptomai yra:
- labai intensyvūs,
- pasikartojantys kiekvieną ciklą,
- reikšmingai trikdantys darbą, santykius ir kasdienį gyvenimą.
PMDD ir PMS – koks skirtumas?
| PMS | PMDD |
|---|---|
| Lengvas–vidutinis diskomfortas | Sunkūs emociniai ir fiziniai simptomai |
| Neturi ryškios įtakos kasdieniam gyvenimui | Gali visiškai sutrikdyti kasdienę veiklą |
| Dažniau fiziniai simptomai | Dominuoja emociniai ir psichologiniai |
| Nereikalauja gydymo | Dažnai reikalingas medikamentinis gydymas |
PMDD laikomas oficialia diagnoze, įtraukta į tarptautinius ligų klasifikatorius.
Pagrindiniai PMDD simptomai
Simptomai pasireiškia likus 5–10 dienų iki menstruacijų ir gali būti labai ryškūs:
Emociniai ir psichologiniai:
- staigūs nuotaikų svyravimai;
- stiprus dirglumas ar pyktis;
- gilus liūdesys, beviltiškumo jausmas;
- nerimas, panikos epizodai;
- sumažėjęs savęs vertinimas;
- mintys apie savęs žalojimą (sunkiais atvejais).
Fiziniai:
- krūtų jautrumas;
- pilvo pūtimas;
- galvos skausmai;
- stiprus nuovargis;
- miego sutrikimai;
- apetito pokyčiai, potraukis saldumynams.
Kodėl atsiranda PMDD?
Svarbu pabrėžti: PMDD nėra „silpnumas“ ar emocijų nekontrolė.
Manoma, kad PMDD atsiranda dėl:
- padidėjusio smegenų jautrumo hormonų svyravimams;
- serotonino (laimės hormono) veiklos pokyčių;
- genetinio polinkio;
- anksčiau patirtų depresijos ar nerimo sutrikimų.
Kaip nustatoma PMDD diagnozė?
Diagnozė nustatoma ne iš karto. Paprastai rekomenduojama:
- 2–3 ciklus iš eilės fiksuoti simptomus;
- įvertinti jų ryšį su ciklo fazėmis;
- atmesti kitas psichikos ar hormonines ligas.
Labai svarbu, kad simptomai:
- pasireikštų tik prieš menstruacijas;
- ženkliai sumažėtų arba išnyktų joms prasidėjus.
Kaip gydomas PMDD?
Svarbu žinoti, kad PMDD yra gydoma būklė, o tinkamai parinktas gydymas daugeliui moterų leidžia susigrąžinti emocinę pusiausvyrą ir normalią kasdienę veiklą. Gydymas dažniausiai parenkamas individualiai, atsižvelgiant į simptomų sunkumą, gyvenimo būdą, gretutines ligas ir moters planus.
SSRI grupės vaistai
Selektiniai serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) laikomi pirmos eilės gydymu esant vidutinio ar sunkaus PMDD simptomams.
Jie gali būti vartojami:
- nuolat, viso ciklo metu;
- arba tik ciklo antroje pusėje (nuo ovuliacijos iki menstruacijų).
Šie vaistai padeda:
- sumažinti dirglumą ir nerimą;
- stabilizuoti nuotaiką;
- sumažinti emocinius „šuolius“.
Svarbu pabrėžti, kad PMDD atveju SSRI dažnai veikia greičiau nei gydant depresiją, o tai rodo tiesioginį ryšį su hormonų poveikiu smegenims.
Hormoninė kontracepcija
Kai kurioms moterims padeda hormoninė kontracepcija, ypač tokia, kuri slopina ovuliaciją ir stabilizuoja hormonų svyravimus.
Tačiau:
- ne visoms moterims ji tinka;
- kai kuriais atvejais simptomai gali net sustiprėti.
Todėl kontracepcija turi būti parenkama individualiai, įvertinus ankstesnę patirtį ir simptomų reakciją į hormonus.
Psichoterapija
Kognityvinė elgesio terapija (CBT) yra viena efektyviausių psichoterapijos formų PMDD atveju.
Ji padeda:
- atpažinti ir valdyti neigiamus minčių modelius;
- geriau susidoroti su emociniais svyravimais;
- sumažinti simptomų poveikį kasdieniam gyvenimui.
Svarbu suprasti, kad psichoterapija nepanaikina hormoninių pokyčių, bet labai padeda suvaldyti jų psichologinį poveikį.
