Fikusas – vienas populiariausių kambarinių augalų Lietuvoje. Jis puošia butus, individualius namus, biurus ir viešąsias erdves. Vieni renkasi smulkialapį svyrantįjį fikusą (Ficus benjamina), kiti – stambiais, blizgiais lapais išsiskiriantį stambialapį fikusą (Ficus elastica), o interjero nuotraukose dažnai matomas ir smuiko formos lapus auginantis lyralapis fikusas (Ficus lyrata).
Nors skirtingų rūšių išvaizda ir priežiūros poreikiai šiek tiek skiriasi, visus fikusus sieja vienas bruožas – jie mėgsta stabilias sąlygas. Staigus vietos, temperatūros, šviesos ar laistymo režimo pasikeitimas gali paskatinti lapų geltimą ir kritimą. Dėl to apie fikusus atsirado įvairių pasakojimų: esą augalas jaučia žmonių emocijas, reaguoja į įtampą namuose, o netinkamai prižiūrimas gali net „supykti“.
Tačiau ką iš tiesų reiškia toks fikuso elgesys ir kaip jam sukurti tinkamas sąlygas?
Ar fikusas tikrai jaučia žmogaus nuotaikas?
Patikimų mokslinių įrodymų, kad fikusas gebėtų suprasti žmogaus emocijas, nuotaikas ar mintis, nėra. Tačiau augalai tikrai reaguoja į juos supančios aplinkos pokyčius: šviesos intensyvumą, temperatūrą, oro drėgmę, vibracijas, prisilietimus ir dirvožemio būklę.
Todėl pasakymas, kad fikusas „supyko“, dažniausiai reiškia, jog augalas patyrė stresą.
Jį gali sukelti:
- perkėlimas į kitą kambarį arba toliau nuo lango;
- dažnas vazono sukiojimas;
- staigus temperatūros sumažėjimas;
- skersvėjis;
- per sausas oras;
- netinkamas laistymas;
- šaknų pažeidimas persodinant;
- staigus trąšų kiekio padidinimas;
- pasikeitęs dienos šviesos kiekis.
Neretai žmonės pastebi, kad fikusas pradėjo mesti lapus po persikraustymo, remonto ar įtempto gyvenimo laikotarpio. Tačiau priežastis paprastai nėra šeimininko emocijos. Tuo metu dažnai pasikeičia ir augalo aplinka: jis pernešamas į kitą vietą, rečiau laistomas, ilgiau būna tamsoje, patiria temperatūros svyravimus ar sausesnį orą.
Fikusas nėra kaprizingas be priežasties – lapų metimu jis reaguoja į pasikeitusias sąlygas.
Populiariausios fikusų rūšys ir jų skirtumai
Nors visiems fikusams reikia panašios priežiūros, verta atsižvelgti į konkrečią rūšį.
Svyrantysis fikusas
Ficus benjamina turi daug smulkių, lengvai svyrančių lapelių. Jis ypač jautriai reaguoja į vietos ir apšvietimo pasikeitimus, todėl perkeltas gali numesti nemažai lapų.
Šiam fikusui reikia daug išsklaidytos šviesos, stabilios temperatūros ir saikingo laistymo. Margalapėms veislėms šviesos reikia daugiau nei visiškai žalioms.
Stambialapis fikusas
Ficus elastica išsiskiria tvirtais, blizgiais ir gana dideliais lapais. Jis paprastai atsparesnis už svyrantįjį fikusą, tačiau taip pat nemėgsta užmirkusio substrato.
Stambialapis fikusas gali augti gana aukštas. Norint, kad jis labiau šakotųsi, pavasarį galima patrumpinti pagrindinę viršūnę.
Lyralapis fikusas
Ficus lyrata vertinamas dėl didelių, smuiko formą primenančių lapų. Jis įspūdingai atrodo erdviuose, šviesiuose kambariuose, tačiau yra jautrus ir perlaistymui, ir ilgai trunkančiai sausrai.
Šios rūšies fikusui ypač svarbi vienoda priežiūra. Net nedideli, bet dažni sąlygų svyravimai gali pasireikšti rudomis dėmėmis ant lapų.
Kur geriausia statyti fikusą?
Fikusui reikia šviesios vietos, tačiau dauguma rūšių nemėgsta kaitrios vidurdienio saulės. Tiesioginiai spinduliai, ypač vasarą prie pietinio lango, gali nudeginti lapus.
