Kai neturi santykių, aplinkiniai dažnai tai mato kaip laikiną būseną. Tarsi kažkas dar tik „pakeliui“. Tačiau laikotarpis be santykių nėra tuščias tarpas. Kartais tai – svarbiausias laikas. Nes kai šalia nėra kito žmogaus, lieka vienas esminis klausimas: ar tau gera su savimi? Tada aiškiausiai išryškėja ribos, savivertė ir tikrieji poreikiai. Ir kartais šis laikotarpis suformuoja daugiau nei pats santykis.
Būti su savimi – be nuolatinio atspindžio
Kai esi santykiuose, dalis sprendimų natūraliai tampa bendri. Net jei to nepastebi – planai, tempas, nuotaikos šiek tiek prisitaiko prie kito žmogaus. Laikotarpis be santykių palieka daugiau erdvės sau.
Ką renkiesi, kai gali vadovautis tik savo tempu?
Kaip atrodo tavo dienos, kai sprendimai priklauso tik nuo tavęs?
Kas tau iš tiesų patinka, kai nereikia prie nieko derintis?
Tačiau kartu santykiai dažnai tampa nematomu savivertės veidrodžiu. Kažkas tavimi žavisi, kažkas renkasi tave – ir tai natūraliai stiprina jausmą, kad esi vertas. Laikotarpis be santykių užduoda sudėtingesnius klausimus:
kas tu esi be šio patvirtinimo?
Ar gali jaustis pakankamas be to, kad kažkas tave įsimylėtų?
Ar gali vertinti save ne per tai, kaip tave mato kitas?
Šis laikas leidžia perkelti savivertę iš išorinio patvirtinimo į vidinį pagrindą. Ir būtent tai vėliau apsaugo nuo santykių, kuriuose pasiliekama vien tam, kad nebūtum vienas.
Pasirodo tavo santykių modeliai
Kai šalia nėra naujo žmogaus, kuris užpildo dėmesį ir emocijas, atsiranda daugiau tylos. O tyla turi vieną savybę – ji išryškina tai, ką paprastai užgožia įsimylėjimo dinamika.
Galbūt pastebi, kad santykiuose linksti prisitaikyti.
Gal vengdavai konfliktų.
Gal rinkdavaisi panašaus tipo partnerius ir tikėjaisi kitokio rezultato.
Laikotarpis be santykių suteikia retą galimybę ne skubėti į kitą istoriją, o peržiūrėti ankstesnes. Be kaltinimų, be dramatizavimo – tiesiog aiškiau. Ir ši refleksija keičia daugiau nei pažadai „kitą kartą bus kitaip“.
Svarbu pasakyti ir tai, kad šis laikas ne visada būna lengvas. Kartais jis ateina ne iš pasirinkimo, o iš aplinkybių. Kartais jame daugiau klausimų nei atsakymų. Daugiau tylos nei aiškumo. Ir vis dėlto net tada jis gali tapti laiku, kuris stiprina. Ne todėl, kad taip „reikia“, o todėl, kad jis leidžia geriau suprasti save.
Santykiai tampa pasirinkimu, o ne poreikiu
Yra skirtumas tarp „noriu santykių“ ir „man reikia santykių“. Kai žmogus jaučiasi gerai su savimi, santykiai tampa papildymu, o ne spraga, kurią reikia užpildyti. Jie nebeveikia kaip būdas pabėgti nuo vienatvės ar sustiprinti savivertę.
Ir tada keičiasi pasirinkimai. Nebereikia įrodyti, kad esi vertas meilės.
Nebereikia likti ten, kur nėra saugu ar gera. Šis laikotarpis gali išmokyti paprastos, bet esminės tiesos – būti vienam nereiškia būti nepilnam.
Laisvė keistis be kompromisų
Santykiai natūraliai reiškia derinimąsi. Net sveikiausi ryšiai reikalauja kompromisų – dėl laiko, planų, prioritetų. Laikotarpis be santykių suteikia retą galimybę keistis be šio derinimo.
Gal gali pakeisti miestą.
Pradėti studijas.
Imtis projekto, kuris reikalauja visos tavo energijos.
Arba tiesiog perkurti savo rutiną.
Kai nereikia galvoti, kaip tavo sprendimai paveiks kitą žmogų, atsiranda daugiau drąsos eksperimentuoti. Ir būtent čia dažnai įvyksta didžiausi asmeniniai pokyčiai.
Brandūs santykiai dažniau prasideda ne tada, kai nebegalime būti vieni, o tada, kai jau mokame.
