Ilgesnės atostogos džiugina, tačiau namuose palikti kambariniai augalai gali tapti tikru rūpesčiu. Karštomis vasaros dienomis žemė vazonuose išdžiūsta greičiau, o net ir drėgmę mėgstantys augalai be priežiūros gali pradėti vysti, mesti lapus ar visiškai sunykti.
Gera žinia ta, kad daugumą kambarinių augalų galima saugiai palikti net kelioms savaitėms. Svarbiausia tinkamai juos paruošti, parinkti tinkamą vietą ir nepadaryti vienos dažniausių klaidų – prieš išvykstant jų neperlaistyti.
Pirmiausia įvertinkite, kiek laiko būsite išvykę
Augalų paruošimo būdas priklauso nuo atostogų trukmės.
Jeigu išvykstate 3–5 dienoms, daugumai augalų pakaks įprasto palaistymo. Jeigu namuose nėra labai karšta, papildomų priemonių gali visai neprireikti.
Savaitės ar dešimties dienų kelionei vertėtų augalus perkelti į vėsesnę vietą, sumažinti tiesioginės saulės kiekį ir pasirūpinti lėtesniu drėgmės garavimu.
Jeigu išvykstate dviem savaitėms ar ilgiau, reikėtų įrengti savilaistę sistemą arba paprašyti patikimo žmogaus bent kartą patikrinti augalus.
Prieš išvykdami augalus gerai palaistykite
Likus dienai iki kelionės, augalus gausiai palaistykite, kad visas vazono substratas tolygiai sudrėktų. Vandens perteklius turi laisvai išbėgti pro drenažo angas.
Nepalikite vazonų stovėti pilnuose vandens padėkluose. Ilgai vandenyje mirkstančios šaknys gali pradėti pūti, ypač jeigu augalas nemėgsta nuolatinės drėgmės.
Prieš išvykstant geriausia patikrinti žemę pirštu. Jeigu ji dar drėgna, papildomai laistyti nereikia.
Patraukite augalus nuo tiesioginės saulės
Net saulę mėgstantys augalai be priežiūros geriau jausis šviesioje, tačiau nuo tiesioginių spindulių apsaugotoje vietoje.
Prie pietinių ar vakarinių langų stovinčius augalus perkelkite šiek tiek giliau į kambarį arba užtraukite lengvas dienines užuolaidas. Taip žemė išdžius lėčiau, o lapai neperkais.
Visiškai tamsiame kambaryje augalų palikti nereikėtų. Šviesa jiems vis tiek būtina, todėl rinkitės šviesią, bet ne karščiausią namų vietą.
Sugrupuokite augalus vienoje vietoje
Prieš išvykstant augalus verta sustatyti arčiau vienas kito. Taip aplink juos susidarys kiek drėgnesnis mikroklimatas, o vanduo iš lapų ir žemės garuos lėčiau.
Drėgmę mėgstančius augalus galima sustatyti vonios kambaryje, jeigu jame yra langas ir pakanka natūralios šviesos. Tinka ir šviesesnė virtuvė ar vėsesnis kambarys.
Kaktusus, sukulentus ir kitus sausras mėgstančius augalus reikėtų laikyti atskirai. Jiems didesnė oro drėgmė ir nuolat šlapia žemė gali pakenkti.
Naudokite vandens pripildytą butelį
Vienas paprasčiausių savilaistės būdų – vandens butelis su nedidele skylute dangtelyje.
Į plastikinį butelį pripilkite vandens, dangtelyje pradurkite vieną ar kelias labai mažas skylutes ir butelį apverstą įsmeikite į žemę. Vanduo į substratą turėtų sunktis palaipsniui.
Prieš išvykstant šį metodą būtina išbandyti. Per didelė skylutė gali išleisti visą vandenį vos per kelias valandas, o per maža – visai nepraleisti drėgmės.
Mažesniam vazonui pakanka nedidelio butelio, o didesniam augalui gali reikėti vieno ar dviejų litrų talpos.