Tinkamiausia vieta dažniausiai būna:
- prie rytinio lango;
- prie vakarinio lango;
- šviesiame kambaryje netoli pietinio lango, bet ne prie pat stiklo;
- vietoje, kur daug išsklaidytos dienos šviesos.
Jeigu fikusas stovi tamsiame kambario kampe, jo ūgliai gali pradėti tįsti, nauji lapai bus smulkesni, o apatinė augalo dalis palaipsniui nupliks.
Žiemą, kai Lietuvoje dienos trumpos, fikusą galima pastumti arčiau lango. Tačiau vietą keiskite palaipsniui ir venkite šalto stiklo bei pro langą sklindančio skersvėjo.
Ar galima sukioti vazoną?
Kad augalas augtų tolygiau, vazoną galima retkarčiais labai nežymiai pasukti. Tačiau nereikėtų jo kas kelias dienas sukioti skirtingomis kryptimis.
Fikusas savo lapus ir ūglius orientuoja į šviesą. Dažnai keičiant jų padėtį augalui tenka nuolat prisitaikyti, todėl jautresnės rūšys gali pradėti mesti lapus.
Kaip dažnai laistyti fikusą?
Griežto laistymo grafiko fikusui nustatyti nereikėtų. Teiginys, kad vasarą jį būtina laistyti kartą per savaitę, o žiemą – kas dvi savaites, gali būti tik apytikslė gairė. Tikrasis poreikis priklauso nuo vazono dydžio, augalo rūšies, substrato, kambario temperatūros ir šviesos.
Patikimiausia taisyklė – prieš laistant patikrinti žemę.
Įkiškite pirštą į substratą maždaug 3–5 centimetrų gylyje. Jeigu šis sluoksnis sausas, augalą galima palaistyti. Jeigu žemė dar drėgna, palaukite.
Laistykite gausiai, kad vanduo pasiektų visą šaknų gumulą ir pradėtų tekėti pro vazono apačioje esančias angas. Po keliolikos minučių iš lėkštelės ar dekoratyvinio vazono išpilkite susikaupusį vandenį.
Fikuso šaknys neturėtų nuolat stovėti vandenyje.
Kokį vandenį naudoti?
Geriausiai tinka kambario temperatūros vanduo. Labai šaltas vanduo gali sukelti šaknims stresą.
Jeigu vandentiekio vanduo labai kietas, jį galima palaikyti inde arba, kai įmanoma, naudoti filtruotą ar lietaus vandenį. Vis dėlto svarbiau ne vandens rūšis, o tai, kad augalas nebūtų nuolat perlaistomas.
Kaip atpažinti perlaistytą fikusą?
Perlaistymas – viena dažniausių fikusų priežiūros klaidų. Nuolat šlapiame substrate šaknims ima trūkti oro, todėl jos silpsta ir gali pradėti pūti.
Perlaistymo požymiai:
- lapai gelsta ir krinta;
- krenta ne tik seni, bet ir jauni lapai;
- substratas ilgai neišdžiūsta;
- prie stiebo žemė skleidžia nemalonų kvapą;
- ant lapų atsiranda tamsių ar rudų dėmių;
- augalas atrodo suvytęs, nors žemė drėgna;
- stiebas prie žemės gali pradėti minkštėti.
Pastebėjus šiuos požymius, pirmiausia reikia sustabdyti laistymą ir leisti substratui pradžiūti. Jeigu žemė permirkusi, o augalo būklė blogėja, fikusą gali tekti išimti iš vazono, pašalinti supuvusias šaknis ir persodinti į šviežią, laidų substratą.
Kaip atrodo perdžiūvęs fikusas?
Ilgai negavęs vandens fikusas taip pat gali mesti lapus.
Drėgmės trūkumą dažniausiai rodo:
- suglebę lapai;
- sausi ir trapūs jų kraštai;
- nuo vazono sienelių atšokusi žemė;
- labai lengvas vazonas;
- krintantys sausi lapai;
- sulėtėjęs augimas.
Stipriai perdžiūvusio augalo nereikėtų nuolat laikyti vandenyje. Jį palaistykite lėtai, keliomis porcijomis, kad išdžiūvusi žemė spėtų sugerti drėgmę.