Gyvenimo būdo korekcijos
Nors jos dažniausiai nėra pakankamos kaip vienintelis gydymas, gyvenimo būdo pokyčiai gali reikšmingai sumažinti simptomų intensyvumą:
- reguliarus ir kokybiškas miegas;
- saikingas fizinis aktyvumas;
- streso mažinimo praktikos (kvėpavimo pratimai, meditacija);
- stabilus valgymo režimas.
Šie veiksniai padeda palaikyti nervų sistemos balansą ir hormonų pusiausvyrą.
Papildai
Kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti:
- magnį;
- vitaminą B6;
- kalcį;
- omega-3 riebalų rūgštis.
Svarbu: papildai neturėtų būti vartojami savarankiškai kaip gydymas, o tik kaip papildoma priemonė, suderinus su gydytoju.
Individualus požiūris – svarbiausia
PMDD gydymas nėra vienodas visoms. Tai procesas, kuriame kartais reikia laiko atrasti geriausiai veikiančią gydymo kombinaciją.
Kada būtina kreiptis pagalbos?
Būtina kreiptis į gydytoją, jei:
- simptomai kartojasi kas mėnesį;
- emocinė būsena tampa nevaldoma;
- nukenčia darbas, santykiai ar savijauta;
- atsiranda minčių apie savęs žalojimą.
PMDD nėra „normali moteriškumo dalis“, su kuria reikia tyliai susitaikyti.
Kodėl apie PMDD kalbama per mažai?
Nors PMDD (priešmenstruacinis disforinis sutrikimas) yra oficialiai pripažinta medicininė diagnozė, apie ją vis dar kalbama gerokai rečiau nei apie kitas sveikatos būkles. Tam yra kelios svarbios priežastys, susijusios tiek su visuomenės požiūriu, tiek su medicinos praktika.
Simptomai dažnai nuvertinami.
Daugelis PMDD simptomų – dirglumas, nuotaikų kaita, verksmingumas, nerimas – vis dar laikomi „normaliu PMS“. Tiek aplinkiniai, tiek pačios moterys dažnai girdi frazes: „tai tik hormonai“, „visoms taip būna“. Dėl to sunkūs, kas mėnesį pasikartojantys simptomai nėra vertinami kaip galimas sutrikimas, o moterys ilgai nesikreipia pagalbos.
Moterys bijo būti palaikytos „per jautriomis“.
Visuomenėje vis dar gajus stereotipas, kad moterų emocijos yra „per stiprios“ ar „neadekvačios“. Dėl to daugelis moterų vengia kalbėti apie savo būklę, bijodamos būti nuvertintos, nesuprastos ar laikomos silpnomis. Tai ypač aktualu darbo aplinkoje ar santykiuose, kur emociniai sunkumai dažnai laikomi asmeniniu trūkumu, o ne medicinine problema.
PMDD painiojamas su depresija ar nerimo sutrikimais.
Kadangi PMDD pasireiškia ryškiais emociniais simptomais, jis neretai klaidingai diagnozuojamas kaip depresija, bipolinis ar nerimo sutrikimas. Skirtumas tas, kad PMDD simptomai yra cikliški – jie atsiranda tik prieš menstruacijas ir išnyksta joms prasidėjus. Šis cikliškumas dažnai lieka nepastebėtas, ypač jei nėra nuoseklaus simptomų stebėjimo.
Vis dar trūksta švietimo apie moterų hormoninę sveikatą.
Moterų sveikatos temos ilgą laiką buvo laikomos „antraeilėmis“. Hormonų poveikis psichinei sveikatai dar tik pastaraisiais metais sulaukia daugiau dėmesio. Trūksta informacijos ne tik visuomenei, bet kartais ir sveikatos priežiūros specialistams, todėl PMDD lieka nepakankamai atpažįstamas.
Kodėl tai svarbu?
Apie PMDD kalbėti būtina, nes:
- moterys dažnai kentėja tyliai metų metus;
- laiku nediagnozuota būklė gali stipriai paveikti psichinę sveikatą;
- tinkamas gydymas gali iš esmės pakeisti gyvenimo kokybę.
Gydytojo žinutė
Jei kas mėnesį prieš menstruacijas „tampi ne savimi“, tu nesi viena ir tai nėra tavo kaltė. PMDD yra reali, mediciniškai pripažinta būklė, kuriai egzistuoja pagalba.
