Ilgesnės nei įprasta menstruacijos kelia nerimą, tačiau ne visada reiškia rimtą problemą. Svarbiausia – suprasti, kur baigiasi normos ribos ir kada jau reikėtų kreiptis į specialistą.
Kiek laiko paprastai trunka menstruacijos?
Medicinos požiūriu, normalios menstruacijos turi aiškias ribas, kurios padeda atskirti fiziologinius organizmo procesus nuo galimų sutrikimų.
Įprasta menstruacijų trukmė yra nuo 3 iki 7 dienų. Daugumai moterų kraujavimas trunka apie 4–5 dienas, tačiau nedideli individualūs skirtumai yra visiškai normalūs.
Pirmosiomis 1–2 dienomis kraujavimas dažniausiai būna gausiausias, vėliau jis palaipsniui silpnėja, pereina į lengvesnį kraujavimą ar tepliojimą. Toks laipsniškas intensyvumo mažėjimas rodo, kad gimdos gleivinė atmetama normaliai.
Taip pat svarbi ir bendra savijauta. Nors lengvas maudimas pilvo apačioje, nuovargis ar nedidelis diskomfortas yra dažni, menstruacijos neturėtų smarkiai trikdyti kasdienės veiklos. Jei skausmas stiprus, reikalingi nuolatiniai nuskausminamieji arba jaučiamas ryškus silpnumas, tai jau nėra laikoma norma.
Jeigu kraujavimas tęsiasi ilgiau nei 7 dienas, mediciniškai tai vadinama užsitęsusiu menstruaciniu kraujavimu. Tokia būklė gali būti laikina ir susijusi su hormoniniais svyravimais, tačiau pasikartojant ji reikalauja gydytojo įvertinimo. Ilgalaikis kraujavimas didina geležies stokos anemijos, silpnumo ir hormoninių sutrikimų riziką.
Todėl svarbu ne tik stebėti menstruacijų trukmę, bet ir jų pobūdį bei poveikį savijautai – tai vieni pagrindinių moters sveikatos rodiklių.
Kada tai gali būti normalu?
Nors menstruacijos, trunkančios ilgiau nei 7 dienas, dažnai kelia nerimą, tam tikrais gyvenimo etapais ar aplinkybėmis tai gali būti laikina ir fiziologiškai paaiškinama būklė. Tokiais atvejais organizmui tiesiog reikia laiko prisitaikyti prie vykstančių pokyčių.
Paauglystėje, pirmuosius 1–2 metus po pirmųjų menstruacijų, ciklas dažnai būna nereguliarus. Kiaušidžių ir hormonų sistema dar tik bręsta, todėl menstruacijos gali būti ilgesnės, kartais gausesnės ar su tepliojimais. Dažniausiai laikui bėgant ciklas stabilizuojasi savaime.
Perimenopauzės laikotarpiu (paprastai nuo 40–45 metų) kinta estrogeno ir progesterono pusiausvyra. Dėl šių svyravimų gimdos gleivinė gali atmesti netolygiai, todėl menstruacijos kartais trunka ilgiau arba būna neįprasto intensyvumo. Tai dažnas, nors ir nemalonus, pereinamojo laikotarpio požymis.
Po gimdymo ar persileidimo organizmui reikia laiko atsistatyti. Pirmosios menstruacijos gali būti ilgesnės, gausesnės ar nereguliarios. Tai susiję su hormonų persitvarkymu ir gimdos gleivinės atsinaujinimu.
Pradėjus arba pakeitus hormoninę kontracepciją, ypač pirmuosius 2–3 mėnesius, gali pasireikšti užsitęsęs kraujavimas ar tepliojimas. Tai dažnai yra prisitaikymo reakcija ir paprastai išnyksta savaime, kai organizmas pripranta prie naujo hormonų lygio.
