Sodo centruose sunku atsispirti gražiai žydintiems augalams, dekoratyviniams krūmams ar neįprastoms daugiametėms gėlėms. Tačiau parsivežus vis naujų augalų kiemas ilgainiui gali tapti margas, chaotiškas ir vizualiai perkrautas. Net brangūs bei kruopščiai prižiūrimi augalai ne visada sukuria harmoningą vaizdą, jeigu kiekvienas jų pasodintas atskirai.
Kraštovaizdžio dizaineriai tokiais atvejais siūlo vadovautis paprasta trijų grupių taisykle. Ji padeda sumažinti vizualinį triukšmą, išryškinti gražiausius augalus ir sukurti vientisą kiemo vaizdą be sudėtingo perplanavimo.
Kodėl daug skirtingų augalų ne visada atrodo gražiai?
Dažna kiemo apželdinimo klaida – noras kiekvienoje laisvoje vietoje pasodinti vis kitokį augalą. Viename gėlyne atsiranda pavienė hortenzija, keli skirtingi spygliuočiai, rožė, levanda, dekoratyvinė žolė ir dar keli sezoniniai augalai.
Atskirai jie gali atrodyti patraukliai, tačiau kartu pradeda konkuruoti tarpusavyje. Akiai tampa sunku suprasti, kuris augalas yra pagrindinis, o kuris tik papildo kompoziciją.
Per didelė rūšių įvairovė taip pat gali apsunkinti priežiūrą. Skirtingiems augalams reikia nevienodo dirvožemio, drėgmės, genėjimo ir tręšimo, todėl gėlynas tampa ne tik margas, bet ir reiklus.
Kas yra trijų grupių taisyklė?
Trijų grupių taisyklė reiškia, kad kiemo augalai skirstomi į tris pagrindines funkcines grupes:
- pagrindinius augalus, kurie formuoja kiemo struktūrą;
- pasikartojančius užpildančius augalus;
- sezoninius arba ryškius akcentus.
Svarbiausia ne tai, kad kieme būtų tik trys augalų rūšys. Ši taisyklė padeda kiekvienam augalui suteikti aiškų vaidmenį ir išvengti įspūdžio, jog augalai susodinti atsitiktinai.
Pirmoji grupė – pagrindiniai kiemo augalai
Pagrindiniai augalai kuria kiemo karkasą ir išlieka pastebimi didžiąją metų dalį. Tai gali būti medžiai, stambesni krūmai, gyvatvorės arba didesnės dekoratyvinių žolių grupės.
Šiai grupei dažnai pasirenkami:
- hortenzijų krūmai;
- kukmedžiai;
- tujos;
- pušys;
- šermukšniai;
- dekoratyvinės obelys;
- alyvos;
- stambios miskantų grupės.
Pagrindinių augalų neturėtų būti per daug. Jie turi kartotis skirtingose kiemo vietose ir vizualiai sujungti atskiras zonas.
Pavyzdžiui, jeigu prie terasos auga kelios šluotelinės hortenzijos, tas pačias hortenzijas galima pakartoti prie įėjimo ar palei taką. Toks pasikartojimas sukuria tvarkos ir vientisumo įspūdį.
Antroji grupė – augalai, užpildantys gėlyną
Užpildantys augalai sudaro didžiąją gėlyno dalį. Juos geriausia sodinti ne po vieną, o grupėmis po tris, penkis ar septynis.
Šiai grupei tinka:
- melsvės;
- snapučiai;
- šalavijai;
- katžolės;
- levandos;
- ežiuolės;
- rudbekijos;
- astilbės;
- alūnės;
- dekoratyvinės žolės.
Vienos rūšies augalų masė atrodo ramiau ir tvarkingiau nei daug pavienių skirtingų augalų. Be to, grupėmis pasodintos daugiametės gėlės žydėjimo metu sukuria gerokai stipresnį įspūdį.
Jeigu gėlynas jau perpildytas, nebūtina iš karto visko iškasti. Galima pasirinkti tris ar keturias geriausiai augančias rūšis ir palaipsniui jų grupes didinti, o silpniausius ar prie bendro vaizdo nederančius augalus perkelti kitur.
Trečioji grupė – sezoniniai akcentai
Akcentiniai augalai suteikia kiemui charakterio, tačiau jų turi būti mažiausiai. Jie skirti atkreipti dėmesį į tam tikrą vietą – įėjimą, terasą, poilsio zoną ar gėlyno centrą.
Akcentu gali tapti:
- ryškiai žydinti rožė;
- neįprastos formos spygliuotis;
- dekoratyvinis medis;
- išskirtinės spalvos krūmas;
- didelis vazonas su sezoninėmis gėlėmis;
- viena aukšta dekoratyvinių žolių grupė.
Jeigu kiekvienas augalas tampa akcentu, tikrojo akcento nebelieka. Todėl dizaineriai rekomenduoja vienoje matomoje kiemo zonoje pasirinkti vieną ryškiausią augalą arba kompoziciją.