Išbandykite laistymą virvele
Laistymas virvele tinka augalams, kuriems reikia pastovios, bet ne per didelės drėgmės.
Šalia vazonų pastatykite indą su vandeniu. Vieną gerai vandenį sugeriančios medvilninės virvelės galą panardinkite į vandenį, o kitą įkiškite į vazono žemę maždaug 5–7 centimetrų gylyje.
Vanduo virvele lėtai keliaus į substratą. Kad sistema veiktų efektyviau, vandens indą galima pastatyti šiek tiek aukščiau už vazonus.
Šį būdą taip pat reikėtų išbandyti likus kelioms dienoms iki išvykimo. Kai kurios virvelės vandenį sugeria per lėtai arba visai netinka tokiam laistymui.
Padėklas su akmenukais gali padėti, bet turi ribas
Drėgmę mėgstančius augalus galima pastatyti ant plataus padėklo, pripildyto akmenukų ar keramzito. Į padėklą įpilkite vandens, tačiau jo lygis neturėtų siekti vazono dugno.
Garavantis vanduo padidins oro drėgmę aplink augalą ir šiek tiek sumažins jo patiriamą stresą. Tačiau šis metodas nepakeičia laistymo ir labiau tinka kaip papildoma priemonė.
Jeigu vazono dugnas nuolat mirks vandenyje, šaknys gali pradėti pūti.
Žemę galima uždengti mulčiu
Kad vanduo iš substrato garuotų lėčiau, žemės paviršių galima uždengti plonu sluoksniu drėgno keramzito, kokoso pluošto, samanų ar smulkios žievės.
Mulčio sluoksnis neturėtų būti per storas. Pakanka maždaug 1–2 centimetrų. Per storas ir nuolat šlapias sluoksnis gali paskatinti pelėsio, grybinių uodelių ar puvinio atsiradimą.
Prieš mulčiuojant verta įsitikinti, kad augalo žemėje jau nėra kenkėjų.
Pasidarykite mini šiltnamį
Mažesniems, drėgmę mėgstantiems augalams gali padėti skaidrus plastikinis maišelis.
Augalą palaistykite, o tuomet atsargiai uždenkite dideliu permatomu maišeliu. Maišelis neturėtų stipriai liesti lapų, todėl galima įsmeigti keletą medinių pagaliukų, kurie laikytų plastiką aukščiau.
Tokį augalą būtina laikyti atokiau nuo tiesioginės saulės. Saulėje uždengto augalo viduje temperatūra gali labai greitai pakilti, o lapai – nudegti.
Šis metodas netinka sukulentams, kaktusams ir augalams, kurie jautrūs didelei drėgmei.
Prieš kelionę augalų netręškite
Prieš pat išvykstant augalų geriau netręšti. Trąšos skatina naujų lapų ir ūglių augimą, todėl augalui reikia daugiau vandens.
Jeigu augalas ką tik persodintas ar patręštas, jis gali būti jautresnis aplinkos pokyčiams. Geriausia tręšimą atidėti iki sugrįžimo.
Taip pat nereikėtų prieš kelionę persodinti sveikų augalų vien tam, kad jie gautų daugiau žemės. Persodinimas sukelia stresą, o be priežiūros augalas gali sunkiau prisitaikyti.
Pašalinkite nužydėjusius žiedus ir pažeistus lapus
Prieš išvykdami apžiūrėkite kiekvieną augalą. Pašalinkite nužydėjusius žiedus, pageltusius, pažeistus ar ligotus lapus.
Žydintys augalai naudoja daugiau vandens, todėl gausiai žydinčių rūšių žiedus kartais verta šiek tiek praretinti. Taip augalas mažiau eikvos drėgmę.
Atidžiai patikrinkite, ar nėra amarų, voratinklinių erkių, miltuotųjų skydamarių ar kitų kenkėjų. Per kelias savaites jų populiacija gali smarkiai išaugti ir užkrėsti šalia stovinčius augalus.