Temperatūra ir skersvėjai
Fikusai geriausiai jaučiasi maždaug 18–24 °C temperatūroje. Jie gali prisitaikyti ir prie šiek tiek kitokių sąlygų, tačiau nemėgsta staigių pokyčių.
Fikuso nereikėtų statyti:
- prie dažnai varstomų lauko durų;
- po oro kondicionieriumi;
- šalia nuolat atidaromo lango žiemą;
- prie radiatoriaus;
- greta krosnelės ar kito stipraus šilumos šaltinio.
Žiemą ant palangės stovinčio fikuso vazonas gali labai atšalti. Nors kambaryje temperatūra atrodo tinkama, šaknys gali būti veikiamos šalčio. Tokiu atveju po vazonu galima padėti medinį ar kamštinį padėkliuką.
Kiek fikusui reikia oro drėgmės?
Dauguma fikusų mėgsta vidutinę arba šiek tiek didesnę oro drėgmę. Sausame ore lapų galiukai gali pradėti ruduoti, o augalas tampa jautresnis voratinklinėms erkėms.
Drėgmę galima didinti keliais būdais:
- laikyti augalus grupėje;
- naudoti oro drėkintuvą;
- padėti vazoną ant padėklo su akmenukais, tačiau dugnas neturi stovėti vandenyje;
- retkarčiais nuplauti lapus po drungnu dušu.
Lapų purškimas trumpam sudrėkina jų paviršių, tačiau kambario oro drėgmės reikšmingai nepadidina. Jeigu purškiate, naudokite švarų vandenį ir pasirūpinkite, kad augalas nestovėtų šaltoje, prastai vėdinamoje vietoje.
Kodėl svarbu valyti fikuso lapus?
Dideli fikuso lapai gana greitai pasidengia dulkėmis. Jos sumažina lapus pasiekiančios šviesos kiekį ir gali apsunkinti normalų dujų apykaitos procesą.
Lapus nuvalykite minkšta, drėgna šluoste. Stambialapį ir lyralapį fikusą taip galima valyti maždaug kartą per kelias savaites, atsižvelgiant į dulkių kiekį namuose.
Nenaudokite alaus, pieno, majonezo ar kitų naminių „blizginimo“ priemonių. Jos gali užteršti lapų paviršių ir pritraukti dulkes. Specialūs lapų blizgikliai taip pat nėra būtini.
Kaip ir kada tręšti fikusą?
Aktyviausio augimo laikotarpiu, paprastai nuo pavasario iki ankstyvo rudens, fikusą galima tręšti žaliems kambariniams augalams skirtomis trąšomis.
Tręšimo dažnumas priklauso nuo konkretaus produkto, todėl visada vadovaukitės ant pakuotės pateiktais nurodymais. Dažniausiai pakanka tręšti kas dvi ar keturias savaites.
Svarbios taisyklės:
- netręškite visiškai išdžiūvusios žemės;
- neviršykite rekomenduojamos koncentracijos;
- netręškite ką tik persodinto augalo;
- netręškite sergančio ar šaknų puvinio pažeisto fikuso;
- rudenį trąšų kiekį palaipsniui mažinkite.
Žiemą, kai trūksta šviesos ir augimas sulėtėja, tręšti dažniausiai nereikia. Išimtis gali būti augalai, kurie gauna papildomą apšvietimą ir aktyviai auga.
Pertręštas fikusas gali pradėti mesti lapus, o ant substrato paviršiaus gali atsirasti baltų mineralinių nuosėdų. Tokiu atveju žemę galima gausiai perlieti vandeniu, leidžiant jam visiškai nutekėti, arba dalį substrato pakeisti.
Kada fikusą persodinti?
Jaunus, sparčiai augančius fikusus gali tekti persodinti kasmet arba kas dvejus metus. Brandesnius augalus paprastai pakanka persodinti kas dvejus ar trejus metus.
Persodinti reikėtų, kai:
- šaknys lenda pro drenažo angas;
- vanduo labai greitai prateka pro vazoną;
- augalas nuolat vysta, nors reguliariai laistomas;
- šaknys užpildė beveik visą vazoną;
- substratas sukritęs, suslėgtas ir prastai sugeria vandenį;
- vazonas tampa nestabilus.
Naujas vazonas turėtų būti tik keliais centimetrais platesnis už senąjį. Persodinus į daug didesnį indą, žemė ilgiau išliks drėgna ir padidės šaknų puvinio rizika.
Vazono dugne būtinos drenažo angos.