Esant stipriam stresui ar dideliems gyvenimo pokyčiams (svorio svyravimai, intensyvus sportas, miego trūkumas, emociniai sukrėtimai), smegenų ir hormonų sistema gali laikinai sutrikdyti ciklo reguliavimą. Tokiais atvejais menstruacijos gali pailgėti, vėluoti ar tapti nereguliarios.
Svarbu pabrėžti, kad tokie pokyčiai turėtų būti laikini. Jei ilgos menstruacijos kartojasi kelis ciklus iš eilės, tampa vis gausesnės arba blogina savijautą, tai jau nėra laikoma normaliu prisitaikymu ir reikėtų kreiptis į gydytoją išsamesniam ištyrimui.
Galimos medicininės priežastys
Jeigu menstruacijos trunka ilgiau nei 7 dienas ir tai kartojasi reguliariai, svarbu neapsiriboti stebėjimu ir ieškoti galimos medicininės priežasties. Ilgalaikis ar pasikartojantis kraujavimas dažnai rodo, kad organizme vyksta tam tikri sutrikimai, kuriuos galima ir būtina diagnozuoti.
1. Hormonų disbalansas
Menstruacinį ciklą reguliuoja sudėtinga hormonų sistema, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka estrogenas ir progesteronas. Kai ši pusiausvyra sutrinka, gimdos gleivinė (endometriumas) gali per daug išvešėti ir vėliau būti atmetama ilgiau bei gausiau nei įprasta.
Hormonų disbalansas dažniau pasireiškia:
- paauglystėje;
- po gimdymo;
- perimenopauzės laikotarpiu;
- esant policistinių kiaušidžių sindromui (PKS);
- patiriant ilgalaikį stresą ar staigius svorio pokyčius.
2. Gimdos miomos ar polipai
Gimdos miomos ir endometriumo polipai – tai gerybiniai dariniai, kurie gali mechaniškai trukdyti normaliam gimdos gleivinės susitraukimui. Dėl to kraujavimas tampa ilgesnis, gausesnis, dažnai su krešuliais.
Būdingi požymiai:
- menstruacijos trunka 8–10 dienų ar ilgiau;
- kraujavimas labai gausus pirmosiomis dienomis;
- spaudimo jausmas pilvo apačioje;
- dažnas noras šlapintis (esant didesnėms miomoms).
3. Endometriozė ar adenomiozė
Šios ligos susijusios su nenormalia gimdos gleivinės audinio lokalizacija.
- Endometriozė – kai endometriumo audinys auga už gimdos ribų.
- Adenomiozė – kai jis įauga į gimdos raumeninį sluoksnį.
Abiem atvejais menstruacijos dažnai būna:
- užsitęsusios;
- labai skausmingos;
- lydimos gausaus kraujavimo;
- su ryškiu nuovargiu ir silpnumu.
4. Skydliaukės sutrikimai
Skydliaukės hormonai daro didelę įtaką visam organizmui, įskaitant ir menstruacinį ciklą.
- Hipotirozė (per lėta skydliaukės veikla) dažniau siejama su ilgomis ir gausiomis menstruacijomis.
- Hipertirozė gali sukelti nereguliarų, kartais užsitęsusį kraujavimą.
Papildomi simptomai gali būti:
- svorio pokyčiai;
- nuovargis;
- širdies ritmo sutrikimai;
- šalčio ar karščio netoleravimas.
5. Kraujo krešėjimo sutrikimai
Nors tai retesnė priežastis, ji ypač svarbi, jei gausus kraujavimas pasireiškia nuo pat pirmųjų menstruacijų arba yra šeiminė kraujavimo sutrikimų anamnezė.
Galimi požymiai:
- labai gausus menstruacinis kraujavimas;
- dažnos nosies ar dantenų kraujavimo epizodai;
- lengvas mėlynių atsiradimas;
- ilgas kraujavimas po traumų ar procedūrų.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Ilgesnės ar neįprastos menstruacijos neturėtų būti ignoruojamos, ypač jei jos kartojasi arba blogina savijautą. Yra tam tikri požymiai, kurie laikomi aiškiu signalu, kad būtina kreiptis į gydytoją ginekologą ir atlikti išsamesnius tyrimus.