Kuriems augalams reikia daugiausia dėmesio?
Paparčiai, kalatėjos, marantos, fitonijos ir kai kurios palmės jautriai reaguoja į išdžiūvusią žemę bei sausą orą. Jiems geriausia įrengti savilaistę sistemą ir laikyti vėsesnėje vietoje.
Orchidėjos paprastai lengviau ištveria trumpą sausrą nei nuolatinį vandens perteklių. Prieš išvykstant jas galima palaistyti įprastai, tačiau nepalikti šaknų mirkti vandenyje.
Fikusai, monsteros, zamiokulkai ir sansevjeros gana gerai ištveria vieną ar dvi savaites, jeigu nėra laikomi karštoje tiesioginėje saulėje.
Kaktusai ir sukulentai dažniausiai gali išbūti nelaistyti kelias savaites. Juos perlaistyti prieš išvykstant yra pavojingiau nei palikti šiek tiek sausesnius.
Paprašykite artimo žmogaus pagalbos
Jeigu išvykstate trims savaitėms ar ilgesniam laikui, patikimiausia paprašyti artimojo, draugo ar kaimyno augalus patikrinti.
Kad pagalba nepakenktų, prie vazonų palikite aiškias instrukcijas. Galite pažymėti, kuriuos augalus reikia laistyti dažniau, kuriuos – tik tada, kai žemė visiškai išdžiūsta, o kurių visai neliesti.
Dar patogiau augalus suskirstyti į grupes ir prie kiekvienos palikti lapelį, pavyzdžiui: „laistyti kartą per savaitę“, „tik šiek tiek sudrėkinti“ arba „nelaistyti“.
Nepalikite neaiškaus nurodymo „palaistykite visus“, nes dėl gerų ketinimų augalai gali būti tiesiog užlieti.
Ko prieš atostogas geriau nedaryti?
Nepripilkite į visų vazonų padėklus daug vandens tikėdamiesi, kad jo pakaks kelioms savaitėms. Dauguma augalų nuo nuolat šlapių šaknų nukentės greičiau nei nuo trumpos sausros.
Neuždenkite augalų plastikiniais maišais, jeigu jie stovės saulėtoje vietoje.
Neeksperimentuokite su nepatikrintomis savilaistėmis sistemomis išvykimo rytą. Jas geriausia išbandyti bent prieš 3–5 dienas.
Nepalikite pravirų langų vien tam, kad augalams būtų vėsiau. Staigi liūtis, stiprus vėjas ar temperatūrų svyravimai gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.
Ką daryti sugrįžus?
Grįžę iš atostogų neskubėkite visų augalų gausiai laistyti. Pirmiausia patikrinkite kiekvieno vazono žemę.
Jeigu substratas sausas, augalą palaistykite palaipsniui. Labai perdžiūvusi žemė kartais sunkiai sugeria vandenį, todėl vazoną galima trumpam pamerkti į dubenį su vandeniu, o vėliau leisti skysčiui gerai nutekėti.
Jeigu žemė vis dar labai šlapia, augalo nelaistykite ir perkelkite į gerai vėdinamą, šviesią vietą.
Keletas pageltusių ar nukritusių lapų po ilgesnės kelionės dar nereiškia, kad augalas žūsta. Pašalinkite pažeistus lapus, grąžinkite augalą į įprastą vietą ir leiskite jam palaipsniui atsigauti.
Svarbiausia – mažiau karščio ir ne per daug vandens
Paliekant augalus be priežiūros svarbiausia sumažinti drėgmės garavimą, apsaugoti juos nuo kaitrios saulės ir parinkti tinkamą laistymo būdą.
Daugeliui augalų trumpa sausra yra mažiau pavojinga nei užmirkusios šaknys. Todėl prieš išvykdami nebandykite vazone sukaupti kuo daugiau vandens. Geriau pasirūpinkite, kad drėgmė būtų tiekiama lėtai ir tolygiai.
