Sodo centruose sunku atsispirti gražiai žydintiems augalams, dekoratyviniams krūmams ar neįprastoms daugiametėms gėlėms. Tačiau parsivežus vis naujų augalų kiemas ilgainiui gali tapti margas, chaotiškas ir vizualiai perkrautas. Net brangūs bei kruopščiai prižiūrimi augalai ne visada sukuria harmoningą vaizdą, jeigu kiekvienas jų pasodintas atskirai.
augalai
Seniausias
Citrinmedis namuose atrodo egzotiškai, tačiau jį galima sėkmingai auginti ir Lietuvoje. Tiesa, mūsų klimato sąlygomis šis augalas negali ištisus metus augti lauke – citrinmedžiai nepakelia stipresnių šalnų. Todėl patikimiausias būdas yra auginti juos vazone: vasarą laikyti balkone, terasoje ar sode, o atvėsus orams pernešti į patalpą.
Fikusas – tai ne tik augalas, bet ir puikus indikatorius jūsų namų atmosferai. Jeigu skirsite jam dėmesio, šviesos ir stabilumo, jis atsidėkos sodria žaluma, ramybe ir ilgais gyvenimo metais.
Po šilto vasaros lietaus gėlynuose dažnai pasirodo dešimtys šliužų. Per vieną naktį jie gali apgraužti jaunus augalų lapus, žiedpumpurius, salotas, braškes ir ką tik pasodintus daigus.
Rugpjūčio viduryje pievos jau praradusios ankstyvos vasaros žalumą, javų laukai nusidažę auksu, o soduose ir daržuose pradeda kauptis pirmasis gausesnis derlius. Būtent tokiu metu, rugpjūčio 15-ąją, minima Žolinė – šventė, kurioje susipina pagarba gamtai, padėka už jos dovanas ir krikščioniška Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų tradicija.
Vasaros pabaiga ir rudens pradžia figų mėgėjams yra ypatingas metas. Būtent dabar prekybos vietas pasiekia prinokusios, saldžios turkiškos figos ir ryškios, egzotiškai atrodančios itališkos kaktusinės figos.
Vasara kaktusams – aktyviausio augimo metas. Šiluma ir gausesnė šviesa skatina juos auginti naujus ūglius, formuoti žiedpumpurius ir kaupti jėgas kitam sezonui. Tačiau būtent vasarą padaroma ir daugiausia klaidų: augalai perlaistomi, staiga pastatomi kaitrioje saulėje arba paliekami permirkti po lietaus.
Ilgesnės atostogos džiugina, tačiau namuose palikti kambariniai augalai gali tapti tikru rūpesčiu. Karštomis vasaros dienomis žemė vazonuose išdžiūsta greičiau, o net ir drėgmę mėgstantys augalai be priežiūros gali pradėti vysti, mesti lapus ar visiškai sunykti.
Vasaros pabaigoje ant pomidorų pastebėjus gelstančius, rudus ar net juoduojančius lapus, dažnas daržininkas iš karto įtaria fitoftorą. Po vėsių naktų, gausaus lietaus ir ilgai išliekančios drėgmės toks nerimas nėra nepagrįstas – palankiomis sąlygomis liga gali plisti labai greitai.
Po kelių lietingų dienų pomidorų lysvėje galima išvysti nerimą keliantį vaizdą – ant lapų atsiranda tamsių dėmių, jų kraštai ruduoja, o kai kurie lapai ima vysti ir juoduoti.
Rugpjūčio pabaigoje šių augalų genėti nereikėtų – nukirpę netinkamas šakas galite pašalinti ir kitų metų žiedinius pumpurus.
Rugpjūtį pomidorų šiltnamiuose ir lauke dažnai dar netrūksta žiedų. Augalai atrodo gyvybingi, leidžia naujus ūglius ir stiebiasi aukštyn, todėl gali kilti natūralus noras nieko neliesti – juk kuo daugiau žiedų, tuo daugiau pomidorų?