Nedelskite ir kreipkitės į specialistą, jei pastebite bent vieną iš šių simptomų:
- Menstruacijos trunka ilgiau nei 8–9 dienas.
Tai dažnai rodo hormoninį ar struktūrinį sutrikimą, ypač jei toks kraujavimas kartojasi kelis ciklus iš eilės. - Kraujavimas labai gausus.
Jei tenka keisti higienines priemones kas 1–2 valandas, tai laikoma patologiniu kraujavimu, galinčiu greitai sukelti organizmo išsekimą. - Pasireiškia stiprus silpnumas, galvos svaigimas ar dusulys.
Šie simptomai dažnai rodo mažakraujystę (anemiją) dėl ilgalaikio kraujo netekimo. - Kraujavimas su dideliais kraujo krešuliais.
Dideli, dažni krešuliai gali būti susiję su gimdos miomomis, hormonų disbalansu ar krešėjimo sutrikimais. - Jaučiamas stiprus, anksčiau nebūdingas skausmas.
Staiga atsiradęs ar ryškiai sustiprėjęs skausmas gali signalizuoti apie uždegimą, endometriozę ar kitą ginekologinę patologiją. - Tarp ciklų atsiranda tepliojimas ar kraujavimas.
Kraujavimas ne menstruacijų metu visada laikomas nenormaliu ir reikalauja ištyrimo.
Kodėl svarbu nedelsti?
Ilgalaikis ar gausus kraujavimas gali sukelti geležies stokos anemiją, kuri pasireiškia:
- nuolatiniu nuovargiu;
- blyškumu;
- galvos skausmais;
- širdies plakimu;
- sumažėjusiu darbingumu.
Negydoma anemija ne tik blogina gyvenimo kokybę, bet ir didina širdies bei kitų organų apkrovą.
Ką galite stebėti pati?
Aktyvus savo ciklo stebėjimas yra viena svarbiausių priemonių, padedančių laiku pastebėti pokyčius ir palengvinti gydytojo darbą nustatant priežastį. Net ir nedideli pastebėjimai gali turėti didelę diagnostinę reikšmę.
Gydytojui itin naudinga, jei pacientė:
- Žymi menstruacijų trukmę ir gausumą.
Užsirašykite, kiek dienų trunka kraujavimas, kurios dienos būna gausiausios, ar tenka dažnai keisti higienines priemones, ar atsiranda kraujo krešulių. Tai padeda įvertinti kraujavimo pobūdį ir galimą riziką anemijai. - Stebi skausmo intensyvumą ir pobūdį.
Atkreipkite dėmesį, ar skausmas silpnas, vidutinio stiprumo ar labai intensyvus, ar jis trukdo kasdienei veiklai, ar reikia vartoti nuskausminamuosius. Svarbu ir tai, kada skausmas prasideda – prieš menstruacijas, jų metu ar po jų. - Fiksuoja ciklo reguliarumą.
Pažymėkite, kas kiek dienų prasideda menstruacijos, ar ciklas stabilus, ar dažnai vėluoja arba prasideda anksčiau. Nereguliarus ciklas dažnai signalizuoja apie hormoninius sutrikimus. - Prisiminia reikšmingus organizmo pokyčius.
Labai svarbu informuoti gydytoją, ar pastaruoju metu:- vartojote ar keitėte hormoninius vaistus ar kontracepciją;
- patyrėte stiprų emocinį ar fizinį stresą;
- ženkliai kito kūno svoris;
- keitėsi mityba, fizinis aktyvumas ar miego režimas.
Praktinis patarimas
Naudinga vesti menstruacijų kalendorių ar specialią programėlę, kurioje galima pažymėti kraujavimo trukmę, intensyvumą, skausmą ir bendrą savijautą. Tai leidžia aiškiai matyti tendencijas per kelis mėnesius.
