Vasarą gėlynas gali tapti tikru kiemo akcentu, tačiau karščiai, sausra ir kaitri saulė ne visiems augalams patinka. Vienos gėlės greitai nuleipsta, kitos pradeda gelsti, o dar kitos reikalauja nuolatinio laistymo. Jei norisi gražaus, spalvingo ir lengvai prižiūrimo gėlyno, verta rinktis augalus, kurie gerai pakelia šilumą ir trumpesnius sausringus laikotarpius.
augalai
Naujausias
Tripsai – vieni nemaloniausių augalų kenkėjų, nes yra labai smulkūs, greitai dauginasi ir dažnai pastebimi tik tada, kai augalas jau būna akivaizdžiai pažeistas.
Nauji metai dažnai į namus įneša norą atsinaujinti: susitvarkyti erdvę, atsisakyti nereikalingų daiktų, įsileisti daugiau šviesos, jaukumo ir gyvybės. Vienas paprasčiausių būdų tai padaryti – pasitelkti augalus. Jie ne tik puošia namus, bet ir kuria ramesnę atmosferą, padeda erdvei atrodyti gyvesnei, švaresnei ir harmoningesnei.
Saulėgrąžos – vieni įspūdingiausių vasaros augalų. Jos greitai auga, sukuria ryškų akcentą sode, vilioja bites, o subrandinusios sėklas tampa maistu paukščiams. Atrodytų, tai puikus augalas kiekvienam daržui.
Pomidorų žiedai dažnam daržininkui atrodo kaip pažadas: netrukus bus pirmos kekės, o po kelių savaičių – ir raudonuojantys vaisiai. Tačiau kartais nutinka priešingai: augalas atrodo sveikas, žiedų daug, lapija vešli, bet pomidorų nėra. Žiedai gelsta, džiūsta, nukrenta arba ilgai laikosi, bet vaisiaus užuomazgos taip ir nesusidaro.
Jei svarstote, ką jau galima berti į dirvą, balandžio vidurys yra tinkamas metas ne vienai populiariai daržovei. Svarbiausia rinktis tas rūšis, kurios pakelia vėsesnę dirvą ir trumpalaikius temperatūros svyravimus.
Amarai – vieni dažniausių sodo, daržo ir kambarinių augalų kenkėjų. Jie atrodo smulkūs ir iš pirmo žvilgsnio nekalti, tačiau per trumpą laiką gali apnikti rožes, serbentus, obelis, pomidorus, agurkus, paprikas, kopūstus, kambarines gėles ir kitus augalus.
Birželis – labai svarbus mėnuo burokėliams ir morkoms. Šiuo metu augalai jau būna įsitvirtinę dirvoje, leidžia lapus ir pradeda intensyviau formuoti šakniavaisius.
Avokadas dažnai atsiduria ant pusryčių skrebučio, salotose ar užtepėlėse, o jo kaulas keliauja tiesiai į šiukšliadėžę. Tačiau šią kietą sėklą galima panaudoti kur kas kūrybiškiau – nuo kambarinio augalo auginimo iki natūralaus audinių dažymo ar namų dekoracijų.
Fikusas dažnai laikomas vienu gražiausių ir solidžiausių kambarinių augalų. Jo blizgūs lapai, tvirtas siluetas ir gebėjimas papuošti net minimalistinį interjerą daro jį itin mėgstamą. Tačiau vasarą daugelis augintojų susiduria su nemaloniu reiškiniu – fikusas staiga pradeda mesti lapus.
Pavasaris yra metas, kai dauguma kambarinių augalų pradeda aktyviau augti, todėl būtent tada tręšimas duoda didžiausią naudą. Karališkoji sodininkystės draugija nurodo, kad augalus naudingiausia papildomai maitinti augimo sezono pradžioje, ypač pavasarį, o kambariniams augalams skystos trąšos dažniausiai naudojamos per augimo sezoną nuo pavasario iki ankstyvo rudens.
Lietuvoje įsibėgėja pavasario sodininkystės darbai, o parduotuvių lentynos pamažu pildosi įvairiausių augalų sodinukais. Esant tokiai gausai pasirinkimo, natūraliai kyla klausimas – kaip išsirinkti ne tik gražų, bet ir kokybišką, sveiką augalą?