Kodėl augalus verta kartoti?
Pasikartojimas yra vienas paprasčiausių būdų suteikti kiemui profesionaliai suplanuotą vaizdą. Tie patys augalai skirtingose vietose sujungia gėlynus, takus ir poilsio zonas į bendrą visumą.
Pavyzdžiui, kieme galima pasirinkti:
- vieną pagrindinį krūmą;
- dvi ar tris pasikartojančias daugiametes gėles;
- vieną dekoratyvinę žolę;
- vieną sezoninį akcentą.
Toks ribotas augalų pasirinkimas neatrodys nuobodus, jeigu bus derinamos skirtingos formos, aukščiai ir lapų tekstūros.
Kaip pritaikyti taisyklę jau apželdintame kieme?
Pirmiausia reikėtų kiemą apžiūrėti iš vietų, kuriose būnate dažniausiai: pro namų langus, nuo terasos, prie įėjimo ir nuo vartų. Taip lengviau pastebėti, kuriose zonose susikaupė per daug spalvų, formų ar smulkių augalų.
Tuomet verta atlikti keturis paprastus žingsnius.
1. Išsirinkite geriausiai augančius augalus
Palikite tas rūšis, kurios gerai prisitaikė prie jūsų kiemo sąlygų, gražiai atrodo ir nereikalauja pernelyg daug priežiūros.
2. Pažymėkite pasikartojančius augalus
Apskaičiuokite, kurie augalai jau kartojasi keliose kiemo vietose. Jie gali tapti būsimos kompozicijos pagrindu.
3. Sumažinkite pavienių augalų skaičių
Pavienius, tarpusavyje nederančius augalus galima persodinti į atskirą kolekcinį gėlyną, padovanoti arba perkelti į mažiau matomą kiemo vietą.
4. Padidinkite pasirinktų rūšių grupes
Vietoje dešimties skirtingų daugiamečių gėlių po vieną geriau sodinti tris rūšis didesnėmis grupėmis. Vaizdas iš karto taps ramesnis ir vientisesnis.
Svarbios ne tik spalvos
Planuojant gėlyną dažnai daugiausia dėmesio skiriama žiedų spalvai, tačiau didžiąją metų dalį augalai nežydi. Todėl svarbu vertinti ir lapų formą, atspalvį, augalo aukštį bei siluetą.
Harmoningai kompozicijai galima derinti:
- vertikalias dekoratyvines žoles;
- apvalius krūmus;
- plačialapes melsves;
- smulkialapes katžoles;
- pažeme besidriekiančius augalus.
Skirtingos tekstūros suteikia gėlynui įdomumo net tuomet, kai pasirinkta vos kelių spalvų paletė.
/ Shutterstock
Kiek spalvų rinktis?
Nedideliame kieme saugiausia rinktis dvi pagrindines žiedų spalvas ir vieną papildomą akcentą. Pavyzdžiui, baltą ir violetinę galima papildyti švelniai rožiniais žiedais.
Dideliame kieme spalvų gali būti daugiau, tačiau jos turėtų kartotis. Vienas raudonas augalas, vienas geltonas, vienas mėlynas ir vienas violetinis dažniausiai atrodo chaotiškiau nei kelios didesnės tos pačios spalvos augalų grupės.
Ramesnį vaizdą padeda sukurti balti, žali, violetiniai, melsvi ir švelniai rožiniai tonai. Geltoni, oranžiniai ir raudoni augalai labiau traukia dėmesį, todėl juos verta naudoti kaip akcentus.
Dažniausios klaidos tvarkant perkrautą kiemą
Viena dažniausių klaidų – per vieną dieną iškasti didžiąją dalį augalų. Pirmiausia geriau stebėti kiemą visą sezoną ir pasižymėti, kurie augalai gražiai atrodo pavasarį, vasarą bei rudenį.
Taip pat nereikėtų visų augalų sodinti vienodais tarpais. Natūraliau atrodo skirtingo dydžio, šiek tiek persidengiančios grupės.
Dar viena klaida – rinktis augalus vien pagal jų išvaizdą sodo centre. Prieš sodinant svarbu įvertinti, kokio dydžio augalas bus po trejų ar penkerių metų. Per tankiai susodinti krūmai ilgainiui uždengia vieni kitus ir dar labiau sustiprina netvarkos įspūdį.
Mažiau rūšių gali reikšti gražesnį kiemą
Harmoningam kiemui nereikia dešimčių skirtingų augalų rūšių. Dažnai pakanka kelių stiprių, pasikartojančių augalų grupių ir vos kelių išraiškingų akcentų.
Trijų grupių taisyklė padeda aiškiai nuspręsti, kurie augalai formuos kiemo struktūrą, kurie užpildys gėlynus, o kurie taps sezoniniais akcentais. Toks apželdinimas atrodo tvarkingesnis, yra lengviau prižiūrimas ir nepraranda vientisumo net keičiantis metų laikams.
